Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo L. A. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta bausmė – viešieji darbai 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant ją dirbti po 24 (dvidešimt keturias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. A. paskirta bausmė – viešieji darbai 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant ją dirbti po 24 (dvidešimt keturias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš L. A. priteista G. K. naudai 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. A. nuteista už tai, kad 2021 m. gegužės 13 d. 17.05 val. – 17.12 val. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato (toliau – Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK) patalpose, Jurbarko m., Kauno g. 28, būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikalstamą veiką, tyčia, melagingai pranešė apie prieš ją įvykdytą nusikalstamą veiką, parodydama, kad ją 2021 m. gegužės 13 d. apie 14.30 val. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), užsipuolė G. K., kuris pradėjo ją stumdyti, pastūmė ją, o ji nugriuvo ant žemės ir užsigavo kairės rankos dilbį, bei jis vieną kartą spyrė jai iš kojos į nugarą. Dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnį, po to tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2021 m. gegužės 13 d. 17.17 val. – 17.34 val. Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK patalpose, Jurbarko m., Kauno g. 28, būdama pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą parodymų davimą, apklausiama kaip nukentėjusioji, patvirtindama savo pranešimą apie žinomai nebūtą nusikalstamą veiką, tyčia, davė melagingus parodymus, tai yra nurodydama, kad ją 2021 m. gegužės 13 d. apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), prie jos dviračiu privažiavo iš matymo pažįstamas G. K., kuris iš karto ją pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais bei pradėjo ją stumdyti, kai G. K. ją pastūmė, ji nugriuvo ant šaligatvio ir užsigavo kairės rankos dilbį ir delną, po to, einant tolyn nuo jo, jis vieną kartą koja spyrė į nugarą, tiksliau kairės pusės šoną. Šiais veiksmais L. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios gynėjas advokatas bei prokuroras prašė nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. K. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. K. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė tik nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. K., kuris prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį dalyse dėl nuteistajai L. A. paskirtos per švelnios bausmės ir dėl jam priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl bausmės

5. Apeliantas prašo griežtinti bausmę L. A.. Šis apeliacinio skundo prašymas atmestinas.

6. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

7. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

8. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, šias įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas, skirdamas bausmę L. A., atsižvelgė į tai, kad ji padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą nesunkiems nusikaltimams, veikdama tyčia, nusikaltimas yra baigtas, į tai, kad turtinė žala nepadaryta, yra nustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Vertindamas L. A. asmenybę, šeiminę padėtį, amžių, socialinę brandą, teistumą, apylinkės teismas pažymėjo, kad ji yra netekėjusi, jauno amžiaus, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo dvidešimties metų amžiaus, galimai esanti nėščia (nėštumas nepatvirtintas medicininiais dokumentais), ir tai, kad ji sutiko atlikti viešuosius darbus. Siekiant sulaikyti L. A. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti ją už padarytą nusikalstamą veiką bei paveikti ją taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jai skyrė BK 236 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus. Taip pat pažymėtina, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, pagrįstai pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą viešųjų darbų bausmę 3 (trims) mėnesiams, sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė viešuosius darbus 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant nuteistąją dirbti 24 valandas per mėnesį visuomenės labui.

10. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad įvertinęs visų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė BK 236 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, jų trukmę parinko sankcijos ribose. Taigi laikytina, kad nuteistajai paskirta bausmė yra teisinga, o pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visus baudžiamajame įstatyme nustatytus reikalavimus. Kolegija konstatuoja, kad teismas pakankamai išsamiai motyvavo skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimus, jiems pritartina. Tiek bausmės rūšis, tiek jos dydis yra sankcijos ribose ir nėra per švelnios. Todėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. K. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl neva per švelnios paskirtos bausmės L. A., dėl to, kad nepagrįstai apylinkės teismas pripažino jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei neteisingai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

11. Atsakant į nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. K. skundo argumentą dėl nuteistosios L. A. teistumų, teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai ir teisingai nurodė, kad ji yra neteista, kadangi skundžiamas nuosprendis priimtas 2022 m. sausio 26 d., o kitas, apkaltinamasis L. A. atžvilgiu nuosprendis priimtas 2022 m. sausio 31 d. (įsiteisėjęs 2022 m. balandžio 27 d.), ką teisingai apeliantas nurodė skunde, tačiau apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo nuosprendyje nurodyti, kad ji (L. A.) anksčiau jau buvo teista, kadangi iš baudžiamosios bylos duomenų bei LITEKO informacinės sistemos matyti, kad ji, priimant apkaltinamąjį nuosprendį nagrinėjamoje byloje nebuvo teista. Nors apeliantas skunde teisingai nurodo, kad baudžiamojoje byloje nėra pateikta jokių duomenų apie nuteistosios nėštumą bei apie tai, kad ji turi mokėti už vaikų išlaikymą, tačiau šie skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti priimtą apylinkės teismo skundžiamą nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistosios gynėjas advokatas patvirtino, kad L. A. yra nėščia dėl ko ir negalėjo atvykti į teismo posėdį.

Dėl civilinio ieškinio ir neturtinės žalos atlyginimo

12. Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

13. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog L. A. kaltė yra įrodyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad būtent L. A. yra atsakinga už G. K. padarytą neturtinę žalą. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. K. pareiškė byloje civilinį ieškinį (1 t., b. l. 19), prašydamas priteisti jam iš L. A. 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apylinkės teismas civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė nukentėjusiajam 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. K. prašo padidinti priteistą neturtinės žalos dydį iki 1500 Eur.

14. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam motyvais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai išanalizavo ir teisingai įvertino visus reikšmingus neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo kriterijus, skundžiamame nuosprendyje motyvuotai pagrįsdamas kiekvieno iš jų taikymą, jų visumos reikšmę bei įtaką sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir teismų praktikos šios kategorijos bylose, todėl pripažinti, jog netinkamai taikė CK 6.250 straipsnį, neteisingai įvertino tokios žalos atlyginimo kriterijus, kolegijos vertinimu, pagrindo nėra. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad L. A. padarė nesunkų nusikaltimą, dėl ko nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. K. patyrė nepatogumų, jam teko aiškintis pareigūnams, tačiau apylinkės teismui nebuvo pateikta jokių abejonių nekeliančių įrodymų, kad nuteistosios veiksmai kaip nors žymiai pablogino G. K. socialinį ir psichologinį gyvenimą. Taip pat apylinkės teismas negalėjo daryti pagrįstos išvados, kad ikiteisminis tyrimas pagal L. A. pranešimą labai pakenkė G. K. reputacijai.

15. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, o ne sudaryti sąlygas nukentėjusiai šaliai pasipelnyti.

16. Pažymėtina, jog įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Tiek civiliniame ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. K. nurodo, kad dėl L. A. padarytos nusikalstamos veikos patyrė daug nepatogumų, pažemino jo reputaciją. Tačiau, vis tik, šie skundo argumentai, apygardos teismo nuomone, nėra pakankami žemesnės instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydžio didinimui. Apylinkės teismas, kaip nurodyta anksčiau, skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, jog nukentėjusysis neabejotinai patyrė tam tikrų nepatogumų, teko vykti į apklausas pas policijos pareigūnus, o gyvenant nedideliame miestelyje, apie tai galėjo žinoti bendruomenės nariai, kurie pažįsta abu šioje byloje dalyvaujančius asmenis. Tačiau kaip teisingai atkreipė apylinkės teismas, jog teismui nebuvo pateikta jokių abejonių nekeliančių įrodymų, kad L. A. veiksmai kaip nors žymiai pablogino G. K. socialinį ir psichologinį gyvenimą. Tokių duomenų nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Atsižvelgtina į tai, kad ikiteisminis tyrimas pagal L. A. pranešimą truko apie du mėnesius, šis laikotarpis, kurio metu buvo vykdomas baudžiamasis persekiojimas jo atžvilgiu, nėra labai ilgas laiko tarpas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pats nukentėjusysis pripažino aplinkybe, kad šiuo metu yra pradėtas ir vykdomas kitas ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu. Todėl tiek apylinkės teismas, tiek teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadai, kad ikiteisminis tyrimas pagal L. A. pranešimą labai pakenkė G. K. reputacijai. Apeliacinio skundo argumentas dėl nepagrįstai sumažinto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti, yra visiškai nepagrįstas, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais bei motyvais, todėl yra atmetamas. Apylinkės teismas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo pareikštą 1500 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, pagrįstai G. K. priteisė mažesnę sumą, nei buvo prašoma.

17. Aukštesniojo teismo nuomone, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. K. iš nuteistosios L. A. priteistas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas, yra aiškiai per mažas ir neatitinka teismų formuojamos praktikos analogiško pobūdžio bylose. Taigi, įvertinus šioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą, laikytina, kad teismo nustatytas 200 Eur neturtinės žalos dydis iš esmės neprieštarauja formuojamai teismų praktikai. Teisės taikymo aspektu patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos išsprendimo ir atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 236 straipsnio 1 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, teisingai įvertino įtvirtintus įstatyme, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė.

18. Apibendrinant visa, kas išdėstyta aukščiau, daroma išvada, kad keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui G. K. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde jis jokių naujų aplinkybių, kurios būtų teisiškai reikšmingos sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą ir į kurias pirmosios instancijos teismas nebūtų atsižvelgęs, nenurodė, todėl apeliacinio skundo dalis dėl nepagrįstai sumažinto civilinio ieškinio, atmetama.

Dėl gynėjo skyrimo

19. Apeliantas skunde taip pat pažymėjo, jog jo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai L. A. paskyrė gynėją advokatą, nors ji teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jai gynėjas advokatas nereikalingas, be to, paskyrus jai gynėją advokatą, nuteistoji pakeitė savo poziciją dėl civilinio ieškinio, nes iki gynėjo advokato paskyrimo ji pilnai sutiko su civiliniu ieškiniu, o paskyrus jai gynėją advokatą, ji su civiliniu ieškiniu sutiko tik iš dalies. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad dar turėdama įtariamosios statusą L. A. atsisakė turėti gynėją advokatą (1 t., b. l. 32; 46), pirmojo teisiamojo posėdžio metu nuteistoji taip pat atsisakė gynėjo advokato (1 t., b. l. 79), tačiau apylinkės teismas, įvertinęs L. A. išsilavinimą ir jauną amžių nusprendė, kad jai būtina teisinė pagalba. BPK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu teismo nuomone, be gynėjo pagalbos kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2021 m. spalio 25 d. nutartimi nutarta kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių dėl gynėjo skyrimo ginti L. A., kurioje nurodyta, kad L. A. turi tik pradinį išsilavinimą, baigusi 9 klases, teisiama pirmą kartą ir jai yra pareikštas civilinis ieškinys, todėl teismas nutartyje darė išvadą, kad ji negalės tinkamai pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis, todėl jai yra būtina skirti gynėją (BPK 51 straipsnio 2 dalis). Taigi, apelianto skunde nurodytas argumentas, jog neva apylinkės teismas nepagrįstai L. A. paskyrė gynėją advokatą yra visiškai nepagrįstas, kadangi teismas savo sprendimą skirti L. A. gynėją motyvavo anksčiau nurodytais argumentais, kurie laikytini svarbiais ir teisingais, jiems pritaria teisėjų kolegija ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pagrįstai L. A. buvo nuspręsta skirti gynėją advokatą.

20. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. sausio 26 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl proceso išlaidų

21. Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. kovo 24 d. patikslinta pažyma Nr. APD-2022-02679, dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajai L. A., kurioje nurodoma, jog valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 120 eurų (1 t., b. l. 158). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

22. Kadangi nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, atsižvelgiant į aukščiau aptartą kasacinio teismo praktiką dėl išlaidų priteisimo ir jų dydžio nustatymo, prašomos iš nuteistosios L. A. priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktas teisines paslaugas apeliaciniame procese – nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš L. A. valstybės naudai 120 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2022 m. kovo 24 d. pažymą Nr. APD-2022-02679.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.