- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-05-19
- Bylos Nr.
- 1-1456-946/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11524-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- BK
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Dariaus Dziegoraičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju teismo įsakymu, kuriame A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Mažeikiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas: 1) 2011-05-26 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 2 d. – paskirta galutinė bausmė 8 MGL bauda; 2) 2012-02-01 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. – paskirta galutinė bausmė bauda 13 MGL;
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. 2015-02-24 apie 21:30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Kaune, būdamas neblaivus, konflikto metu išplūdo necenzūriniais žodžiais savo sugyventinę G. L., kilnodamas prieš ją rankas grasino, jog tuoj jai trenks ir užmuš, dėl ko nukentėjusiajai G. L. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas bus įvykdytas.
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltas prisipažino visiškai ir parodė, kad su G. L. gyvena kartu apie 12 metų, augina sūnų, gim. 2014 m.. Jie yra sugyventiniai, kartu veda bendrą namų ūkį, jis ją išlaiko. 2015-02-24 apie 21.00 val. jis grįžo namo truputi išgėręs, nes prieš tai buvo žvejyboje. Giedrė supyko, kad jis grįžo išgėręs. Dėl to, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jis mano, kad jo sugyventinė pyksta, nes jis visą dieną dirba, nebūna namuose, o ji sėdi namuose ir būna su vaiku, niekur neišeina. Paskutiniu metu pradėjo dažniau pyktis. Konflikto metu jis supykęs išvadino ja „žiurke“, apipylė vandeniu iš butelio, kurį jis tuo metu gėrė. Tuo metu Giedrė sėdėjo kambaryje ant lovos. Jis būdamas piktas mosikavo rankomis, sakė kad tuoj suduos, galbūt pasakė, kad ir užmuš, tačiau tikrai nesiruošė to daryti ar jai trenkti. Tik, kaip jau minėjo, apipylė vandeniu. Kai jis apipylė ją vandeniu, Giedrę apėmė panika, ji pati nežinojo ką daryti, pradėjo verkti, nors matėsi, kad nenori verkti, puolė skambinti policijai. Atvykę pareigūnai jį išsivežė. (b. l. 24)
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:
Nukentėjusiosios G. L. parodymais, kuri parodė, kad 2015-02-24 apie 21.30 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, tuo metu, kai ji ant rankų laikė jų mažametį sūnų, gimusį 2014 m., jos sugyventinis, A. M. sukėlė konfliktą, kurio metu ją išplūdo necenzūriniais žodžiais, pagrasino, kad tuojau pat jai trenks, išsakė grasinimus, kad tuojau ją užmuš. Jai šis jo grasinimas pasirodė labai realus ir keliantis grėsmę, dėl to, kad jis buvo labai agresyvus, kilnojo prieš ją rankas, baugino, rodydamas rankas, kad trenks. Tai jau ne pirmas kartas, kai jis prieš ją naudoją smurtą. Ankščiau yra buvę, kad jis prieš ją panaudojo fizinį smurtą. 2015-02-24 įvykio metu sužalojimų nepatyrė. A. M. kartais vartoja alkoholį. Būdamas neblaivus tampa agresyvus. Ir tą kartą jis supyko, kad nedavė jam palaikyti jų vaiko. Nedavė todėl, kad jai jis pasirodė išgėręs. A. M. dėl to supyko, ėmė grasinti, sakydamas, kad ją užmuš, kad ji bus lavonas, kad jai iškuls dantis ir panašiai. Tai sakydamas, jis kumščiu mosikavo jai prieš veidą. Paskui metė į ją rankose turėtą plastikinį butelį su vandeniu, tačiau nepataikė, bet vanduo apliejo ją ir sūnų. Kai A. M. grįžo iš policijos kurį laiką buvo ramus, viskas buvo gerai, bet po kurio laiko vėl pradėjo išgėrinėti, todėl ji jo į namus neįleidžia, nes jo bijo. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 11, 14).
Liudytojo D. K. parodymais, kuris parodė, kad 2015-02-24 patruliuojant kartu su vyr. patruliu A. M., apie 21.50 val. iš Kauno AVPK budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), Kaune, vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Nuvykus nurodytu adresu, bute rado G. L., kuri ant rankų laikė kūdikį, ir jos sugyventinį A. M.. Buvo matyti, kad G. L. buvo apipilta vandeniu, nes buvo šlapia, buvo lyg ir apsiverkusi, bet neatrodė, kad būtų labai išsigandusi. Ji aiškino, kad sugyventinis ją apipylė, grasino jai, kad ją nužudys, išplūdo ją necenzūriniais žodžiais. G. L. jam pasirodė labai depresuojanti moteris. Bet to, ir A. M. paaiškino, kad jo sugyventinė, po gimdymo yra apimta depresijos, kad jai viskas negerai, kad viskas neįtinka, pastoviai kelia konfliktus, todėl jis apipylė ją vandeniu, kad ji nusiramintų, tačiau negrasino kad, nori ją užmušti, ir tuo labiau nesiruošė to daryti. Kadangi G. L. pareiškė, jog nori rašyti pareiškimą policijai, A. M. sulaikė ir pristatė į Kauno m. Žaliakalnio PK. Visą laiką jis elgėsi ramiai, minėjo, kad yra išgėręs vieną alaus butelį. Nesimatė, kad būtų neblaivus (b. l. 17).
2015-02-24 G. L. protokolu-pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką, kuriame nurodyta, kad A. M. panaudojo prieš ją psichologinį smurtą (b. l. 3).
Įvykio vietos apžiūros protokolu, kur yra apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 4-5).
2015-02-24 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad patruliams nuvykus (duomenys neskelbtini), Kaune, G. L. nurodė, jog jos sugyventinis A. M. jai grasino, sakė, kad nužudys, vadino debile, apliejo vandeniu (b.l. 7-8).
2015-02-24 testo alkoholio rodmenimis, iš kurių matyti, kad 2015-02-24 23 val. 17 min. A. M. buvo nustatytas 1.14 ‰ girtumas. (b. l. 18).
BK 145 str. 1 d. įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama.
Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam jie buvo skirti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–639/2010). Pažymėtina, kad vertinant grasinimo realumą nėra būtina nustatyti, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-341/2010).
Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis A. M. 2015-02-24 apie 21:30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Kaune, grasino sugyventinei G. L. , kilnodamas prieš ją rankas, kad tuoj jai trenks ir užmuš, esant pakankamam pagrindui manyti, kad šis grasinimas pagal byloje nustatytas aplinkybės galėjo būti realiai įgyvendintas. Tai įrodo, kad jo grasinimas išties buvo realus ir jis jį galėjo bet kuriuo momentu įgyvendinti. Dėl ko nukentėjusiajai G. L. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas bus įvykdytas.
Esant tokioms teismo nustatytoms bylos aplinkybėms, konstatuotina, jog kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 145 str. 1 d.
Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri yra pagrindas A. M. pripažinti kaltu padarius BK 145 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
A. M. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausme ir jos dydžiu, tačiau prašo išdėstyti baudos mokėjimą dalimis, nes augina mažametį sūnų, vienas išlaiko vaiką ir sugyventinę (b. l. 49).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Jis teistas: 2011-05-26 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 2 d. – paskirta galutinė bausmė 8 MGL bauda ir2012-02-01 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. – paskirta galutinė bausmė bauda 13 MGL (LITEKO duomenų bazės duomenimis, baudos sumokėtos) (b. l. 38-40, 41-42), baustas administracine tvarka (b. l. 32), psichoneurologinėje ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (b. l. 44-47).
Lietuvos Respublik?s socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 str. 2 d. (įstatymo Nr. X-1710 redakcija, galiojanti nuo 2009-01-01) nurodyta, kad „teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 (akto redakcija galiojanti nuo 2015-01-01) buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, tai yra 37,66 Eur.
Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – 30 MGL dydžio baudą, o tai, vadovaujantis aukščiu nurodytomis teisės aktų nuostatomis, sudaro 1129,80 eurų.
Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 20 MGL (753,20 eurų) dydžio baudą.
Kaltinamasis prašo išdėstyti baudos mokėjimą dalimis.
BK 47 str. numatytos bausmės – baudos – esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. BVK 22 str. nurodyta, kad baudos bausmė vykdoma savanoriškai arba priverstinai. Savanoriškas baudos bausmės įvykdymas yra tada, kai nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savo valia sumoka baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir tai patvirtinančius dokumentus pateikia nuosprendį priėmusiam teismui. Kadangi baudos bausmės vykdymas visų pirmą yra savanoriškas, teismų praktikoje pripažįstama, jog nuosprendį priėmęs teismas negali išdėstyti baudos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui, o gali tik nustatyti ilgesnį, nei įstatymo numatytas, terminą, per kurį turi būti sumokėta bauda. Tokiu būdu nuteistasis privalo sumokėti baudą iki nustatyto termino pabaigos, o tai, ar jis baudą mokės dalimis ar visą sumą vienu kartu, teismui jokios reikšmės neturi (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1S-1302-582/2012).
Pagal BPK 352 str. 1 d., 2 d. teismas turi teisę nustatyti ir ilgesnį terminą, per kurį nuteistasis turi savanoriškai sumokėti teismo paskirtą baudą, o per šį laikotarpį savanoriškai nesumokėjus baudos, ji vykdoma priverstinai.
Įvertinus tai, kad kaltinamasis turi mažametį vaiką, be to, nurodo, kad jis vienas išlaiko šeimą, darytina išvada, kad jam yra objektyviai sunku paskirtą baudą savanoriškai įvykdyti per įstatyme numatytą dviejų mėnesių terminą. Todėl yra pagrindas nustatyti ilgesnį terminą, kad kaltinamasis galėtų įvykdyti visą jam paskirtą bausmę savanoriškai. Todėl konstatuotina, kad trimis mėnesiais ilgesnis nei numatytas įstatyme (du mėnesiai) terminas (iš viso tai būtų 5 mėnesiai) turi būti visiškai pakankamas kaltinamajam tam, kad jis galėtų savanoriškai sumokėti baudą.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 29), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.
Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str.,
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d., ir skirti jam 30 minimalių gyvenimo lygių (MGL), tai yra 1129,80 eurų (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų 80 ct) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 20 minimalių gyvenimo lygių (MGL), tai yra 753,20 eurų (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 ct) dydžio baudą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Išaiškinti A. M., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per penkis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.