Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. V. patikslintą ieškinį atsakovams B. E., R. K., viešajai įstaigai „(duomenys neskelbtini)“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia dėl apgaulės, vienašalės restitucijos taikymo, pripažinimo dalies sutikimo negaliojančiu, neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė 2021 m. sausio 18 d. ir 2021 m. vasario 8 d. patikslinusi savo reikalavimus prašo : pripažinti dėl apgaulės negaliojančia 2020 m. rugpjūčio 22 d. šuns pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp Ž. V. ir B. E., kuria Ž. V. pardavė, o B. E. nupirko šuniuką (duomenys neskelbtini) (gim. (duomenys neskelbtini)), mikročipo (mikroschemos) Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – šuniukas, šuo), taikyti restituciją – priteisti Ž. V. šuniuką (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiu B. E. 2020 m. spalio 30 d. sutikimo dalį, kuriuo B. E. sutiko atiduoti šuniuką (duomenys neskelbtini), priteisti iš B. E. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (1 tomas b. l. 139–143, 169–170, 176–177).

Atsakovė ir jos atstovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį joms pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys teismui nežinomos (3 tomas b. l. 7, 15, 47).

Pateiktuose teismui rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė VšĮ “ (duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu, o nuosavybės teisę į gyvūną ji įgijo valstybinės institucijos sprendimu – 2020 m. lapkričio 3 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento raštu „Dėl gyvūnų augintinių globos“. Šis valstybinės institucijos sprendimas nėra nuginčytas ir yra galiojantis. 2020 m. spalio 30 d. atsakovė B. E. pasirašė sutikimą atiduoti gyvūnus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Nuo to momento, kai atsakovė B. E. atsisakė gyvūno (duomenys neskelbtini) ir jį perdavė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, teisėtu gyvūno (duomenys neskelbtini) savininku tapo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir nuo to momento valdo jį nuosavybės teise. Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtinta, kad net ir radus gyvūną, neatsiradus jo savininkui, jį radęs asmuo per 14 dienų gali atsiimti gyvūną. Neatsiėmus gyvūno, jis priklauso jį radusiam asmeniui. Asmeniui norint susigrąžinti gyvūną per 14 dienų privalo būti atlygintos visos su gyvūno išlaikymu susijusios išlaidos. Atsakovė B. E. per 14 dienų gyvūno iš prieglaudos neatsiėmė ir neatlygino patirtų išlaidų. Ji to nepadarė dėl to, kad geranoriškai neatidavus gyvūnų, jie būtų buvę konfiskuoti. Įgijusi nuosavybės teisę į šuniuką (duomenys neskelbtini), Všį „(duomenys neskelbtini)“ jį perdavė kitam asmeniui, todėl nėra jokio teisinio pagrindo šuniuką grąžinti ieškovei. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog būtent sąžiningumo principas yra teisiškai reikšmingas. Gyvūnas (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. rugsėjo 6 d. buvo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ laikinoje globoje, o nuo 2020 m. lapkričio 3 d. nuosavybės teise teisėtai priklausė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Be to, ieškovė gyvūną (duomenys neskelbtini) pardavė 2020 m. rugsėjo mėn. Gyvūnas neturi jokio ryšio su ieškove, jos namuose jis augo tik apie 6 mėn. Prašo priteisti atsakovei VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ iš ieškovės Ž. V. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios yra pateiktos teismui atskiru dokumentu (3 tomas b. l. 20–21).

Atsakovė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir jos atstovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį joms pranešta tinkamai, iki teismo posėdžio iš atsakovės gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (3 tomas b. l. 71).

Atsakovas R. K. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jam tinkamai pranešta apie teismo posėdį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka : teismo šaukimas įteiktas fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (3 tomas b. l. 39).

Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jai pranešta tinkamai, iki teismo posėdžio gautas ieškovės pranešimas, kad į posėdį neatvyks (3 tomas b. l. 50–55). Ieškovei nepateikus teismui įrodymų, dėl kokių priežasčių ji negalėjo atvykti į posėdį, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių. Ieškovei buvo išsiųstas reikalavimas pateikti teismui nuomonę, ar ji palaiko savo ieškinio reikalavimus, tačiau ieškovė šio reikalavimo neįvykdė (3 tomas b. l. 40). Atsakovai neprašė palikti ieškinį nenagrinėtą, neatvykus ieškovei, todėl teismas civilinę bylą nagrinėja nedalyvaujant ieškovei, o taip pat ir atsakovams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys netenkinamas.

Iš nagrinėjamojoje byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad šuo (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), vyriškos lyties, veislė – rusų žaisliukas trumpaplaukis, veisėja Ž. V., kilmės liudijimas, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas b. l. 11, 18–19, 3 tomas b. l. 64–69).

2020 m. balandžio 2 d. veisėja ieškovė Ž. V. šuniuką (duomenys neskelbtini) registravo ir paženklino mikroschema, mikročipo (mikroschemos) Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas b. l. 10, 20, 3 tomas b. l. 62–63).

2020 m. rugpjūčio mėnesį tarp ieškovės ir atsakovės B. E. buvo sudaryta šuns pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė pardavė atsakovei šuniuką (duomenys neskelbtini) už 500 Eur (1 tomas b. l. 15–17, 3 tomas b. l. 67–69).

Iš 2020 m. lapkričio 3 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento rašto Nr. 41S-(41.5.)-1493 matyti, kad 2020 m. rugsėjo 6 d. iš atsakovės B. E. namų kaip galimai nesaugios aplinkos buvo paimti 22 įvairūs šunys laikinai globai ir perduoti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ “ (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šuniukas (duomenys neskelbtini), paimtas iš atsakovės B. E. nesaugios aplinkos, buvo perduotas atsakovei VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (1 tomas b. l. 82).

2020 m. spalio 30 d. atsakovė B. E. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamentui pateikė paaiškinimą, kuriame nurodo, jog sutinka atiduoti visus iš jos namų 2020 m. rugsėjo 6 d. paimtus šunis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ “ (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tolimesniam laikymui ir globai (1 tomas b. l. 83).

2020 m. lapkričio 3 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento rašte „Dėl gyvūnų augintinių globos“ nurodyta, jog gyvūnų augintinių perdavimas turi būti atliekamas, vadovaujantis Žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių nustatyta tvarka (toliau tekste – Taisyklės). Taisyklės nustato šunų, kačių, šeškų ir kitų gyvūnų augintinių ženklinimo reikalavimus ir registravimo tvarką Gyvūnų augintinių registre. Gyvūnų augintinių registre registruojami šunys, katės, šeškai ir kiti gyvūnai augintiniai, paženklinti mikroschema (1 tomas b. l. 82).

Bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo kilęs ginčas, kad tarp paimtų iš atsakovės B. E. šunų buvo ir šuo (duomenys neskelbtini).

Ieškovė prašo pripažinti dėl apgaulės negaliojančia 2020 m. rugpjūčio 22 d. šuns pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp Ž. V. ir B. E., kuria Ž. V. pardavė, o B. E. nupirko šuniuką (duomenys neskelbtini), taikyti vienašalę restituciją – priteisti Ž. V. šuniuką (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančia B. E. 2020 m. spalio 30 d. sutikimo dalį, kuria B. E. sutiko atiduoti šuniuką (duomenys neskelbtini) atsakovei VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, priteisti iš B. E. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Reikalavimą ieškovė grindžia CK 1.91, 6.153 ir 6.250 straipsniais.

Ieškinio reikalavimus ieškovė grindžia tuo, kad šuniuką atsakovei B. E. pardavė tuo tikslu, jog šuniukas gyvens normaliomis sąlygomis, tačiau buvo atsakovės apgauta – įsigytą augintinį atsakovė B. E. laikė antisanitarinėmis sąlygomis, o vėliau šuniuką atsakovė atidavė atsakovei VšĮ „(duomenys neskelbtini)“; sužinojusi šias aplinkybes ieškovė turėjo labai daug nepatogumų, dvasinių išgyvenimų. Ieškovė mano, kad atsakovė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ elgėsi nesąžiningai, tiek ji, tiek ir B. E. žinojo, kad B. E. 2020 m. spalio 30 d. sutikimas atiduoti šuniuką (duomenys neskelbtini) pažeidžia ieškovės teises, todėl prašo priteisti ir neturtinę žalą.

Atsakovės B. E. ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nesutinka su patikslintu ieškiniu, nurodo, kad patikslintas ieškinys nepagrįstas įrodymais; ieškovė, pardavusi šuniuką, prarado į jį nuosavybės teisę, todėl neįrodžiusi, kad sudarant šuns pardavimo sutartį buvo atsakovės B. E. apgauta, ieškovė neturi reikalavimo teisės grąžinti jai šuniuką (duomenys neskelbtini). Atsakovas R. K. nuomonės dėl ieškovės reikalavimų neišreiškė.

CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti sandorio negaliojimo dėl vienos šalies valios trūkumo pagrindai, inter alia (be kita ko) nustatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.

Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus, dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-969/2020).

Teismas atkreipia dėmesį, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Taigi ieškovė turėjo pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius CK 1.91 straipsnyje įtvirtinto sandorio negaliojimo pagrindo buvimą.

Teismas, įvertinęs pateiktus byloje įrodymus, sprendžia, kad ieškovė nenurodė konkrečių aplinkybių bei nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog ieškovę buvo siekiama palenkti sudaryti 2020 m. rugpjūčio mėnesio šuniuko pardavimo sandorį, taip pat nebuvo pateikti duomenys, jog ieškovė buvo apgauta, jai darytas poveikis siekiant, kad būtų sudarytas sandoris. Ieškovės nurodytos aplinkybės, jog ji šuniuką atsakovei B. E. pardavė tuo tikslu, kad šuniukas gyvens normaliomis sąlygomis, negali patvirtinti, kad ieškovė sandorį sudarė dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris. Ieškovė, nuoširdžiai siekdama, kad parduodamas šuniukas turės geras gyvenimo sąlygas, iki sandorio sudarymo turėjo galimybę apsilankyti pas atsakovę B. E. ir įsitikinti, kokiomis sąlygomis gyvens parduodamas šuo, o ne pasitikėti atsakovės aiškinimais. Todėl susiklosčiusi situacija, kai 2020 m. rugsėjo 6 d. iš atsakovės B. E. namų kaip galimai nesaugios aplinkos buvo paimti 22 įvairūs šunys laikinai globai, negali būti vertinama kaip atsakovės tyčinis ieškovės suklaidinimas, apgaulė. Taigi, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, patvirtinančių sandorio negaliojimo pagrindą, numatytą CK 1.91 straipsnio 1 dalyje.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2021 m. gruodžio 20 d. buvo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2346-1087/2021 pagal ieškovės Ž. V. ieškinį atsakovams VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, R. K. dėl garbės bei orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo. Sprendimas yra įsiteisėjęs. Šiame sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-2346-1087/2021, kurioje buvo sprendžiamas ginčas, kilęs tarp tų pačių šalių ir susijęs su tuo pačiu įvykiu – šuniuko (duomenys neskelbtini) pardavimo ir jo paėmimo iš B. E. 2020 m. rugsėjo 6 d., kaip ir nagrinėjamojoje byloje, konstatuota, kad atsakovė [VšĮ „(duomenys neskelbtini)“] nurodo faktus, kaip šuo (duomenys neskelbtini) atsirado „daugykloje“ (duomenys neskelbtini), kad jis ten atvežtas kergimui ir šią aplinkybę patvirtino jo šeimininkė [ieškovė Ž. V.]. Teismo vertinimu šie atsakovės [VšĮ „(duomenys neskelbtini)“] faktai pateikiami kaip tikrovę atitinkantys duomenys. Teismas sprendime nustatė, kad šuo (duomenys neskelbtini) iš tiesų buvo ieškovės [ieškovė Ž. V.] parduotas asmeniui, iš kurio kartu su kitais šunimis buvo paimtas, konstatavus gyvūnų teisių pažeidimą; tiek atsakovė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, tiek atsakovas R. K. teismo posėdžių metu nurodė, kad ieškovė [ieškovė Ž. V.] kalbėdama buvo minėjusi kergimą ir teismas neturi pagrindo jais netikėti, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovė [VšĮ „(duomenys neskelbtini)“] yra gyvūnų prieglauda, kuri neturėjo pagrindo išgalvoti nebūtus teiginius apie šuns pateikimo į netinkamų sąlygų aplinką aplinkybes.

Taigi, įvertinus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 20 d. priimtame sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2346-1087/2021 nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad jos paneigia ieškovės nurodomas nagrinėjamojoje byloje aplinkybes.

Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė patikslintuose ieškiniuose nurodydama faktines aplinkybes, nebuvo nuosekli, vengė atvykti į teismo posėdžius duoti parodymų. Ieškovės nurodoma sandorio sudarymo data 2020 m. rugpjūčio 22 d. taip pat neparemta jokiais įrodymais – iš į bylą pateiktos šuns pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad jos sudarymo data yra „2020“, nurodytas mėnuo neaiškus, nes jis taisytas „08“/“09“ (3 tomas b. l. 67).

Ieškovė, prašydama pripažinti negaliojančia B. E. 2020 m. spalio 30 d. sutikimo dalį, kuria B. E. sutiko atiduoti šuniuką (duomenys neskelbtini) atsakovei VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, nurodo, kad šis sutikimas pažeidžia ieškovės teises. Teismas atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą šį reikalavimą (CPK 178 straipsnis). Pati ieškovė patvirtino, kad ji 2020 m. rugpjūčio mėnesį pardavė šuniuką (duomenys neskelbtini) atsakovei B. E.. Taigi, ieškovė neteko nuosavybės teisių į šuniuką (duomenys neskelbtini). Naujoji šuns savininkė atsakovė B. E. turėjo teisę atsisakyti nuo šuns ir jį perduoti atsakovei VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovė B. E. 2020 m. spalio 30 d. sutikimu atiduoti šuniuką (duomenys neskelbtini) atsakovei VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nepažeidė ieškovės teisių.

CK 1.91 straipsnio 3 d. numato, kad jeigu sandoris pripažintas negaliojančiu dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, realaus grasinimo ar dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi, tai nukentėjusysis taip pat turi teisę reikalauti atlyginti tokiais veiksmais jam padarytą neturtinę žalą.

Teismui atmetus patikslinto ieškinio reikalavimą dėl pripažinimo negaliojančia 2020 m. rugpjūčio mėnesio šuns pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp Ž. V. ir B. E., kaip sudarytą dėl apgaulės, netenkinami ieškovės išvestiniai reikalavimai dėl restitucijos taikymo ir neturtinės žalos priteisimo (CPK 178 straipsnis).

CPK 93 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atsakovė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ prašė priteisti iš ieškovės turėtas atstovavimo išlaidas. Iš pateiktos pažymos ir mokėjimo nurodymų matyti, kad atsakovė nagrinėjamojoje byloje turėjo iš viso 1101,11 Eur atstovavimo išlaidų (3 tomas b. l. 19–21, 2 tomas b. l. 17–19). Todėl ieškinį atmetus šios išlaidos priteistinos atsakovei VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ iš ieškovės Ž. V..

Kiti atsakovai B. E. ir R. K. iki sprendimo priėmimo nėra pateikę įrodymų apie jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės taip pat priteistinos valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu – 139,92 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei viešajai įstaigai „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 1101,11 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą vieną eurą 11 ct) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovės Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 139,92 Eur (vieną šimtą trisdešimt devynis eurus 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.