Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rosita Patackienė, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, nedalyvaujant institucijos priėmusios nutarimą atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal L. Š. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (Vilniaus AVPK KPV) 2010-06-19 nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio (Vilniaus AVPK KPV TOP) patrulis 2010-06-17 surašė L. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F 510984 už tai, kad ji 2010-06-16 apie 13.50 val. I. Kanto – Įsruties g. sankirtoje, Vilniuje, vairavo ir paliko automobilį Suzuki valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėti arčiau kaip 5 metrai iki pėsčiųjų perėjos, trukdant pėsčiųjų eismui, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių (KET) 155.4 ir 155.10 p. reikalavimus. Atsakomybė už šį pažeidimą numatyta LR administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 124¹ str. 4 d. (b.l. 11).

Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus AVPK KPV 2010-06-19 nutarimu Nr. F 510984 L. Š. pagal ATPK 124¹ str. 4 d. paskirta administracinė nuobauda – 40 Lt bauda (b. l. 12).

L. Š. padavė teismui skundą (b.l. 1-6), kuriame prašė panaikinti Vilniaus AVPK KPV 2010-06-19 nutarimą Nr. F 510984 ir pripažinti 2010-06-16 sprendimą priverstinai nuvežti automobilį Suzuki Baleno neteisėtu.

Skunde nurodant, kad skundžiamu Vilniaus AVPK KPV 2010-06-19 nutarimu Nr. F 510984 paskirta administracinė nuobauda paskirta nesurinkus pakankamų pažeidimo padarymą patvirtinančių įrodymų, todėl naikintina. L. Š. teigimu, administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas objektyviai neišanalizavus padarytos administracinio teisės pažeidimo faktinės pusės, t.y. neįvertinus ar automobilis tikrai stovėjo mažiau nei 5 m nuo perėjos, nenurodžius kaip buvo trukdoma transporto ir pėsčiųjų eismui, o pareigūno nubraižyta schema neadekvačiai iliustruoja faktinį atstumą tarp automobilio ir kitų atskaitos taškų, taip pat nėra aišku nuo kurio taško buvo matuotas atstumas iki perėjos, kadangi perėjos kelio ženklinimas yra nusitrynęs ir sunkiai įžiūrimas, perėjos ženklas stovi apie matomo perėjos žymėjimo vidurį, pareigūnas nenufotografavo priverstinai nuvežtos transporto priemonės, todėl negalima objektyviai spręsti, kad automobilis stovėjo pažeisdamas kelių eismo taisykles ir trukdė pėsčiųjų eismui, taip pat nėra ir kitų įrodymų patvirtinančių, kad automobilis trukdė pėsčiųjų ar transporto eismui. Atsižvelgiant į tai, turi būti pripažinta, kad administracinė nuobauda paskirta neįrodžius pažeidimo buvo fakto.

Taip pat nurodoma, kad neįrodžius administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto, neteisėtu turi būti pripažintas ir sprendimas priverstinai nuvežti transporto priemonę. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad šiame sprendime nėra nurodomos aplinkybės paskatinusios tokį sprendimą priimti, taip pat ar jis proporcingas padarytam pažeidimui, nesant pažeidimą fiksuojančių nuotraukų ir kitų įrodymų, taip pat asmenų skundų, kad transporto priemonė trukdo pėsčiųjų eismui. L. Š. taip pat paaiškina, kad automobilis buvo nutemptas iš miegamojo rajono 13.50 val., t.y. tuo metu, kai eismas ten praktiškai nevyksta, todėl negali būti proporcingas padarytam pažeidimui. Kad pažeidimas nekėlė grėsmės, patvirtina ir tai, kad skundžiamu nutarimu L. Š. buvo paskirta minimali 40 Lt bauda.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, priverstinis nuvežimas pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 1 d. laikytinas nuobauda už įstatymo pažeidimą, todėl atitinkamai taikant ir priverstinį nuvežimą ir skirti baudą, reiškia dvigubą baudimą už tą pačią veiką.

Teismo posėdyje L. Š. paaiškino, kad jos transporto priemonė buvo palikta pažeidžiant kelių eismo taisyklių reikalavimus arčiau nei 5 m iki perėjos, t.y. 3-4 m. atstumu, tačiau tikrai ne tokiu atstumu koks nurodytas pareigūnų nubraižytoje schemoje. Taip pat nurodė, kad ji iš esmės ginčija priverstinį transporto priemonės nuvežimą, kadangi, jos teigimu, paliktas automobilis netrukdė eismui ir nekėlė pavojaus.

Institucijos priėmusios nutarimą atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (ABTĮ 78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundo reikalavimas panaikinti Vilniaus AVPK KPV 2010-06-19 nutarimą Nr. F 510984 atmestinas.

Byla dėl skundo reikalavimo panaikinti Vilniaus AVPK KPV KPR 2010-06-16 priimtą sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę nutrauktina.

L. Š. administracinėn atsakomybėn patraukta pagal ATPK 124¹ str. 4 d., nustatančią atsakomybę ir už vairuotojų <...> stovėjimą <...> pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui.

Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus AVPK KPV KPR vyresniojo patrulio V. L. 2010-06-16 surašytu transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu Nr. 1200, iš I. Kanto – Įsruties g. 2010-06-16 apie 13.50 val. buvo priverstinai nuvežta transporto priemonė Suzuki valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių (KET) 155.4 p. ir 155.10 p. reikalavimai (b.l. 15). 2010-06-17 Vilniaus AVPK KPV TOP patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F 510984 L. Š. už tai, kad ji 2010-06-16 apie 13.50 val. I. Kanto – Įsruties g. sankirtoje, Vilniuje, vairavo ir paliko automobilį Suzuki valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėti arčiau kaip 5 metrai iki pėsčiųjų perėjos, trukdant pėsčiųjų eismui, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių (KET) 155.4 ir 155.10 p. reikalavimus (b.l. 11). Vilniaus AVPK KPV 2010-06-19 nutarimu Nr. F 510984 L. Š. pagal ATPK 124¹ str. 4 d. paskirta administracinė nuobauda – 40 Lt bauda (b. l. 12).

KET numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas (155.4 p.), ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus arba kliudytų kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui (155.10 p.). Atsakomybė už šių reikalavimų pažeidimus įtvirtinta ATPK 124¹ str. 4 d., nustatančioje, kad vairuotojų apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, stovėjimas tuneliuose, ant tiltų, viadukų ir po jais, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimas – užtraukia baudą vairuotojams nuo keturiasdešimties iki aštuoniasdešimties litų.

L. Š. kreipėsi į teismą su skundu (b.l. 1-6) prašydama panaikinti Vilniaus AVPK KPV 2010-06-19 nutarimu Nr. F 510984 paskirta administracinę nuobaudą, kadangi ji paskirta nesurinkus pakankamų pažeidimo padarymą patvirtinančių įrodymų.

Nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje (ABTĮ 15 str. 1 d. 10 p.), teismas patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 str.), t. y. tiria, ar asmens veikoje yra inkriminuoto pažeidimo sudėtis, ar teisingai kvalifikuotas pažeidimas ir ar nuobauda paskirta pagal įstatymą. Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvadomis, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, tai pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str.).

Administracinio teisės pažeidimo faktą patvirtina byloje surinkti rašytiniai duomenys. Administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 11), kuriame nurodoma, kad L. Š. 2010-06-16 apie 13.50 val. I. Kanto – Įsruties g. sankirtoje, Vilniuje, vairavo ir paliko automobilį Suzuki valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėti arčiau kaip 5 metrai iki pėsčiųjų perėjos, trukdant pėsčiųjų eismui, tuo pažeisdama KET 155.4 ir 155.10 p. reikalavimus. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b.l. 15), patvirtinantis, jog 2010-06-16 iš I. Kanto – Įsruties g., Vilniuje, apie 13.50 val. buvo priverstinai nuvežta transporto priemonė Suzuki valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi buvo pažeisti KET 155.4 p. ir 155.10 p. reikalavimai. Vilniaus AVPK KPV KPR patrulio M. P. tarnybis pranešimas (b.l. 14), kuriame nurodoma, kad 2010-06-16 I. Kanto – Įsruties g. buvo pastebėtas automobilis Suzuki, stovintis arčiau nei 5 m prieš perėją ir trukdantis eismui, todėl buvo iškvietas ,, Sauda” evakuatorius ir automobili nuvežtas į stovėjimo aikštelę, esančią Giraitės g. 3 A, Vilniuje, bei minėto policijos pareigūno nubraižyta schema (b.l. 14), fiksuojanti automobilio Suzuki padėtį pėsčiųjų perėjos atžvilgiu, pažeidimo fiksavimo metu. Pažeidimo padarymo faktą taip pat patvirtina, liudytoju apklausto policijos pareigūno M. P. parodymai, kad schemoje užfiksuoti duomenys yra tikslūs, o automobilis buvo nutemptas, kadangi trukdė pėsčiųjų ir transporto eismui, nes buvo pastatytas prie pėsčiųjų perėjos, esančios šalia mokyklos ir trukdė vairuotojams įžiūrėti per gatvę einančius pėsčiuosius, ypač žemo ūgio (b.l. 26-28). Tai, kad automobilis buvo paliktas prie pėsčiųjų perėjos esančios šalia mokyklos, patvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateikta fotonuotrauka (b.l. 7), kurioje fiksuojama perėja prie kurios buvo pastatytas L. Š. priklausantis automobilis. Nors teismui pateiktame skunde nurodoma, kad perėjos kelio ženklinimas yra nusitrynęs ir sunkiai įžiūrimas, todėl neįmanoma nustatyti nuo kurios vietos buvo matuojamas atstumas iki automobilio, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus 2010-08-03 raštu Nr. A51-17123(3.3.10.3.-BR4) pateikti duomenys patvirtina, kad pėsčiųjų perėjos išdėstymas atitinka KET ir Lietuvos standarto ,,Kelio ženklų ir šviesoforų naudojimas” reikalavimus, o važiuojamoji dalis paženklinta horizontaliu ženklinimu ,,Zebras”. Nors važiuojamosios dalies ženklinimas vietose buvo nusitrynęs, tačiau nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad pėsčiųjų perėja buvo pažymėta ne tik horizontaliu važiuojamosios dalies ženklinimu, bet taip pat ir kelio ženklu ,,Pėsčiųjų perėja”, kuris pagal pateiktus duomenis atitinka kelio ženklų priežiūros reikalavimus, todėl L. Š. galėjo objektyviai įvertinti, kad automobilį palieka stovėti prie pėsčiųjų perėjos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu L. Š. neneigė, jog automobilis buvo paliktas stovėti pažeidžiant KET reikalavimus, tačiau paaiškino, kad tai tikrai negalėjo būti 0,6 m atstumas kaip nurodoma policijos pareigūno nubraižytoje schemoje, o 3-4 m atstumu iki perėjos (b.l. 26-28). Įvertinus visus byloje esančius duomenis, pripažintina, kad L. Š. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ str. 4 d. patraukta pagrįstai, surinkus pakankamus leistinus jos kaltės padarius šį pažeidimą įrodymus, todėl Vilniaus AVPK KPV 2010-06-19 nutarimas Nr. F 510984 yra teisėtas ir naikinti jo nėra pagrindo.

Pagal bendrąsias administracinių nuobaudų skyrimo taisykles (ATPK 30 str. 1 ir 2 d.), nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad L. Š., atsižvelgiant į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y. kad ji nuoširdžiai gailisi (ATPK 21 str. 1 d. 1 p.), paskirta ATPK 124¹ str. 4 d. sankcijoje numatyta minimali 40 Lt dydžio bauda, todėl konstatuotina, kad administracinė nuobauda už L. Š. padarytą pažeidimą individualizuota tinkamai.

L. Š. taip pat teigia, kad tai, jog skundžiamu nutarimu jai buvo paskirta administracinė nuobauda – 40 Lt bauda bei 2010-06-16 jai priklausanti transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta, reiškia dvigubą baudimą už tą pačią veiką.

Pažymėtina, kad priverstinis transporto priemonės nuvežimas įtvirtintas ATPK XIX skirsnyje reglamentuojančiame administracinių teisės pažeidimų teisenos užtikrinimą bei LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - SEAKĮ) 33 str. Pagal ATPK 264 str. 1 d. Lietuvos Respublikos įstatymų tiesiogiai numatytais atvejais, siekiant užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, surašyti protokolus, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, leidžiamas <...> priverstinis transporto priemonės nuvežimas. Priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama į ūkio subjekto, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę verstis tokia ūkine komercine veikla, transporto priemonių stovėjimo aikštelę arba uždraudžiama važiuoti, jei transporto priemonės valdytojas, naudodamas transporto priemonę, sukelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui ir pažeidžia KET ar kitų teisės aktų reikalavimus (SEAKĮ 33 str. 1 d.). Padarius pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnyje, inter alia stovėjimas pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, jei tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, policijos pareigūnai turi teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Sistemiškai aiškinant šias teisės aktų nuostatas, konstatuotina, kad transporto priemonės priverstinis nuvežimas yra viena iš administracinių teisės pažeidimų teisenos užtikrinimo priemonių, bet ne administracinių nuobaudų, todėl nagrinėjamu atveju šios užtikrinimo priemonės taikymas bei L. Š. patraukimas administracinėn atsakomybėn nelaikytinas dvigubu baudimu už tą pačią veiką.

L. Š. taip pat prašo teismą pripažinti 2010-06-16 priimtą sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę Suzuki Baleno (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtu.

Sprendžiant šį administracinėn atsakomybėn patraukto asmens reikalavimą, atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2007-10-05 nutartyje priimtoje administracinio teisės pažeidimo (ATP) byloje Nr. N1 -1736/2007) pateiktus išaiškinimus.

ATPK 271 straipsnyje numatytos teisenos paskirtis – patikrinti, ar nepažeidžiamos asmens teisės ir laisvės, taikant LR ATPK normas dėl administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių (LVAT 2006-01-04 nutartis ATP byloje Nr.N4-026/2006). Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje tarpinių priemonių, kuriomis byla neišsprendžiama iš esmės, apskundimas numatytas kaip išimtis iš bendros taisyklės, pagal kurią galimi proceso teisės normų pažeidimai įvertinami nagrinėjant skundą dėl nutarimo, kuriuo asmuo pripažįntas kaltu dėl pažeidimo padarymo ar administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama. Dėl šios priežasties tarpinių procesinių priemonių apskundimas negali būti aiškinamas plečiamai.

Kaip yra konstatavęs LVAT, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonėmis apribojant asmens laisvę ir nuosavybę egzistuoja būtinybė operatyviai patikrinti, ar valdžios institucijų veiksmais nėra neteisėtai ir nepagrįstai apribojamos tokios asmenų teisės, kaip asmens laisvė, ar teisės nuosavybės srityje, ar nėra būtinybės teismui nedelsiant imtis atitinkamų priemonių šioms teisėms apsaugoti, kol nėra ištirta ar išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla (LVAT 2006-05-15 nutartis ATP byloje Nr.N3-565/2006). Jeigu administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės taikymas baigtas, ATPK 271 str. numatytas priemonės apskundimas nebetenka prasmės, nes nebegali pašalinti asmens teisių pažeidimo, kuris jau yra nutrauktas. Jeigu asmuo jo atžvilgiu neteisėtai taikant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemones patyrė žalą, jis turi teisę reikalauti tokios žalos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių taikymas yra veiksmas. Vykstant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai viešojo administravimo aktai nepriimami, o administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu (LVAT 2003-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr.A4–689/2003). Veiksmas yra atliekamas aktyviu elgesiu, sukeliančiu realaus gyvenimo pasikeitimus. Kol veiksmas yra atliekamas, asmens teisių teisminė gynyba galima įpareigojant atliekamą veiksmą nutraukti. Kai veiksmas nebėra atliekamas, vien atlikto veiksmo pripažinimas neteisėtu, nesiejant su kitais teisių gynybos būdais, asmens teisių apsaugos nebegali užtikrinti, nes asmens teisės nebėra pažeidžiamos. Tuo veiksmas skiriasi nuo administracinio akto, priimamo viešojo administravimo srityje, kurio teisinės pasekmės yra nukreipiamos į ateitį. Skirtingai nuo administracinio akto, veiksmas negali būti pripažintas negaliojančiu, nes negalima pripažinti negaliojančiais jau įvykusių realaus gyvenimo pokyčių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-10-05 nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N1 -1736/2007 yra pažymėjęs, kad asmuo, reikalaujantis pripažinti transporto priemonės nuvežimo aktą neteisėtu, iš tiesų siekia pripažinti neteisėtu atliktą veiksmą, t. y. transporto priemonės nuvežimą, kuris buvo užfiksuotas aktu bei fiksuotas tarnybiniame pranešime. Tačiau tokio reikalavimo tenkinimo atveju teisės nebegali būti apginamos, nes atliktas veiksmas nebegali būti panaikintas. Todėl taikant šį veiksmą galimai padarytos žalos atlyginimo klausimas spręstinas įstatymų nustatyta tvarka.

Nors L. Š. prašo panaikinti 2010-06-16 priimtą sprendimą priverstinai nuvežti jai priklausančią transporto priemonę Suzuki Baleno, byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad joks sprendimas dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo priimtas nebuvo. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės, t.y. priverstinio transporto priemonės nuvežimo – taikymas buvo realizuotas veiksmu, kuris užfiksuotas 2010-06-16 transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte Nr. 1200 (b.l. 15) bei Vilniaus AVPK KPV KPR vyresniojo patrulio M. P. 2010-06-16 surašytame tarnybiniame pranešime (b.l. 14). Kadangi priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas nėra priimtas viešojo administravimo srityje ir neatitinka administracinio akto požymių, juo nesiekiama asmeniui sukelti teisinių pasekmių, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad L. Š. prašo pripažinti neteisėtu ne sprendimą nuvežti transporto priemonę, bet patį 2010-06-16 atliktą transporto priemonės nuvežimo veiksmą.

Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad L. Š. reikalavimas dėl veiksmų, kuriais taikyta teisenos užtikrinimo priemonė, pripažinimo neteisėtu administracinio teisės pažeidimo byloje negali būti reiškiamas, kadangi tai yra įrodinėjimo dalykas kitoje, šiuo atveju turtinės žalos atlyginimo, byloje. Pažymėtina, kad L. Š. prašė teismo kompensuoti jai neteisėtu transporto priemonės nuvežimu padarytą turtinę (215 Lt) žalą, tačiau šis reikalavimas 2010-07-14 teismo nutartimi buvo išskirtas į atskirą bylą, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis šis L. Š. skundas yra priimtas nagrinėti teisme.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, byla dalyje dėl L. Š. reikalavimo pripažinti sprendimą taikyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonę (priverstinį transporto priemonės nuvežimą) neteisėtu, administraciniame teisme, nutrauktina Administracinių bylų teisenos 101 str. 1 p. numatytu pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 124 str.. 1 p., 101 str. 1 p.,

nutarė:

L. Š. skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus AVPK KPV 2010-06-19 nutarimą Nr. F 510984 atmesti.

Nutraukti bylą dalyje dėl L. Š. reikalavimo panaikinti Vilniaus AVPK KPV KPR 2010-06-16 priimtą sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę.

Dėl nutarties per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.