Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis E. S. smurtavo prieš nukentėjusįjį J. B., o būtent: 2025 m. sausio 2 d., laikotarpiu nuo 9.21 val. iki 09.51 val., Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo, esančio Trakų g. 10, Šiaulių m., gyvenamojoje kameroje Nr. 10, smaugė nukentėjusįjį J. B. jo diržu, parvertė J. B. ant grindų, vieną kartą trenkė diržu į akį, pataikydamas į antakį, bei spyrė 5 kartus į J. B. dešinę pusę kūno, tęsdamas nusikalstamą veiką, J. B. besiprausiant, spyrė jam ne mažiau kaip 6 kartus į nugarą bei šonkaulius, vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė į nosį, dešine koja 1 kartą spyrė į dešinės pusės klubą, dėl ko J. B. kaire savo kūno puse trenkėsi į klozetą, o nukentėjusiajam J. B. atsisėdus ant klozeto, spyrė J. B. ne mažiau 3 kartų į dešinės pusės šonkaulius, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam J. B. fizinį skausmą bei padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – kairės veido pusės poodinę kraujosruvą su minkštųjų audinių patinimu ir daugybines poodines kraujosruvas dešinio žasto viduriniame paviršiuje, krūtinės ląstos priekiniam paviršiuje dešinėje vidurinėje raktikaulio linijoje maždaug II šonkaulio aukštyje, krūtinės priekiniame paviršiuje vidurinėje dalyje, išsidėsčiusią žemiau krūtinkaulio ant abiejų šonkaulių lankų vidinių kraštų, pilvo sienos priekiniame paviršiuje, viršutinėje dalyje, kiek kairiau vidurio linijos, krūtinės ląstos dešinėje mentės linijoje maždaug X šonkaulio aukštyje, kairio klubo išoriniame paviršiuje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. S. parodė, kad su kaltinimu visiškai nesutinka, nes jis buvo išvestas į dušą, atėjo pareigūnas ir visus tris juos matė. Nukentėjusysis dušo atsisakė. Pareigūnas minėjo per apklausą, kad jei būtų matęs įskeltą antakį, tai iškart būtų užfiksavęs ir nukentėjusįjį išvedęs iš kameros. Reiškia, kai jis atėjo, šis nebuvo sužalotas. Kai jie grįžo iš dušo, jo kameroje nebebuvo. Pareigūnas sakė, kad jis antakį prasiskėlė ir jį išvedė. Jis apkaltino būtent jį, nes jam nedavė nei rūkyti, nei arbatos, nieko. Kalėjime dalintis, duoti, parduoti yra draudžiama. Jis ir laikė pykti ant jo. Diržo niekada neturėjo. Kameroje leidžiama turėti diržą, jei „iš laisvės“ atsineša. Buvo atliktos kratos ieškant to diržo. Jis nesuprato kokio diržo ieško. Jis kameroje matė kruviną kėdę, bet tas neužfiksuota. Gali būti, kad jis pats susižalojo, nes miegojo antram aukšte, nors nematė, kad jis nuo ten nukristų. Nežino kodėl jis kartu nėjo į dušą. Po įvykio buvo susitikęs su A., nes šis dirba duše, o jis 2 kartus per savaitę į jį eina. A. neprašė, kad jis paliudytų kitaip, nes supranta, kad tai didesnė atsakomybė yra nei jis yra kaltinamas. Apie tą įvykį kažką buvo pasakojęs A. ir kitiems asmenims, kad jį kaltina. Nepamena kiek laiko su nukentėjusiuoju kartu buvo kameroje. Daugiausiai iki 2 savaičių, gal iki 10 darbo dienų. Tarp jų konflikto, ar pokalbio apie mažamečių prievartavimą nebuvo. Jis jam tik paskui pasipasakojo, jis iš pareigūnų paskui tą informaciją sužinojo, už ką šis sėdėjo. Kai jis išėjo iš kameros pareigūnai pradėjo kalbėti dėl ko jis nebegrįžta. Jis klausė pareigūnų kur tas žmogus, nes jis dingo. Jam pasakė, kad jis išėjo į kitą kamerą ir jie pradėjo viską aiškintis apie jį. Jis jam sakė, kad yra vagis. Apie nukentėjusiojo straipsnius, dėl kurių jis sėdi, sužinojo iš auklėtojos, kuri čia buvo teisme apklausta, tai ji pasakė. Nežino, ar pareigūnė turi teisę atskleisti tokius duomenis. Jis nerašė prašymo už nukentėjusįjį. Nelabai atsimena savo parodymų, kuriuos davė, kai buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nes turėjo labai daug bylų, tai jam viskas maišosi. Šiandien jis daugiau visko atsimena nei tada, kai buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nes labai daug išsiklausė, viską girdėjo, visų parodymus turi, viską susidėliojo. Apklausos neatsimena ir net su byla nebuvo susipažinęs.

Apklaustas įtariamuoju E. S. parodė, kad psichinėmis ligomis nesirgęs, galvos traumų neturėjęs, priklausomybių alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms neturi. Kaltės nepripažįsta, veiksmų, nurodytų pranešime apie įtarimą, neatliko. Nepažįsta J. B., nežino kas šis toks. Per Naujus metus buvo Šiaulių kalėjime, pagal kalėjimo dokumentus – kameroje Nr. 10, bet gerai neprisimena. Kas kartu buvo kameroje, neatsimena, nė vieno nepažinojo. Nepamena kiek jų buvo, galbūt keturiese. Nepamena ar tą dieną, ar dieną prieš, jis rašė kokį prašymą Šiaulių kalėjimui. Jis kiekvieną dieną prašymus rašo. Prašymo turinio neprisimena, nes yra parašęs daug prašymų. Nežino kaip galėjo susižaloti, pranešime apie įtarimą, nurodytas asmuo (2 t., b. l. 86-89).

2025 m. sausio 2 d. paaiškinime E. S. paaiškino, kad 2025 m. sausio 2 d., jiems išėjus į dušą, jų kambariokas išėjo iš kameros. Dėl ko šis taip padarė, jie nežino. Šio akis jau buvo mėlyna ar ištinusi nuo pat pirmo jų sutikimo. Kas jai atsitiko, jis nežino (1 t., b. l. 27).

Byloje surinkti įrodymai

2025 m. sausio 2 d. J. B. paaiškino, kad paslydo ir atsitrenkęs į kėdės kampą, susižalojo akį. Pretenzijų niekam neturi, prieš jį niekas nesmurtavo (1 t., b. l. 25).

J. B. paaiškino, kad 2025 m. sausio 2 d. apie 9.00 val., kameroje Nr. 10 E. S., sužinojęs jo straipsnius, jį mušė diržu, prakirto antakį bei padarė mėlynę, o po to jį dar spardė kojomis bei kelis kartus trenkė kumščiu į veido sritį (1 t., b. l. 26).

2025 m. sausio 3 d. protokole – pareiškime pareiškėjas J. B. nurodė, kad 2025 m. sausio 2 d., apie 9.45 val., Šiaulių kalėjime, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, gyvenamojoje kameroje Nr. 10, jį sumušė E. S., t. y. diržu smaugė, vėliau, parvertęs ant grindų, vieną kartą trenkė diržu į akį, pataikė į antakį ir jį praskėlęs, koja spyrė 5 kartus į jo dešinę kūno pusę. Vėliau, tą pačią dieną, po kelių minučių, jam besiprausiant, jam spyrė kelis kartus, bet ne mažiau 6 kartų, į nugarą ir šonkaulius, po to, vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė į nosį, dėl ko pradėjo bėgti kraujas. Toliau tęsdamas savo veiksmus, dešine koja vieną kartą spyrė į dešinės pusės klubą, dėl ko jis kaire puse trenkėsi į klozetą, o jam ant jo atsisėdus, E. S. koja jam spyrė ne mažiau 3 kartų į dešinės pusės šonkaulius. Dėl patirtų sužalojimų jis juto fizinį skausmą, todėl nori, kad E. S. būtų nubaustas teisės aktų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 8-14).

Nukentėjusysis J. B. teisiamojo posėdžio metu (dalyvauja per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“) nurodė, kad nelabai pamena. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pamena tik tiek, kad rašė prašymus ir gavo prašymus atgal ir vienas prašymas buvo ne jo raštu, paskui jau nebelabai pamena. Kameroje buvo trise: jis, E. S. ir D. V.. Prašymą kalėjimo administracijai rašė, bet nepamena kokį ir tikrai ne dėl straipsnių, nes juos žino. Kameros draugai klausė už ką „sėdi“, už ką teistas, bet jis jiems nesakė. Sumušimo fakto nepamena. Viskas prasidėjo nuo prašymo. Kai grąžino prašymus į kamerą, praėjo gal koks pusvalandis ar daugiau ir E. S. pradėjo sakyti, kad jis meluoja dėl straipsnių, nes sakė, kad teistas už vagystę. Kameroje turėjo savo diržą su sagtimi, jis buvo pakabintas ant lovos. Nepamena ar E. S. atliko veiksmus su diržu, nepamena sumušimo, fizinio skausmo sukėlimo. Kiek kartų buvo suduota irgi nepamena, bet su diržu buvo suduota. Sumušimo faktą matė liudytojas D. V.. Ikiteisminio tyrimo metu duotais jo parodymais galima remtis, jie yra teisingi. Ką nurodė protokole pareiškime nelabai nepamena. Kokias aplinkybes nurodė savo protokole pareiškime dėl savo sumušimo, nepamena. Pretenzijų E. S. neturi. Jis nurodė tuos sužalojimus, jam jie buvo padaryti, jis juos pripažįsta. Iš karto po sužalojimų kalbėjo su specialistu B. ir kitu darbuotoju, jiems sakė, kad sumušimas po akimi atsirado, nes susimušė į kėdę. Tai buvo prieš apklausą – pareiškimą protokolą. Viršininkas sakė, kad sakytų teisybę, rašytų kaip yra, tas ir pasikeitė, nors jis neturi jokių pretenzijų. Jie sako, kad jiems neįdomu. Liepė rašyti ne viršininkas, o pareigūnas, kurio pavardės nežino. Visuose ankstesniuose parodymuose sakė netiesą, tiesa ta -, kad S. tikrai jį mušė, bet jis pretenzijų jam neturi. Protokolą pareiškimą jis pats rašė savo ranka, žinojo kaip rašyti, nes pareigūnė – tyrėja diktavo. Teismo posėdžio metu pagarsintus parodymus tvirtina. Neturėjo jokių ketinimų apšnekėti E. S., neturi jokių konfliktų su juo. Nešaukė, kai jį mušė, smurtavo, todėl nežino ar kas už kameros galėjo girdėti kas vyksta kameroje. Pareigūnams iš pradžių nesakė, nes nenorėjo daugiau problemų. Kadangi buvo sumuštas, nenorėjo rodytis pareigūnams, todėl į dušą nėjo. Pasinaudojo proga, kad jų nėra ir tada kreipėsi į pareigūnus. Iš dušo grįžusių nebesulaukė, nes jį išvedė iš karto į „karantiną“. Su S. ir V. susitikti ir bendrauti nebeteko. Kameroje buvo palikęs ne tik diržą, bet ir striukę. Pareigūnai atnešė striukę, bet diržo nerado. Diržas kabojo ant lovos, juo buvo apsijuosęs kelnes, kai atvažiavo ir pareigūnai leido su juo eiti į kamerą. Nežinau ar visiems leidžia. Kai prašėsi perkeliamas į kitą kamerą, sakė, kad nenori toje kameroje būti ir viskas. Medikams nurodė, kad akis sužalota. Kai pas tyrėją rašė pareiškimą ir nuvedė pas medikus, tada parodė didesnius sužalojimus, kurie matėsi ant kūno. Pareigūnai spaudimo, kad rašytų pareiškimą nedarė. Tai darė laisva valia ir apsisprendimu.

Nukentėjusysis J. B. parodė, kad 2024 m. gruodžio 20 d. įsiteisėjus Vilniaus apeliacinio teismo nuosprendžiui, jis buvo atvežtas į Šiaulių kalėjimą. Iš karto buvo patalpintas į kamerą antrame aukšte, tačiau kameros numerio jis nepamena, bet ten buvo tik kelias valandas. Kameroje buvo A. ir kitas asmuo, kurių pavardžių jis nepamena. Nuteistieji jo klausė, kodėl jis papuolė į kalėjimą. Jis jiems pasisakė savo straipsnius. Tada A. pasikvietė „operą“ ir paprašė jį iškelti iš kameros. Už kelių valandų jį perkėlė į kitą kamerą Nr. 10. Ten buvo su D., Ad. ir dar vienu vyresnio amžiaus asmeniu, kurio nežino nei vardo, nei pavardės. 2024 m. gruodžio 31 d. iš kameros iškėlė A. ir tą vyresnį asmenį, o vietoj jų įkėlė E. S., su kuriuo daug nebendravo. Su D. jau buvo kiek pabendravęs. 2025 m. sausio 1 d., jis, E. ir D. rašė prašymus dėl vokų ir tušinukų. 2025 m. sausio 2 d. tuos prašymus, apie 8.00 val. rytinio patikrinimo metu, įteikė auklėtojai, kurios vardo ir pavardės jis nežino. Apie 9.30 val. auklėtoja grįžo su jų prašymais. Nei jis, nei D. negavo vokų, tačiau E. S. gavo. Jų visus prašymus jiems grąžino. Jis ant E. S. prašymo kitos pusės matė užrašytus jo straipsnius, tai yra matė užrašą: „150 str. ir 138 str.“ Kur šis tą prašymą padėjo, jis nematė. Kas tuos skaičius su straipsniais užrašė, jis irgi nežino. 9.40 val. E. S. išėjo gerti vaistus – metadoną, bet greitai, gal po 5 minučių, grįžo. Pareigūnams uždarius duris, šis jam pradėjo sakyti: „- Ką ten mažametes prievartauji?“ Pasiėmė jo diržą (juodos spalvos, ilgio nežino, bet apie metro, sagtis metalinė, rusiška, kieto metalo), kuris kabėjo ant lovos, ir, jam sėdint ant lovos, priėjo iš jo kairės pusės, juo jam apjuosė kaklą ir bandė smaugti. Jis užkišo rankas už diržo ir neleido. Tuomet šis jį su tuo diržu ant žemės pargriovė į vidurį kameros. Ištraukęs diržą, tuo diržu trenkė per akį vieną kartą ir pataikė į kairės akies voką, kurį prakirto. Skausmą jis jautė visoje akyje. Kol šis jį mušė, jam sakė: ,,- Ko tu prievartauji, ar tau patinka tas mažametes prievartauti, užmušiu aš tave“. Jam gulint ant žemės, šis jį spardė, bet kuria koja, jis negali atsakyti, jam į dešinę kūno pusę spyrė 5 kartus. Jis šiam sakė ramintis, tačiau šis jam nieko neatsakė. Po kelių sekundžių šis pasakė, kad jis eitų nusiprausti čia nesivoliojęs. Jam tada bėgo kraujas iš antakio. Jis atsikėlė ir nuėjo praustis. Jam besiprausiant, E. S. atidarė vonios kambario duris ir dar kelis kartus, kiek tiksliai nepamena, spyrė dešine koja į nugarą, juto skausmą tarp šonkaulių ir nugaroje dešinėje pusėje. Jis atgal šiam nė karto nesutrenkė, bet bandė žodžiais stabdyti, sakė: - Ar tu pabaigsi“. Tada šis jį uždarė vonioje ir ten laikė kelias minutes, bet jis tiksliai nežino, kiek laiko. Jis pamatė, kad vėl kraujas bėga iš antakio ir vėl pradėjo praustis. E. S. atidarė duris ir tada vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė į nosį. Po to trenkimo pradėjo bėgti kraujas. E. S. išėjo, o jis liko vonioje. Praėjus dar porai minučių, šis vėl atidarė duris ir spyrė dešine koja jam į dešinės pusės klubą, ir jis krito ant kairės pusės bei atsitrenkė į „klozetą“. Tada ant „klozeto“ atsisėdo ir E. S. bei dar dešine ar kaire koja, tiksliai nepasakys kuria, spyrė į jo dešinės pusės šonkaulius, bet, kiek kartų tiksliai, jis nežino, gal 3-4 kartus. Tuomet vėl jį uždarė vonioje, o pats išėjo. Už kokių 15 minučių atėjo pareigūnas, kurio vardo ir pavardės jis nežino, vesti D. ir E. S. į dušą. Tie asmenys susirinko daiktus ir išėjo kartu su pareigūnu. Kai pareigūnas buvo atėjęs, duris E. S. buvo atidaręs, bet pareigūnas jo nematė. Jis pats nieko nesakė. Jiems išėjus, jis išėjo iš vonios ir pabeldė į kameros duris, o atėjus pareigūnei, jis jos paprašė, kad jį perkeltų į kitą kamerą. Ji jo paklausė, iš kur mėlynė po akimi. Jis jai pasakė, kad pats paslydo ir trenkėsi į taburetę. Dėl ko norėjo į kitą kamerą, jis jai nepaaiškino. Tada jį išsikvietė kiti pareigūnai, kurių vardų ir pavardžių jis nežino, kurie paėmė iš jo pasiaiškinimą ir perkėlė į karantiną, o vėliau, į kitą kamerą Nr. 61, kurioje dabar jis ir yra. Jis persikeldamas susirinko savo daiktus, tačiau tą diržą, su kuriuo jį mušė E. S., jis paliko Nr. 10 kameroje. Įvykį turėjo matyti D., tačiau šis jo nemušė. Kai jį mušė, D. tuo metu stovėjo prie lovos, nusisukęs į televizorių. D. nieko nesakė E. S.. Iš pradžių pareigūnams jis aiškino, kad pats susižalojo, todėl, kad nenorėjo daugiau problemų, bijojo E. S.. Su D.i konfliktų jis jokių neturėjo, sutarė su juo neblogai. Su E. S. irgi jokių konfliktų neturėjo iki to įvykio. Jis mano, kad jis E. S. buvo sužalotas tik dėl jo straipsnių. Po to įvykio daugiau jis E. S. nematė, nes, susirinkęs savo daiktus, daugiau į kamerą negrįžo. Pretenzijų jis E. S. neturi, nors ir juto fizinį skausmą. Jis civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 64-67).

2025 m. sausio 2 d. tarnybiniame pranešime dėl nuteistojo ar suimtojo sužalojimų užfiksuota, jog sužalojimus pastebėjo specialistas M. B. 2025 m. sausio 2 d., 10.00 val. Sužalotas buvo J. B., gyvenantis kameroje Nr. 10. Sužalota kairė akis. Gauta informacija, jog J. B. paslydo ir atsitrenkė į kėdę bei susižalojo akį. Matėsi patinimas, nubrozdinimas ir kraujosruva akies srityje. Sužalojimo aplinkybes gali paaiškinti E. S. ir D. V.. Buvo suteikta pirmoji medicinos pagalba. Įvykio aplinkybės užfiksuotos vaizdo registratoriumi (1 t., b. l. 17-18).

2025 m. sausio 2 d. tarnybiniame pranešime Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialistas M. B. nurodė, kad 2025 m. sausio 2 d., 10.00 val., kameroje Nr. 10, esantis nuteistasis J. B. buvo pastebėtas su hematoma po kaire akimi. Paklausus nuteistojo, kas atsitiko, J. B. pareiškė, jog paslydo ir trenkėsi į kėdę. Nuvedus nuteistąjį pas bendrosios praktikos slaugytoją apžiūrai, po apžiūros nustatyta kairės akies hematoma, sumušimas, surašyta medicininės apžiūros pažyma. Budėjimo metu stebint kamerą Nr. 10, jokių pažeidimų ar konfliktų tarp kameroje esančių nuteistųjų neužfiksuota. J. B. sužalojimai užfiksuoti vaizdo registratoriumi Nr. 51. Kameroje Nr. 10 buvo nuteistieji E. S. ir D. V. (1 t., b. l. 19-20).

2025 m. sausio 2 d. sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje užfiksuota, jog 2025 m. sausio 2 d. buvo apžiūrėtas J. B. Šiaulių kalėjime. Užfiksuotas sužalojimas: kairės akies sumušimas, hematoma apie kairę akį, matomas patinimas (1 t., b. l. 21-22).

2025 m. sausio 2 d. sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje užfiksuota, jog 2025 m. sausio 2 d., 16.40 val., buvo apžiūrėtas J. B. Šiaulių kalėjime. Užfiksuoti sužalojimai: kairio klubo hematoma, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimas, dešinės krūtinės ląstos pusės sumušimas, nugaros sumušimas (dešinės pusės). Matomi patinimai ir kraujosruvos (1 t., b. l. 23-24).

2025 m. sausio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu – (duomenys neskelbtini), Šiauliai, Šiaulių kalėjime esančios gyvenamosios patalpos Nr. 10, apžiūra. Šioje kameroje galimai buvo sužalotas nuteistasis J. B.. Apžiūros metu, patalpos fotografuojamos. Gyvenamojoje patalpoje matomos dvi dviejų aukštų lovos, tarp lovų stalas. Patalpos gale matomas langas su grotomis. Patalpos dešinėje pusėje matoma lentyna. Patalpos kairėje pusėje matomos durys. Atidarius duris, matoma vonios patalpa, tai yra priešais duris,- kriauklė, virš jos veidrodis, vonios patalpos, kairėje pusėje – unitazas. Apžiūrėjus patalpą, nebuvo rastas nukentėjusiojo nurodytas diržas. Įvykio vietos apžiūros metu buvo fotografuota (1 t., b. l. 42-49).

2025 m. sausio 14 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad J. B. nustatyti sužalojimai: kairės veido pusės poodinė kraujosruva, kuri galėjo būti padaryta mažiausiai vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu ar paviršiumi, paveikus kairę veido pusę maždaug 3 parų laikotarpyje iki nuotraukų padarymo tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus, o sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; kitos nustatytos poodinės kraujosruvos, kurios galėjo būti padarytos mažiausiai 6 trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais ar paviršiais maždaug 3-14 parų laikotarpyje iki nuotraukų padarymo tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek griuvinėjant. Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai yra pasiekiami tiriamojo rankomis, todėl neatmetama galimybė, kad sužalojimus pasidarė pats sau. Sužalojimai galėjo būti padaryti apklausos metu nurodyto įvykio aplinkybėmis. Padarant J. B. nustatytus sužalojimus galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 95-97).

2025 m. sausio 10 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokole užfiksuota, jog buvo pareikalauta pateikti vaizdo registratoriais užfiksuotus vaizdo ir garso įrašus bei stacionarios vaizdo stebėjimo kameros vaizdo įrašus (1 t., b. l. 100-103).

2025 m. sausio 28 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo, daryto 2025 m. sausio 2 d., 08:58:06 val., užfiksuoto vaizdo registratoriaus Nr. 50 (naudojo Resocializacijos skyriaus (toliau ir – RS) specialistė S. L.), apžiūra, kurios metu matyti, jog režiminėje teritorijoje, pirmame aukšte, vyksta rytinis patikrinimas. Iš gyvenamosios kameros Nr. 10 išeina į koridorių nuteistieji: E. S., D. V., J. B.. Ant nuteistojo J. B. veido sužalojimų nėra. Išėjęs į koridorių, nuteistasis E. S. paduoda RS pareigūnei S. L. ranka rašytus prašymus. Taip pat pirmo aukšto koridoriuje stovi RS specialistė V. K., Saugumo valdymo skyriaus (toliau ir – SVS) jaunesnysis specialistas V. K., jaunesnioji specialistė E. N.. SVS specialistas (apsaugai ir priežiūrai) M. B. įeiną į gyvenamosios kameros Nr. 10 vidų, apžiūri gyvenamąją patalpą, o 00:19 min. išeina iš gyvenamosios patalpos. 00:20 min. į gyvenamąją kamerą Nr. 10 grįžta nuteistieji J. B., D. V.. Kitame vaizdo įraše, 09:22:16 val., iš tarnybinio vaizdo registratoriaus Nr. 51 (kurį naudojo SVS specialistas M. B.), matoma, jog rėžiminėje teritorijoje vyksta rytinis patikrinimas. 00:07 min. SVS budinčiosios pamainos vyresnioji K. M. – K. atidaro gyvenamosios kameros Nr. 10 duris, į koridorių išeina nuteistieji E. S., D. V., J. B.. Ant nuteistojo J. B. veido sužalojimų nesimato. SVS specialistas M. B. įeina į gyvenamąją kamerą Nr. 10, apžiūri patalpą, patikrina lango grotas. Po gyvenamosios kameros Nr. 10 apžiūros, nuteistieji J. B., D. V., E. S. grąžinami atgal į gyvenamąją kamerą. Kitame vaizdo įraše, 11:38:20 val., iš tarnybinio vaizdo registratoriaus Nr. 51, matyti, jog režiminėje teritorijoje atidarytos gyvenamosios kameros Nr. 10 durys, už grotuotų durų stovi nuteistasis J. B., kurio kairė akis sužalota. SVS specialistas M. B. klausia nuteistojo: „- Kas buvo?“. Nuteistasis J. B. atsako, kad paslydo, į taburetę atsitrenkė. M. B. atidaro kameros duris, įeina į gyvenamąją kamerą ir klausia: „ - Kur paslydai?“ Nuteistasis J. B. parodo į kėdę, esančią kameros viduryje, ir sako: „ -Čia paslydau ir trenkiausi į kėdės kampą“. SVS specialistas M. B. su vaizdo registratoriumi nufotografuoja nuteistąjį J. B.. Kitame vaizdo įraše, 11:38:54 val., iš tarnybinio vaizdo registratoriaus Nr. 51, vaizdo įraše matyti pareigūno ranka, fone girdisi jo balsas. Prašoma nuteistojo J. B. pasikelti marškinėlius, parodyti nugarą (registratoriumi daromos nuotraukos). Kitų asmenų gyvenamojoje kameroje Nr. 10 nėra. SVS specialistas M. B. sako nuteistajam: „ - Nu gerai, susirink daiktus. Niekas nemušė tavęs?“. Nuteistasis J. B. atsako: „- Ne“. Nuteistasis J. B. renkasi asmeninius savo daiktus. SVS specialistas klausia nuteistojo: „ - Viską pasiėmei?“ Nuteistasis atsako: „ - Taip“. Nuteistasis J. B. su daiktais (mėlynos spalvos čiužiniu, rūbų maišu) išvedamas į kitą gyvenamąją kamerą. Pareigūnas M. B. tikslinasi: „- Skriaust niekas neskriaudė tavęs?“ Nuteistasis J. B. atsako: „- Ne“. 01:11 min. nuteistasis J. B. su daiktais išeina į koridorių. Kitame vaizdo įraše, 09:25:13 val., iš tarnybinio vaizdo registratoriaus Nr. 52 (kurį naudojo SVS specialistė (budinčiosios pamainos vyresnioji) K. M.–K.), vaizdo įraše matyti, kaip rėžiminėje teritorijoje, pirmame aukšte, atliekamas suimtųjų/nuteistųjų rytinis patikrinimas. Specialistė rakina gyvenamosios kameros Nr. 10 duris, o už grotuotų durų stovi nuteistieji: E. S., D. V., J. B.. Suimtųjų/nuteistųjų prašymus priima RS kontaktinės pareigūnės V. K. ir S. L.. Kitame vaizdo įraše, 11:49:24 val., iš tarnybinio vaizdo registratoriaus Nr. 52, matyti, kaip pareigūnė lydi koridoriumi nuteistąjį J. B. su sužalota akimi į trečią aukštą medicininei apžiūrai. 01:06 min. nuteistasis J. B. įeina į sveikatos priežiūros kabinetą. Bendrosios praktikos slaugytoja R. A. sako: „- Jezau, kas tave tokį gražų padarė!?“ Nuteistasis J. B. atsako: „- Paslydau“. Bendrosios praktikos slaugytoja R. A. sako: „- Paslydai? Jezau, kur to ledo tiek radai, čia dėl pažymos, eik tu sau, jam jau nebe gerai“ ir nurodo nuteistajam J. B. atsisėsti ant kušetės, medicininei apžiūrai. Kitame vaizdo įraše, 18:16:54 val. iš tarnybinio vaizdo registratoriaus Nr. 54 (kurį naudojo SVS jaunesnysis specialistas E. J.), vaizdo įraše matyti, kaip į režiminėje teritorijoje trečiame aukšte esantį Sveikatos priežiūros kabinetą įeina nuteistasis J. B. su akies sužalojimu, kuris taip pat mini, jog skauda koją. Nuteistąjį J. B. pakartotinai apžiūri Bendrosios praktikos slaugytoja R. A., kuri klausia kodėl pirmą kartą atėjęs apžiūrai nesisakė apie kitus patirtus kūno sužalojimus, būtų buvę galima padaryti rentgeno nuotrauką. Nuteistasis J. B. nusivelka marškinėlius. Bendrosios praktikos slaugytoja apžiūri kūno sužalojimus: kario klubo hematomą, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimą, nugaros sumušimą (iš dešinės pusės), o sužalojimus fiksuoja Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje. Kitame vaizdo įraše, 07:29:03 val., iš stacionarios vaizdo kameros (kuri fiksuoja ilgąjį koridorių (nuo pagrindinio įėjimo) ir vaizdą priekyje), 8-13, 13-27 kameras. Nuo 00:01 min. iki 11:24 min. žmonių pirmojo aukšto koridoriuje nėra. 12:24 min. į koridorių iš gyvenamosios kameros Nr. 10 išeina nuteistieji: E. S., kuris paduoda rašytus prašymus RS V. K.. Po jo išeina į koridorių D. V. ir J. B.. Ant nuteistojo J. B. veido sužalojimų nėra. 12:43 min. nuteistieji po apžiūros grįžta atgal į gyvenamąją kamerą Nr. 10. Kitame vaizdo įraše, 09:00:00 val. iš stacionarios vaizdo kameros, 20:15 min. (09:20:30 val.) prie gyvenamosios kameros Nr. 10 prieina ir duris atidaro RS kontaktinė pareigūnė S. L., kuri iš nuteistųjų paima pašymus. 53:15 min. (09:53:54) iš gyvenamosios kameros Nr. 10 išeina nuteistieji E. S., D. V., kuriuos lydi SVS jaunesnysis specialistas A. C.. 55:29 min. (09:56:10 val.) vaizdo įraše matyti, kaip prie gyvenamosios kameros Nr. 10 prieina SVS specialistė (budinčiosios pamainos vyresnioji) K. M. – K., kuri atrakina duris bei, pradariusi duris, kalbasi su kameroje esančiu nuteistuoju, radijo stotelės pagalba kažką kviečia, o po to kviečia žodžiu. 56:46 min. (09:57:27 val.) prie gyvenamosios kameros Nr. 10 prieina SVS specialistas M. B.. Kameros durys atidarytos, o prie atidarytų durų stovi ir SVS specialistė K. M. M.. 58:42 min. (09:59 val.) iš gyvenamosios kameros Nr. 10 į koridorių su daiktais išvedamas nuteistasis J. B. su sužalota akimi, matosi mėlynė. Kitame vaizdo įraše, 10:00:00 val. iš stacionarios vaizdo kameros, 12:40 min. (10:12:49 val.) iš pirties į gyvenamąją kamerą Nr. 10 grįžta nuteistieji E. S., D. V., o juos lydi SVS jaunesnysis specialistas A. C. (1 t., b. l. 104-109).

2025 m. vasario 11 d. tarnybiniame pranešime dėl vaizdo įrašų peržiūros užfiksuota, jog papildomai buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame matoma, kad 2025 m. sausio 2 d., 09.51 val., asmuo, kuris atpažįstamas, kaip J. D., tuo metu dirbęs tvarkiniu, valo režiminio korpuso koridorių ir prieina prie kameros Nr. 10, kurioje buvo nukentėjusysis J. B., stovi, klausosi, žiūri per durų akutę. Taip pat fiksuojama, kaip tame pačiame vaizdo įraše 09:41:36 val. sustoja pareigūnas M. B. prie kameros Nr. 10 ir klausosi (1 t., b. l. 110-111).

2025 m. kovo 17 d. tarnybiniame pranešime dėl gautų duomenų pateikimo užfiksuota, jog ikiteisminio tyrimo metu siekiant surasti galimai nusikalstamos veikos įrankį, 2025 m. sausio 7 d. buvo apžiūrėta gyvenamoji kamera Nr. 10, tačiau diržas, apie kurį nukentėjusysis pasakojo, apžiūros metu nebuvo rastas. 2025 m. sausio 9 d. E. S. išvyko iš Šiaulių kalėjimo. Asmuo, prieš jam išvykstant, buvo nuvestas į Šiaulių kalėjimo Surinkimo skyrių, kur buvo apžiūrėti su juo kartu gabenami daiktai, tačiau E. S. diržo su savimi neturėjo (1 t., b. l. 112-113).

Liudytoja S. L. parodė, kad ji dirba Šiaulių kalėjime Resocializacijos skyriaus specialiste apie metus. Ji prisimena, kad 2025 m. sausio 2 d. rytinio patikrinimo metu, gal apie 7.45 val., iš kameros Nr. 10 išeidami nuteistieji padavė pluoštą prašymų. Kas paėmė tuos prašymus, ji gerai nepamena, galėjo būti, kad arba ji pati, arba jos kolegė V. K.. Tuos prašymus vėliau jos išskirsto pagal prašymų pobūdį: vieni prašymai būna dėl užsakymų parduotuvėse, kiti dėl asmeninių poreikių, pvz. dėl bausmės likučio ir panašiai. Jos įprastai turi dvi tokias kategorijas, tai yra prašymai, į kuriuos jos gali greitai atsakyti pačios, ir prašymai, kuriems reikia papildomų išteklių, ir jie nukreipiami kitiems kolegoms vykdymui. Tuos prašymus, į kuriuos greitai atsakoma, ji dažniausiai ir susirenka. Kiek ji pamena, tą dieną gavo prašymą iš E. S. sužinoti jo sąskaitos likutį ir iš J. B. prašymą dėl jo padarytų nusikalstamų veikų straipsnių pateikimo. Nuteistųjų rašto ji negalėtų atskirti, jie jai visi panašūs. Prašymas iš J. B. buvo pasirašytas jo vardu. Ji prisimena, kad buvo jo vardas ir pavardė bei parašas. Prašymų rašto su ankstesniais prašymais jos netikrina, parašų nelygina, tik atkreipia dėmesį, ar yra parašas. Tie prašymai, atlikus prašyme prašomus veiksmus, būna grąžinami nuteistiesiems su jų prašoma nurodyti informacija. Jai J. B. prašymas dėl to, kad jam būtų nurodyti straipsniai, už kuriuos jis atlieka bausmę, nepasirodė išskirtinis, kadangi J. B. yra tylus, toks pasirodė užmaršus, lėto būdo, tai ji pagalvojo, kad galėjo užmiršti šią informaciją. Ji ant J. B. prašymo, paskambinusi į įskaitos skyrių ir sužinojusi tuo straipsnius, juos ir užrašė. Su prašymu, gal po valandos ar daugiau ji grįžo į kamerą Nr. 10 ir įteikė jį J. B. arba D. V., dabar tiksliai ji neatsakys, nes nebepamena. Ji žino, kad V. gerai sutaria su J. B., todėl galėjo ir šiam paduoti. Įpratai visada paduoda prašymą asmeniui tam, kuris jį ir būna surašęs. Ji prisimena tikrai, kad tada kameroje buvo J. B. su D. V.. Ji nepamena, ar buvo E. S.. Kai grįžo atiduoti prašymų, J. B. nebuvo sužalotas, ant jo veido ji jokių sužalojimų nepastebėjo. Jai jis niekuo nesiskundė, kad paduoda ne jo rašytą prašymą, bei nieko nesakė. Po to prašymo atidavimo ji J. B. jau nebematė. Kas nutiko tarp šio ir, kaip dabar jai yra žinoma, E. S., ji nežino, tik girdėjo, kad E. S. J. B. primušė (1 t., b. l. 76-79).

2025 m. sausio 2 d. paaiškinime D. V. paaiškino, kad 2025 m. sausio 2 d., jiems išėjus į dušą, jų kambariokas išėjo iš kameros. Dėl ko šis išėjo, jis nežino. Šio akis visada buvo ištinusi. Problemų su šiuo jie neturėjo (1 t., b. l. 28).

Liudytojas D. V. parodė, kad jis atlieka bausmę Šiaulių kalėjime. 2025 m. sausio 2 d. jis buvo 10 kameroje. Ten buvo kartu su J. B. ir E. S.. Toje kameroje buvo apie savaitę laiko su J. B., o po to atėjo E. S., kuris ten pabuvo gal vieną ar dvi paras. Su J. B. jis gerai sutarė. Su E. S. jis beveik nebendravo, nes jis turėjo televizorių ir jį žiūrėdavo. Kas vyko 2025 m. sausio 2 d., jis negali pasakyti, nes nieko nežino, čia ne jo reikalas. Ar tą dieną buvo koks triukšmas, jis neatsimena. Jis dažnai miega. Gal ir buvo susiginčiję E. su J. B., bet jis nieko nežino. Jis miega gerai, tai gal buvo gerai įmigęs ir nieko negirdėjo. Kada tiksliai J. B. iškėlė, jis neatsimena. Dėl ko, jis irgi nežino. Kad J. B. buvo su kokiais sužalojimais, jis nepamena. Jis nežiūri kitų asmenų reikalų, žiūri tik savo. Jam atrodo, kad J. B. turėjo diržą, bet jis šio rūbų nežiūri. Koks tas diržas buvo, jis negalėtų atsakyti. Ar E. S. turėjo diržą, jis nežino, nes jam niekas nerodė. Po to, kai J. B. išėjo iš kameros Nr. 10, jis nematė kameroje diržo. Ar E. S. turėjo diržą, jis nežino. Išmesto diržo jis nematė. Pats jo jis neturi, nenešioja, nes turi tik sportines kelnes. Jis buvo perkeltas į ūkio būrį 2025 m. sausio 2 d. nuo pietų laiko, bet tiksliai valandų jis nežino. Jis atsimena, kad tą dieną išėjo maudytis, o kai grįžo, J. B. kameroje nebebuvo. Pykčio ant E. S. ir J. B. jis nelaiko, nes jam niekas nieko blogo šie nėra padaręs. Jis pats nieko niekada nėra mušęs kalėjime, į konfliktus nesivelia (1 t., b. l. 82-85).

Liudytojas D. V. teisiamojo posėdžio metu (dalyvauja per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“) nurodė, kad pažįsta kaltinamąjį, jis buvo jo kambariokas ir J. B. žino. 10 kamerą pamena, bet ten jokio įvykio nebuvo. 10 kameroje buvo trise: B. J., E. S. ir jis. Nematė, kad J. B. buvo sutrankytas. Nežino, ar jis pats susižalojo. Nežino ar J. B. turėjo diržą, bet jam atrodo, kad turėjo. Nematė, kad E. S. būtų atlikęs kokius nors veiksmus J. B. atžvilgiu. Jis nenori jokių problemų. Nematė, jei būtų matęs – būtų pasakęs. Sausio 2 d. jie su E. S. buvo išėję maudytis, o J. B. liko tualete. Kai parėjo, J. B. nebebuvo kameroje. Kur jis dingo, nežino. Neatsimena ar buvo į kamerą užėję kokie nors pareigūnai. Pareigūnai buvo atėję, kad į dušą nuvesti ir parvedė atgal iš dušo, kai nusimaudė, o daugiau nieko nežino. Su J. B. santykiai buvo geri, mažai bendravo. Konfliktų tarp J. B. ir E. S. nematė. E. S. jo atžvilgiu buvo draugiškas, jokio agresyvumo nebuvo. Viskas buvo normaliai.

Liudytojas J. D. parodė, kad jis atlieka bausmę Šiaulių kalėjime. 2025 m. sausio 2 d. jis dirbo tvarkiniu. Apie 09.50 val. jis dirbo Šiaulių kalėjimo pirmame rėžiminio korpuso aukšte, valė grindis. Jam bedirbant, jis išgirdo, kad kažkas iš kameros Nr. 10 prašo, kad įjungtų šviesą. Tą jis ir padarė. Kai pažiūrėjo per durų Nr. 10 langelį, ten matė kameroje tik vieną asmenį. Kas jis toks yra, jis nežino, nepažįsta. Šis stovėjo prie durų. Triukšmo prie tos kameros jis negirdėjo. Niekas daugiau nieko nesakė (1 t., b. l. 88-90).

Liudytojas J. D. teisiamojo posėdžio metu (dalyvauja per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“) parodė, kad šiuo metu atlieka bausmę Šiaulių kalėjime, uždarame režime. Dirbo tvarkiniu, dabar nedirba. Nieko neaiškins ką matė ir ko nematė. Priesaikos teksto nekartos. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad nepažįsta nukentėjusiojo, kuris yra matomas ekrane. E. S. nepažįsta, pasisveikino, nes matė ant kortelės vardą. Neatsimena, kurį asmenį matė pro durų langelį. Nepamena, ar buvo, kuris iš čia esančių asmenų.

Liudytoja R. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nelabai atsimena, nes įvykis buvo labai seniai. Ji apžiūrėjo nukentėjusįjį. Dvi pažymos tam pačiam asmeniui. Viena – ryte, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam sužalota akis ir antra, tos pačios dienos, kurioje nurodyta visa eilė sužalojimų. Gal pirmą kartą atlikus asmens apžiūrą tų sužalojimų nebuvo. Rašo tą ką mato. Nebepamena to įvykio, nes jis labai seniai buvo. Atvedus asmenį apžiūrai, paprašo kad parodytų sužalojimus. Tą ką nurodė, tas jau buvo. Kai asmuo buvo atvestas 16:40, akies sumušimo nebenurodė, nes viena pažyma jau buvo išrašyta, o čia papildomi sužalojimai. Ji įsivaizduoja, kad taip galėjo būti. Jei asmuo neišsako savo nusiskundimų, vis tiek liepia jam nusirengti ir parodyti rankas, kojas, pilvą. Daro tik vizualinę apžiūrą. Asmuo fotografuojamas tada jeigu būna žaizdos, kad matytų žaizdos dydį. Mėlynių nepaveiksluoja.

Liudytoja K. N. teismo posėdžio metu parodė, kad ji atliko ikiteisminį tyrimą. Apklausas vykdo ji, pirmiausiai klausia kas atsitiko, prašo papasakoti savo įvykių versiją, prašo patikslinti. Jeigu sako, kad sudavė ranka, prašo patikslinti kokia ranka. Apklausos metu sakiniai yra garsiai perskaitomi, po apklausos dar kartą yra perskaitomas tekstas, tada dokumentas yra atspausdinamas ir, prieš pasirašant jį, jis yra įteikiamas ir primigtinai prašoma, kad perskaitytų ir susipažintų, bet asmenys patys sprendžia ar perskaityti, ar ne. Kiek pamena, tai nukentėjusysis perskaitė ir pasirašė. Pradedant nukentėjusiojo apklausą, ji turi priminę dokumentaciją, medicininę pažymą. Privalo fiksuoti liudytojo parodymus, ką jis teigia, tą ir surašo. Negali prisiminti ar uždavė nukentėjusiajam klausimą, kodėl pirmos apžiūros metu jam buvo sumušta akis, o antros apžiūros metu jau ir kiti sužalojimai. Neprisimena, ar tuo metu jau turėjo abi pažymas, jai buvo pateikta tik viena. Dokumentai registruojami debesyje, vietinėje sistemoje ir ar buvo įkeltos abi pažymos susipažinti, tai to neatsimena. Tikslesnė informacija – video medžiagoje, kai buvo fiksuota pirminė apžiūra. Dažniausiai medicininės apžiūros filmuojamos, tačiau šio atvejo negalėtų komentuoti. Aplinkybes dėl diržo aiškinosi, pareigūnai parodė, kad toks diržas nėra draudžiamas, tokį diržą nukentėjusysis galėjo turėti. Ikiteisminio tyrimo metu, ji pati atliko įvykio vietos apžiūrą ir to diržo nerado. Papildomai išvykstant kaltinamajam E. S., ji paskambino į surinkimo punktą, tačiau diržas nebuvo rastas. Nusikalstamos veikos įrankis nebuvo surastas. Apžiūra atlikta po 5 dienų. Kaliniai dažnai daiktus išmėto per langus. Nusikalstamos veikos įrankį yra galimybė išmesti kartu su atliekomis.

Liudytojas M. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nepamena įvykio, nes buvo eilinė diena. Galima remtis jo tarnybiniu pranešimu, nes viskas kas ten parašyta yra parašyta teisingai ir iš karto po įvykio. Diržą turėti kameroje galima, taisyklės tai leidžia.

Liudytojas A. C. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjęs jam matyti. Incidento tarp jų neprisimena, nes per dieną būna ne vienas įvykis. Jo pareigos yra vedžiojimas suimtųjų ir nuteistųjų į dušą. Vedant į dušą ir pastebėjus sužalojimus ant asmens, iš karto informuoja korpusinį pareigūną, kuris atsakingas už aukštą.

Liudytojas R. S. teisiamojo posėdžio metu (dalyvauja per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“) parodė, kad š. m. sausio 2 d. buvo Šiaulių kalėjimo kameroje Nr. 61 ir kartu kameroje buvo E. A. ir G. U.. J. B. nebuvo. Su U. paskui „etapu“ išvažiavo, vienas – į Alytų, o kitas į Marijampolę. Pas jį kameroje nebuvo jokio B., nei S.

Liudytojas G. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. S., E. A. ir jis 2025 m. sausio 2 d. buvo vienoje kameroje. J. B. nei vardo, nei pavardės negirdėjęs. Ekrane matomas asmuo, jam kažkur matytas, gal Marijampolės kalėjime, bet tikslia nežino. Jokios išskirtinės situacijos nepastebėjo ir negali nieko paliudyti.

Liudytojas E. A. teisiamojo posėdžio metu (dalyvauja per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“) parodė, kad 2025 m. sausio 2 d. asmenų, buvusių kameroje, vardų ir pavardžių nežino, bet iš vaizdo mato, kad buvo šitas pilietis, kuris yra prisijungęs nuotoliu, t. y. nukentėjusysis. Su sumuštu juo tokiu sėdėjo. Jie buvo dviese ar trise ir įkėlė šitą pilietį. Jam sunku su juo susikalbėti, kadangi žmogus nesiorientavo aplinkoje, buvo labai daug vaistų prigėręs žmogus. Jis tų vaistų turėjo ir rankoje. Klausė iš kur jis jų gavo, jis sakė, kad jam davė sesutės. Dėl sužalojimų, jis sakė, kad krito, jam lyg ir dešinys šonas buvo praskeltas. Jis su juo kameroje prabuvo apie savaitę laiko, ėjo į dušą, tai jis ir duše yra nukritęs ir voliodavosi. Yra matęs, kad eina, krenta, žmogui kojos pinasi. Sužalojimų ant jo kūno, tai pirmą dieną, tikrai nebuvo, nes jis jam sakė, kad jis smirdi, ir sakė jam, kad eitų nusiprausti, tai daugiau nebuvo tų sužalojimų. J. B. pats pasakė, kad krito ir trenkėsi į suoliuką, o po sausio 2 d. jis nieko nesakė visiškai.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad E. S. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – smaugė nukentėjusįjį J. B. jo diržu, parvertė J. B. ant grindų, vieną kartą trenkė diržu į akį, pataikydamas į antakį, bei spyrė 5 kartus į J. B. dešinę pusę kūno, tęsdamas nusikalstamą veiką, J. B. besiprausiant, spyrė jam ne mažiau kaip 6 kartus į nugarą bei šonkaulius, vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė į nosį, dešine koja 1 kartą spyrė į dešinės pusės klubą, dėl ko J. B. kaire savo kūno puse trenkėsi į klozetą, o nukentėjusiajam J. B. atsisėdus ant klozeto, spyrė J. B. ne mažiau 3 kartų į dešinės pusės šonkaulius, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam J. B. fizinį skausmą bei padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – kairės veido pusės poodinę kraujosruvą su minkštųjų audinių patinimu ir daugybines poodines kraujosruvas dešinio žasto viduriniame paviršiuje, krūtinės ląstos priekiniam paviršiuje dešinėje vidurinėje raktikaulio linijoje maždaug II šonkaulio aukštyje, krūtinės priekiniame paviršiuje vidurinėje dalyje, išsidėsčiusią žemiau krūtinkaulio ant abiejų šonkaulių lankų vidinių kraštų, pilvo sienos priekiniame paviršiuje, viršutinėje dalyje, kiek kairiau vidurio linijos, krūtinės ląstos dešinėje mentės linijoje maždaug X šonkaulio aukštyje, kairio klubo išoriniame paviršiuje.

Kaltinamasis E. S. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo, t. y. dėl fizinio skausmo sukėlimo bei nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusių sužalojimų padarymo J. B., nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje.

Šiuo nagrinėjamu atveju, be kaltinamojo E. S. ir nukentėjusiojo J. B., įvykį matė kartu su jais gyvenamojoje kameroje buvęs D. V., tačiau šis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nurodė, kad nieko nematė ir negirdėjo. Iš byloje esančių duomenų manytina, kad visą įvykį galėjo matyti ir kalėjime tvarkiniu dirbęs J. D., nes jis nusikaltimo laikotarpiu stovėjo už kameros Nr. 10 durų, klausėsi kas vyksta jos viduje bei žiūrėjo į jos vidų pro durų akutę, tačiau ir šis nurodė nieko nematęs ir negirdėjęs.

Kaltinamasis E. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, iš karto po įvykio, savo paaiškinime nurodė, kad J. B. „akis jau buvo mėlyna ar ištinusi nuo pat pirmo šio sutikimo. Kas jai atsitiko, jis nežino“ (2 t., b. l. 86-89). Apklausiamas įtariamuoju E. S. nurodė, kad nukentėjusiojo J. B. nepažįsta, nežino kas šis toks. Nežino kaip jis galėjo susižaloti. Apklausiamas teisiamajame posėdyje E. S. nurodė, kad įvykį pamena geriau, nei atsiminė ikiteisminio tyrimo metu, nes labai daug išsiklausė teismo posėdžiuose, viską girdėjo, visų parodymus turi, viską susidėliojo. Savo kaltės nepripažįsta ir nurodė, kad J. B. jį apkalba norėdamas atkeršyti, jog šis su juo nesidalino rūkalais bei maistu.

Kaltinamasis duodamas parodymus teisiamajame posėdyje nurodė, kad prašymo dėl nukentėjusiojo padarytų veikų nerašė. Duodamas paaiškinimus teisiamajame posėdyje kaltinamasis vieną po kitos pateikė net kelias versijas, kaip sužinojo apie nukentėjusiojo padarytus nusikaltimus. Pirmiausia jis nurodė, kad nukentėjusysis vėliau jam pats apie tai pasipasakojo. Vėliau nurodė, kad apie nukentėjusiojo padarytas veikas sužinojo iš pareigūnų. Dar vėliau nurodė, kad viską papasakojo auklėtoja.

Kaip jau minėta, nukentėjusysis nurodė, kad prašymo dėl savo padarytų nusikalstamų veikų kalėjimo administracijai neteikė, pažymėjo gerai jas žinantis. Kad nukentėjusiajam tokios informacijos gavimas raštu nereikalingas ir nenaudingas, įrodo tai, kad dėl jos atskleidimo, kalinių prašymu, jis jau buvo iškeldintas iš vienos kalėjimo kameros. Kad buvo gautas prašymas dėl J. B. padarytų nusikalstamų veikų patvirtino liudytoja S. L., kuri parodė, jog prašymą tenkino, t. y. ant gauto prašymo užrašė prašomus BK straipsnius ir grąžino į nuteistųjų kamerą. Vėlesnė įvykių seka patvirtina nukentėjusiojo parodymus ir nėra preteksto jais abejoti, kad būtent kaltinamasis E. S. parašė prašymą kalėjimo administracijai dėl nukentėjusiojo padarytų nusikalstamų veikų ir gavęs atsakymą, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu.

Visa įvykių seka, pagal byloje surinktus duomenis bei vaizdo įrašų medžiagą, atitinka nukentėjusiojo parodymus. Ir nors 2025 m. sausio 14 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad J. B. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek nugriuvus, be to sužalojimai yra pasiekiami tiriamojo rankomis, todėl neatmetama galimybė, kad sužalojimus pasidarė pats sau (1 t., b. l. 95-97), tačiau visi byloje esantys įrodymai, nors ir netiesioginiai, patvirtina, jog sužalojimus ir fizinį skausmą sukėlė būtent kaltinamasis E. S..

Teisiamojo posėdžio metu liudijęs liudytojas E. A. parodė, kad įvykio dieną tariamai nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo vaistų, elgėsi neadekvačiai ir griuvinėjo. Išklausęs šiuos liudytojo parodymus kaltinamasis, taip pat nurodė, jog nukentėjusysis turėjo priklausomybių, nes po jo iškraustymo iš kameros rado daug tablečių, be to, nukentėjusysis griuvinėdavo, galimai net buvo iškritęs iš lovos antro aukšto (nors pats nurodė to nematęs), tačiau nėra jokių duomenų, jog nukentėjusysis iš tiesų būtų disponavęs kažkokiais psichotropiniais vaistais, juos vartojęs, griuvinėjęs ar nuo kur nors nukritęs, to nenurodė nei vienas iki tol teisme liudijęs liudytojas ir apie nukentėjusiojo neadekvatų elgesį nėra jokių duomenų, todėl teismas šiuos liudytojo ir kaltinamojo teiginius vertina, kaip gynybinę versiją bei siekį teismą įtikinti, jog tariamai nukentėjusysis susižalojo pats.

Nukentėjusiajam J. B. įvykio dieną apžiūra buvo atlikta du kartus. Pirmo apsilankymo tikslus laikas užfiksuotas, jis įvyko įvykio dienos ryte – 11.38 val., antras kartas – 16.40 val. Pirmą kartą medikai užfiksavo kairės akies voko sužalojimus, antrą kartą – kairio klubo hematomą, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimą, dešinės krūtinės ląstos pusės sumušimą, nugaros sumušimą (dešinės pusės), patinimus ir kraujosruvas.

Nukentėjusysis paaiškino, jog pirmą kartą nuvestas pas medikus, nurodė tik sužalotą akį, nes nenorėjo daugiau problemų nei sau, nei kaltinamajam, todėl ir nenurodė kitų sužalojimų. Šiuos jo teiginius patvirtina byloje esantys jo paaiškinimai, kai jis nurodė, jog tariamai akį susižalojo paslydęs ir atsitrenkęs į kėdės kampą.

Teisiamojo posėdžio metu paklausus bendrosios praktikos slaugytojos R. A., kodėl ryte išduotoje medicininėje pažymoje nenurodyti visi nukentėjusiojo sužalojimai, ši nurodė, kad gal pirmą kartą atlikus asmens apžiūrą tų sužalojimų nebuvo. Ji pažymėjo, kad net jei asmuo neišsako savo nusiskundimų, ji vis tiek liepia jam nusirengti ir parodyti rankas, kojas, pilvą. Tačiau iš byloje esančios Nr. 54 vaizdo registratoriumi užfiksuotos informacijos matyti, kaip ji 16.40 val. į Sveikatos priežiūros kabinetą atvesto J. B. klausia, kodėl pirmą kartą atėjęs apžiūrai nesisakė apie kitus patirtus kūno sužalojimus, būtų buvę galima padaryti rentgeno nuotrauką. Iš šios R. A. pastabos galima spręsti, kad vis tik pirmą kartą nukentėjusiajam nurodžius, jog sužalota tik jo akis, jo kūnas nebuvo apžiūrėtas ir nebuvo patikrinta ar jis turi kitų sužalojimų. Todėl nepaisant to, kad kiti kūno sužalojimai buvo nustatyti tik antros apžiūros metu – 16.40 val., tai nereiškia, kad jie buvo padaryti kitu metu nei buvo sužalota nuteistojo J. B. akis.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis negalėjo sumušti nukentėjusiojo, nes sužalojimų padarymo metu jo nebuvo kameroje. Jis nurodė, kad pareigūnas, atėjęs jų vesti į dušą, matė juos visus tris ir nukentėjusysis nebuvo sužalotas. Jiems grįžus iš dušo nukentėjusysis jau buvo išvestas į kitą kamerą.

Kaltinamasis taip pat neigė buvus kameroje diržą, kuriuo buvo sužalotas nukentėjusysis. Ikiteisminio tyrimo metu J. B. diržo, kuriuo jam buvo sukelti sužalojimai kairės akies srityje, rasti nepavyko, tačiau kaip pažymėjo liudytoja K. N., galimai jis buvo išmestas su atliekomis ar pro langą, nes nuteistieji taip daro. Teismas, šiuo atveju mano, jog vien diržo neradimas, esant nurodytoms galimybėms jį išmesti, nepaneigia, jog kairė kaltinamojo akis buvo sužalota juo, o ne kitų būdu.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstant tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu, teismas vadovaujasi 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusia BK 27 straipsnio redakcija (E. S. nusikalstama veika padaryta iki minėto straipsnio naujos redakcijos įsigaliojimo), švelninančia asmens padėtį, kuri numato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. S., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.