Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška, sekretoriaujant Daliai Kalantienei, dalyvaujant pareiškėjai L. Š. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui V. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyresniajam patruliui V. L. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja L. Š. nurodė, kad palaiko skunde išdėstytus motyvus. Paaiškino, kad automobilio nutempimas nebuvo būtinas, kadangi sprendimas nutempti transporto priemonę buvo priimtas pamokų laikui pasibaigus. Tuo metu eismas buvo nedidelis, be to, automobilis yra žemas, todėl nekėlė niekam grėsmės. Pažymėjo, kad už Kelių eismo taisyklių pažeidimą pareiškėjai buvo skirta minimali bauda, todėl, pareiškėjos nuomone, pažeidimas buvo nedidelis. Taip pat nurodė, jog anksčiau nebuvo bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Teismo posėdžio metu atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas nedalyvavo (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, ABTĮ 80 str. numatytų bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose konstatavo, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą vadovaujamasi ne tik LR Administracinių bylų teisenos įstatymu, bet ir privatinės teisės normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A556 – 95/2009).

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (straipsnio 1 dalis). Valdžios institucija – bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (straipsnio 2 dalis), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos.

Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, kuria padaryta turtinė žala, <...> turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas ar neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams.

Nagrinėjamos bylos atveju atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau - Vilniaus AVPK KPV), priimtas 2010-06-19 nutarimas Nr. F510984 (b.l. 8), pareiškėjos nuomone, turėjo tiesioginių pasekmių pareiškėjai, t.y. jo pagrindu buvo priverstinai nuvežtas pareiškėjai priklausantis automobilis „Suzuki Baleno“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Todėl pareiškėja L. Š. savo skundu prašo teismo atlyginti jos patirtą 215 Lt dydžio turtinę žalą dėl automobilio „Suzuki Baleno“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio nuvežimo.

Žalos atsiradimas gali būti įrodytas faktinių duomenų, apibrėžtų Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 ir 58 straipsnių pagalba, bet šiuo konkrečiu atveju tai neatlikta. Administracinėje byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti apie pareiškėjai padarytą turtinę žalą.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjos skundas administracinio teisės pažeidimo (toliau - ATP) byloje pagal L. Š. skundą dėl Vilniaus AVPK KPV 2010-06-19 nutarimo panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs ATP bylą, priėmė 2010-09-16 nutartį ATP byloje Nr. II-1312-562/2010.

Vilniaus apygardos administracinis teismas ATP byloje, 2010-09-16 nutartyje, konstatavo, kad L. Š. skundas dalyje dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus AVPK KPV 2010-06-19 nutarimą Nr. F 510984 yra atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, liudytojų parodymais ir kita bylos medžiaga, nustatė, kad Vilniaus AVPK KPV 2010-06-19 nutarimas Nr. F 510984 (b.l. 8) yra priimtas vadovaujantis LR teisės aktų normomis, todėl yra pagrįstas ir teisėtas. Pažymėtina, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėja turtinę žalą sieja su jai priklausančios transporto priemonės priverstiniu nuvežimu, kurį patvirtina byloje esantys įrodymai bei liudytojų parodymai: transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b.l. 21), patvirtinantis, jog 2010-06-16 iš I. Kanto – Įsruties g., Vilniuje, apie 13.50 val. buvo priverstinai nuvežta transporto priemonė Suzuki valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi buvo pažeisti KET 155.4 p. ir 155.10 p. reikalavimai, Vilniaus apskritie VPK Kelių policijos 2010-06-17 pranešimas (b.l. 22), patvirtinantis automobilio Suzuki (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinį nuvežimą bei uždarytą saugojimui į UAB „Saudva“ mokamą automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, UAB „Saudva“ kvitas 215 Lt sumai. Tai, kad automobilis buvo paliktas prie pėsčiųjų perėjos esančios šalia mokyklos, patvirtina trečiojo suinteresuoto asmens policijos pareigūno vyresn. patrulio V. L. pateiktos fotonuotraukos (b.l. 17,18), kuriose fiksuojama perėja prie kurios buvo pastatytas L. Š. priklausantis automobilis.

Atkreiptina, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 271 straipsnyje numatytos teisenos paskirtis – patikrinti, ar nepažeidžiamos asmens teisės ir laisvės, taikant LR ATPK normas dėl administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių (LVAT 2006-01-04 nutartis ATP byloje Nr.N4-026/2006).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonėmis apribojant asmens laisvę ir nuosavybę egzistuoja būtinybė operatyviai patikrinti, ar valdžios institucijų veiksmais nėra neteisėtai ir nepagrįstai apribojamos tokios asmenų teisės, kaip asmens laisvė, ar teisės nuosavybės srityje, ar nėra būtinybės teismui nedelsiant imtis atitinkamų priemonių šioms teisėms apsaugoti, kol nėra ištirta ar išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla (LVAT 2006-05-15 nutartis ATP byloje Nr. N3-565/2006). Jeigu administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės taikymas baigtas, ATPK 271 straipsnyje numatytas priemonės apskundimas nebetenka prasmės, nes nebegali pašalinti asmens teisių pažeidimo, kuris jau yra nutrauktas. Jeigu asmuo jo atžvilgiu neteisėtai taikant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemones patyrė žalą, jis turi teisę reikalauti tokios žalos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių taikymas yra veiksmas. Vykstant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai viešojo administravimo aktai nepriimami, o administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu (LVAT 2003-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr.A4–689/2003). Veiksmas yra atliekamas aktyviu elgesiu, sukeliančiu realaus gyvenimo pasikeitimus. Kol veiksmas yra atliekamas, asmens teisių teisminė gynyba galima įpareigojant atliekamą veiksmą nutraukti. Kai veiksmas nebėra atliekamas, vien atlikto veiksmo pripažinimas neteisėtu, nesiejant su kitais teisių gynybos būdais, asmens teisių apsaugos nebegali užtikrinti, nes asmens teisės nebėra pažeidžiamos. Tuo veiksmas skiriasi nuo administracinio akto, priimamo viešojo administravimo srityje, kurio teisinės pasekmės yra nukreipiamos į ateitį. Skirtingai nuo administracinio akto, veiksmas negali būti pripažintas negaliojančiu, nes negalima pripažinti negaliojančiais jau įvykusių realaus gyvenimo pokyčių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-10-05 nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N1 -1736/2007 yra pažymėjęs, kad asmuo, reikalaujantis pripažinti transporto priemonės nuvežimo aktą neteisėtu, iš tiesų siekia pripažinti neteisėtu atliktą veiksmą, t.y. transporto priemonės nuvežimą, kuris buvo užfiksuotas aktu bei fiksuotas tarnybiniame pranešime. Tačiau tokio reikalavimo tenkinimo atveju teisės nebegali būti apginamos, nes atliktas veiksmas nebegali būti panaikintas. Todėl taikant šį veiksmą galimai padarytos žalos atlyginimo klausimas spręstinas įstatymų nustatyta tvarka.

Nors pareiškėja prašo panaikinti 2010-06-16 priimtą sprendimą (transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, b.l. 21) priverstinai nuvežti jai priklausančią transporto priemonę Suzuki Baleno, byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad joks sprendimas dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo priimtas nebuvo. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės, t.y. priverstinio transporto priemonės nuvežimo – taikymas buvo realizuotas veiksmu, kuris užfiksuotas 2010-06-16 transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte (b.l. 21) bei Vilniaus apskritie VPK Kelių policijos 2010-06-17 pranešime (b.l. 22). Kadangi priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas nėra priimtas viešojo administravimo srityje ir neatitinka administracinio akto požymių, juo nesiekiama asmeniui sukelti teisinių pasekmių, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad L. Š. prašo pripažinti neteisėtu ne sprendimą nuvežti transporto priemonę, bet patį 2010-06-16 atliktą transporto priemonės nuvežimo veiksmą.

Vadovaujantis aukščiau aptartomis LR Civilinio kodekso nuostatomis, konstatuotina, kad pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) atsiranda dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji atsakomybė atsiranda tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.

Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, įsiteisėjusios 2010-09-16 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties, teisinio reglamentavimo bei suformuotos teismų praktikos, darytina išvada, kad pareiškėjos automobilio priverstinis nuvežimas buvo teisėtas ir pagrįstas teisės aktų nuostatomis, todėl skundas dėl patirtos 215 Lt dydžio turtinės žalos, atsiradusios priverstinai nuvežus automobilį „Suzuki Baleno“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

atmesti pareiškėjos L. Š. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.