Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo D. J. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2024 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria tenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo teikimas dėl nuteistajam D. J. paskirtų bausmių subendrinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimas pateikė teismui teikimą dėl nuteistajam D. J. paskirtų bausmių vykdymo tvarkos, kuriuo prašoma nustatyti šiam nuteistajam Alytaus apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nuosprendžiu, 2024 m. kovo 4 d. nuosprendžiu ir 2023 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu, patikslintu Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartimi, paskirtų bausmių vykdymo tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. J. skundas atmetamas.

6. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, nuteistojo D. J. skundo argumentais ir Alytaus apylinkės teismo nutarties motyvais, daro išvadą, jog žemesniojo teismo nutartis dėl skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją keisti skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 347 straipsnį, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Šis klausimas išsprendžiamas BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

8. Bausmių subendrinimo tvarką, bausmės, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį, įskaitymą į naujai paskirtą bausmę reglamentuoja BK 63 ir 64 straipsniai. Pagal BK 63 straipsnio taisykles bausmės yra subendrinamos tada, kai asmuo nuteisiamas tuo pačiu nuosprendžiu už kelias savarankiškas nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 1 dalis), taip pat pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 straipsnio 9 dalis). Jei bausmės subendrinamos pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Aiškinant BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, teismų praktikoje nurodyta, kad kai priėmus nuosprendį (ar kelis) nustatoma, jog asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsnių nustatytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, Nr. 2K-268/2008, Nr. 2K-519/2013, Nr. 2A-2/2014, Nr. 2A-6-495/2022 ir kt.). Šios teismų praktikoje suformuluotos nuostatos reikalauja užtikrinti, kad, viena vertus, ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus, kita vertus, kad nebūtų pakeičiama pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-2/2014, Nr. 2A-6-976/2016, Nr. 2A-6-495/2022).

9. Nusikalstamos veikos, už kurias D. J. nuteistas Alytaus apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. ir 2024 m. kovo 4 d. nuosprendžiais, įvykdytos dar iki ankstesnio Alytaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, patikslinto Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartimi, priėmimo, todėl darytina išvada, jog apylinkės teismas skirtingais teismo nuosprendžiais D. J. paskirtas bausmes pagrįstai bendrino, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis.

10. BK 63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Tuo tarpu BK 63 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės. Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme imperatyviai neįtvirtinta, kokiais atvejais teismas paskirtas bausmes bendrina visiško, o kokiais – dalinio bausmių sudėjimo būdu, tai palikta teismo nuožiūrai. Teismas gali rinktis vieną iš minėtų būdų, tačiau bausmių subendrinimo būdą konkrečiu atveju teismas pasirenka atsižvelgdamas į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis) ir paprastai jį motyvuoja.

11. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nuteistajam D. J. skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrino visiško, o ne dalino bausmių sudėjimo būdu. Pažymėtina, jog D. J. anksčiau ne kartą teistas, dominuoja analogiškos nusikalstamos veikos (nežymūs sveikatos sutrikdymai, fizinio skausmo sukėlimai, transporto priemonių vairavimas apsvaigus nuo alkoholio). Nusikalstamas veikas jis vykdo sistemingai. Be kita ko, sprendžiant bausmių subendrinimo klausimą, įvertintina ir tai, jog D. J. ankstesniais teismų nuosprendžiais jau buvo taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės, o taip pat ir bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau tai teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo. Jam buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat panaikintas ir jo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Be to, D. J. eilę kartų baustas administracine tvarka, skirtų baudų nemoka. Šios aplinkybės rodo aiškias ir susiformavusias antivisuomenines nuostatas, polinkį nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, o jo sistemingas pasikartojantis elgesys kelia rimtą grėsmę visuomenei. Atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes aukštesnysis teismas sprendžia, kad šiuo atveju apylinkės teismas skirtingais nuosprendžiais nuteistajam paskirtas bausmes pagrįstai bendrino visiško bausmių sudėjimo būdu. Bausmių bendrinimo praktika negali formuoti įspūdžio, jog dėl formalių bausmių bendrinimo taisyklių asmuo gali išvengti bausmių už atskiras nusikalstamas veikas, ar kad bausmės už atskiras nusikalstamas veikas dėl bausmių subendrinimo gali būti tik minimalios.

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apylinkės teismas, įvertinęs tiek bausmės paskirtį, tiek ir bausmės skyrimo pagrindus, D. J. paskyrė teisingą subendrintą bausmę, todėl keisti apylinkės teismo nutartį nuteistojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. J. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. gegužės 6 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.