- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-09-10
- Bylos Nr.
- 1-568-297/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09162-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Kaltinamasis
- E. Š.
- Advokatai
- Ramunė Kuzmienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2014 m. vasario 17 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 10 mėnesių; 2014 m. spalio 14 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu 90 parų; 2015 m. kovo 6 d. paleistas atlikęs bausmę;
2) 2016 m. rugpjūčio 31 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 60 parų; 2017 m. vasario 15 d. paleistas atlikęs bausmę;
3) 2019 m. balandžio 1 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams; nuosprendis pakeistas Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;
teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis E. Š. 2021 m. kovo 25 d. apie 14 val. (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties tyčia smurtavo prieš D. J. – vieną kartą kumščiu sudavė jai į dešinį skruostą, taip sukėlė nukentėjusiajai D. J. fizinį skausmą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies apatiniame voke.
Kaltinamasis E. Š. kaltės nepripažino. Duodamas paaiškinimus teisme, nurodė, kad jis ir nukentėjusioji D. J. gyvena daugiabutyje (duomenys neskelbtini), toje pačioje laiptinėje, jo butas penktame aukšte, o D. J.– ketvirtame aukšte. Su D. J. jis nesutarė dėl jos bute laikomo šuns, kuris dažnai lodavo, prikeldavo kaltinamojo mažus vaikus, todėl jis ne kartą sakė pastabas kaimynei dėl šuns laikymo. 2021 m. kovo 25 d. apie 14 val. laiptinėje įvyko konfliktas su D. J.. Tada kaltinamasis lipo laiptais aukštyn, grįždamas į butą iš parduotuvės, ir sutiko D. J., kuri vedė šunį. Šis ėmė loti, puolė link kaltinamojo, todėl pasakė D. J., kad ji nuramintų savo šunį, dar treptelėjo koja į laiptus, norėdamas pagąsdinti šunį, bet fizinio smurto prieš nukentėjusiąją nenaudojo, jos šuns nespardė. Tuo konfliktas ir pasibaigė. Kai po dviejų savaičių jis buvo pakviestas į policiją pas tyrėją, sužinojo, kad D. J. parašė pareiškimą, neva jis sumušė ją. Taip nebuvo, nukentėjusioji viską išsigalvojo. Kaltinamasis nurodė matęs, kad įvykio dieną, kai laiptinėje vyko konfliktas su D. J., pastarosios viena akis buvo patinusi ir pasruvusi krauju, galimai jai įkando į akį koks vabzdys, arba ji pati kažkur susižalojo, o kaltę verčia jam, nes jis nemėgsta jos šuns, reiškė pastabas dėl triukšmo, už tai D. J. jam keršija.
Nukentėjusioji D. J., apklausta teisme, parodė, kad kaltinamasis E. Š. yra jos kaimynas, su juo iki įvykio nesibarė ir nesipyko, bet vengė su juo bendrauti, nes jis dažnai būna neblaivus, o tada tampa piktas ir agresyvus. Ji turi nedidelį šunį, kuris, užuodęs neblaivų asmenį, šį aploja. Būdavo, kad E. Š. tyčia erzindavo jos šunį, kišdavo jam ranką, sakydamas „kąsk“. Konfliktas su kaltinamuoju įvyko dienos metu, laiptinėje, kai D. J. vedė savo šunį į lauką. Šuo buvo su pavadėliu. Jai lipant laiptais žemyn, kaltinamasis E. Š. išėjo iš savo buto su nepažįstamu vyru. Ją pamatęs, kaltinamasis sustojo ir pradėjo kabinėtis prie šuns, spyrė jį kojomis. Ji bandė užstoti šunį, patraukė jį už savęs. Tada kaltinamasis sudavė jai smūgį kumščiu į veidą, pataikė į dešinę akį. Laiptinėje kiek žemiau stovėjęs jo draugas pasakė „gana, einam“ ir kaltinamasis pasitraukė, nulipo laiptais žemyn. Kaltinamojo suduotas smūgis buvo stiprus, nukentėjusioji iš karto ėmė jausti galvos svaigimą, po akimi atsirado patinimas, kraujosruva. Kai ją sumuštą pamatė duktė ir paragino netylėti, eiti į policiją, nukentėjusioji nuėjo ir parašė pareiškimą, po to nuėjo pas specialistą, kuris užfiksavo padarytą sužalojimą. Galvą jai skaudėjo dvi dienas, o kraujosruva laikėsi daugiau nei savaitę laiko. Ji neturi jokio asmeninio intereso melagingai apkaltinti E. Š.. Tai, kad jis pasakoja, neva ji pati susimušė ar įkando uodas, yra grynas melas.
Liudytoja V. J., apklausta teisme, parodė, kad įvykio nematė, nes buvo darbe, tačiau sunerimo pastebėjusi, kad jos motina D. J. jai kelis kartus skambino į mobilų telefoną, ji suprato, kad kažkas atsitiko, nes motina jai į darbą be reikalo neskambina. Apie 16 val. ji pati perskambino motinai ir ši verkdama papasakojo, kad kaimynas E. Š. ją sumušė, kai ji po pietų vedė šunį į lauką ir sutiko laiptinėje E. Š.. Šis buvo su kažkokiu draugu. Pamatęs D. J. su šunimi, E. Š. pradėjo garsiai bartis, šūkaloti, šuo ėmė loti, tada E. Š. spyrė šuniui, motina šunį gynė, tuomet E. Š. kirto jai ranka į veidą. Apie 17 val. grįžusi namo, V. J. pamatė, kad motinos dešinė akis patinusi, sumušta vieta pamėlusi. Iš pradžių motina dar svarstė, ar rašyti pareiškimą policijai dėl E. Š. smurtinio elgesio, bet dukros paraginta D. J. kitos dienos ryte nuėjo į policiją ir parašė pareiškimą.
Teisme apklaustas liudytojas M. Š., dirbantis (duomenys neskelbtini), parodė, kad priėmė iš nukentėjusiosios D. J. pareiškimą dėl smurto prieš ją. D. J. nurodė, kad išvakarėse jos kaimynas E. Š. namo laiptinėje spyrė jos šuniui, o paskui tyčia trenkė jai kumščiu. Buvo akivaizdžiai matyti, kad viena moters akis sumušta. Nukentėjusioji aiškino, kad ji vengė bendrauti su E. Š., nes jis neblaivus elgiasi netinkamai, kimba prie žmonių, smurtauja.
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad Alytaus apskrities VPK 2021 m. kovo 26 d. gavo D. J. pareiškimą, kuriuo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad 2021 m. kovo 25 d. 14.20 val. (duomenys neskelbtini) E. Š. sudavė D. J. vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į veido sritį, taip sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 1–3).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 151/2021 (06) patvirtina, kad 2021 m. kovo 26 d. atliktos apžiūros metu nukentėjusiajai D. J. nustatytas sužalojimas – kraujosruva odoje ir poodyje dešinės akies apatiniame voke, sužalojimas padarytas veikiant dešinės akiduobės sritį kietu buku žalojančiu daiktu; sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis, jo padarymo galimybė griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių, mažai tikėtina. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, jis kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 56).
Teismo posėdyje apklaustas specialistas S. J. patvirtino savo duotą išvadą ir paaiškino, kad apžiūrėjo nukentėjusiąją D. J. sekančią dieną po įvykio, nustatė kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, kuri buvo violetiniai raudonos spalvos, taip pat buvo patinęs dešinės akies apatinis vokas. Sužalojimas galėjo būti padarytas smūgiuojant kumščiu į dešinės akiduobės sritį. Mažai tikėtina, kad toks sužalojimas galėjo būti padarytas nukentėjusiajai griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių, nes nebuvo tam būdingų odos nubrozdinimų ir sužalojimų iškiliausiose veido vietose, t. y. nebuvo sužalojimų kaktos, antakių, nosies, skruostikaulių, smakro srityje. Tai, kad nustatyta kraujosruva buvo violetiniai raudono atspalvio, taip pat voko patinimas, rodė, kad sužalojimas padarytas paros laikotarpyje iki apžiūros, t. y. galimai nukentėjusiosios nurodytu laiku.
Parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir nuotraukomis fiksuota, kad nukentėjusioji D. J. nusikaltimo vietoje – daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), laiptinėje detalizavo savo parodymus ir laiptų aikštelėje tarp trečio ir ketvirto aukšto parodė vietą, kurioje E. Š. jai sudavė smūgį kumščiu į dešinę akį (1 t., b. l. 35–43).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Teismas, ištyręs byloje BPK nustatyta tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, konstatuoja, kad kaltinimas E. Š. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra įrodytas.
BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė kyla tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms. Straipsnio dispozicijoje yra nurodyti veiksmai, kuriais sukeliamos minėtos pasekmės, t. y. mušimas arba kitoks smurtavimas. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais.
Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo betarpiškai ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis E. Š. tyčia, dėl asmeninių paskatų panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją D. J.. Fizinis smurtas pasireiškė smūgio kumščiu sudavimu į veidą, dėl ko atsirado padariniai – nukentėjusiajai D. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės akies apatiniame voke. Nors kaltinamasis tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, teigė, kad nukentėjusioji D. J. jį sąmoningai apkalba, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios D. J. parodymais, kad daugiabučio namo laiptinėje kaltinamasis E. Š. sukėlė konfliktą, prikibo prie D. J. tvarkingai vedamo šuns, o šiai šunį užstojus, E. Š. tyčia trenkė kumščiu D. J. į dešinį skruostą, pataikė į akį, taip nežymiai sutrikdė D. J. sveikatą. Nukentėjusiosios parodymai nuoseklūs, vienodi, logiški, juos patvirtina liudytojų V. J., M. Š. parodymai, specialisto išvada, taip pat specialisto paaiškinimai, kad D. J. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas jos nurodytomis aplinkybėmis, t. y. suduodant į veidą kumščiu. Kaltinamojo paaiškinimus, kad jis smūgio D. J. nesudavė, kad dar iki konflikto D. J. buvo sumušta akimi, teismas vertina kaip gynybinius ir jais nesiremia. Pažymėtina, kad kaltinamojo versija, jog D. J. susižalojo kitomis aplinkybėmis, yra vėlyva, iškelta tik teisme, gi ikiteisminio tyrimo metu E. Š. aiškino, kad įvykio dieną jis nematė D. J. veide jokių sužalojimų (1 t., b. l. 86–87). Tokia nenuosekli kaltinamojo E. Š. pozicija sudaro pagrindą teismui manyti, kad kaltinamasis nėra nuoširdus, nelinkęs atskleisti byloje tiesą. Taigi, teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo E. Š. kaltė padarius nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, kas apima ir fizinio skausmo sukėlimą, yra įrodyta ir kaltinamojo veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai.
Dėl bausmės
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nuostatomis, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Kaltinamasis E. Š. padarė tyčinį baigtą, smurtinį nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Būdamas praeityje teistas už tyčinius nusikaltimus ir turėdamas neišnykusį teistumą, E. Š. padarė naują tyčinį nusikaltimą, taigi, šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis – recidyvistas ir ši aplinkybė sunkina atsakomybę (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Aplinkybė, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nėra įrodyta objektyviais duomenimis, todėl teismas nepripažįsta jos atsakomybę sunkinančia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. E. Š. baustas administracinėmis nuobaudomis, nedirba. Ir nors teismui pateiktose charakteristikose E. Š. apibūdinamas teigiamai, kaip draugiškas ir bendraujantis su kaimynais, o dabartiniu metu kaip nuobaudų neturintis, pozityviai mąstantis suimtasis (2 t., b. l.32, 33), tačiau tai neatsveria E. Š. padaryto nusikaltimo ir jo asmenybės pavojingumą apibūdinančių duomenų. Tokiu būdu teismas, įvertinęs E. Š. padaryto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes (vietą, laiką, būdą), tai, kad fizinį smurtą prieš amžiumi kur kas vyresnę moterį kaltinamasis panaudojo tyčia, taip pat atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, jo sistemingą teisei priešingai elgesį, nenorą gerbti visuomenėje priimtinas elgesio normas, sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę. BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už nusikaltimą nustatomas areštas nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, bausmę atlieka pataisos įstaigoje (Bausmių vykdymo kodekso 50 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, kad byloje nenustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, skirtinas areštas, didesnis už įstatyme nustatytą šios bausmės rūšies vidurkį.
Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis E. Š. yra nuteistas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK BK 64 straipsnio 1, 3 dalis, laisvės atėmimu 1 metams. Nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka, taigi, yra neįsiteisėjęs, todėl teismas šiuo nuosprendžiu skiriamos arešto bausmės nesubendrina su 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė teismui 2021 m. rugsėjo 3 d. pažymą Nr. (12.33Mr)PT-5746 dėl 158,94 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš E. Š. (2 t., b. l. 27).
Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą išieškoti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, kai paaiškėjo, kad kaltinamasis E. Š. yra suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, todėl teismas, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, pranešė apie būtiną gynėjo dalyvavimą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kuri parinko gynėją advokatę R. K.. Teismas paskyrė šią advokatę ginti kaltinamąjį E. Š., tuo pagrindu advokatė R. K. teikė kaltinamajam antrinę teisinę pagalbą. Tuo pagrindu ir atsižvelgiant į kaltinamojo E. Š. turtinę padėtį, į tai, kad kaltinamasis yra darbingas, duomenų, jog turi sveikatos sutrikimų, nėra, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas išieškoti iš kaltu pripažinto E. Š. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas 158,94 Eur (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju teismas neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra itin didelė ar neproporcinga kaltinamojo turtinei padėčiai .
Kaltinamajam E. Š. ikiteisminio tyrimo pareigūno 2021 m. balandžio 20 d. nutarimu (1 t., b. l. 90–91) yra paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ji paliktina nepakeista iki bus pradėtas arešto bausmės vykdymas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 304, 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
E. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti areštą 60 (šešiasdešimt) parų.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo pristatymo ar jo atvykimo į pataisos įstaigą.
Išieškoti iš E. Š. valstybės naudai 158,94 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus 94 ct) už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą –5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.