Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovui „Laisvo laikraščio“ redakcijai (“Laisvo laikraščio leidyba“UAB, į.k. 302450312) dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje pagal į bylą pateiktus įrodymus nustatyta, kad 2012 metų rugpjūčio 11-17 dienomis žurnalisto J. I. straipsnyje „V. V. bičiulis Linas Petronis – VSD „kurmis“ „Drąsos kelyje“?“ išdėstyti teiginiai „Laisvo laikraščio“ numeryje: “Aš jau seniai stebiu ir analizuoju V. V. veiklą tiek tarybiniais metais, tiek ir dabar. Galiu konstatuoti, kad jis, galimai, buvo KGB agentas, kurio paslaugomis sėkmingai dabar naudojasi VSD. Ar galite patikėti, kad V. V., nebūdamas KGB agentu, buvo paskirtas Jaunimo teatro grupės vadovu vykimui į JAV? Pagrindinė užduotis buvo nuo KGB už nuopelnus TSRS saugumui įteikti dovaną V. A., kuris dirbdamas ir gyvendamas Amerikoje, KGB teikė pilną informaciją apie emigracinių sluoksnių veiklą kovoje dėl Lietuvos nepriklausomybės. Dovaną V. A. įteikė KGB majoras P. S. ir V. V.. Informaciniai šaltiniai teigia, kad V. V., kaip agento, kuratorius buvo KGB Lietuvoje padalinio 5 skyriaus papulkininkis J. M.“ (b.l.8-15). Atsakovas 2012 m. rugpjūčio 18-24 dienos „Laisvo laikraščio“ numeryje paneigė nurodytus teiginius (b.l.16,17). Teismo apklausti liudytojai V. G., G.Merkys, A. A. nepatvirtino trečiojo asmens J. I. nurodytų aplinkybių, kad ieškovas buvo KGB agentas ar bendradarbiavo su KGB. Ieškovas teismui nurodo, kad atsakovas paskelbdamas melagingus duomenis jį įžeidė, pažemino jo garbę ir orumą, todėl prašo priteisti 10000 litų neturtinę žalą.

Teismas ieškinį atmeta. Atsakovas ieškovo nurodytus teiginius dėl ieškovo V. V. sąsajų su KGB paneigė 2012 m. rugpjūčio 18-24 dienos „Laisvo laikraščio“ numeryje (b.l.16,17). Tretysis asmuo J. I. teismui pateikė gautą Stanislovo Stulpino laišką(b.l.83-86), kurį jis atspausdino publikacijoje „V. V. bičiulis Linas Petronis – VSD „kurmis“ „Drąsos kelyje“?“. Iš 2012 metų rugpjūčio 11-17 dienomis žurnalisto J. I. straipsnio „V. V. bičiulis Linas Petronis – VSD „kurmis“ „Drąsos kelyje“?“ nustatyta, kad publikacijos autorius J. I. straipsnio dalį pažymėjo pavadinimu “Neišgirstas Stanislovo Stulpino S.O.S. Neringai Venckienei“ ir minėta straipsnio dalis prasideda kabutėmis, cituojamas Stanislovo Stulpino laiškas (b.l.83-86), publikacija pasibaigia kabutėmis. Pateikti rašytiniai įrodymai rodo, kad straipsnio autorius tretysis asmuo J. I. į straipsnį įdėjo mirusiojo asmens S.Stulpino laišką, atspausdino jį visą be savų komentarų, prierašų. Atsakovas ieškovo nurodytus teiginius dėl ieškovo V. V. sąsajų su KGB paneigė 2012 m. rugpjūčio 18-24 dienos „Laisvo laikraščio“ numeryje (b.l.16,17). Tretysis asmuo J. I. teismui paaiškino, kad jo nuomonė apie ieškovą nėra pasikeitusi, su atspausdintu paneigimu nesutinka, tačiau laikraščio leidybai vadovauja A. D., kuriam jis pavaldus. Teismas ieškinį atmeta, nes trečiojo asmens žurnalisto J. I. straipsnyje „V. V. bičiulis Linas Petronis – VSD „kurmis“ „Drąsos kelyje“?“ yra atspausdintas mirusiojo asmens Stanislovo Stulpino laiškas, nurodant laiško autorių. Tai reiškia, kad tikrovę neatitinkančius duomenis apie ieškovą V. V. per atsakovo leidžiamą laikraštį paskleidė Stanislovas Stulpinas. LR CK 2.24 str. 5 d. nurodyta, kad visuomenės informavimo priemonė, paskleidusi asmens reputaciją ir tikrovę neatitinkančius duomenis, privalo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą tik tais atvejais, kai ji žinojo ar turėjo žinoti, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, visais kitais atvejais privalo atlyginti žalą duomenis paskleidęs asmuo. Atsakovas teismui pateikė J. J. 2009-05-06 publikaciją „A. A.: V. V. dalyvavo KGB operacijoje“ (b.l.87,88). Minėtas įrodymas rodo, kad prieš 4 metus buvo publikacija ieškovą siejantį su KGB vykdyta veikla. Straisnio autorius J. I. paskelbė mirusiojo asmens Stanislovo Stulpino laišką pažodžiui, jo neiškraipydamas, todėl atsakovu byloje turi būti mirusio asmens S.Stulpino teisių perėmėjai – paveldėtojai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmuo CK 2.24 straipsnio 2, 4 dalyse nustatyta replikos teise privalo pasinaudoti tik tada, jeigu duomenis paskelbė visuomenės informavimo priemonė. Jeigu duomenis per visuomenės informavimo priemonę paskelbė kitas asmuo, o visuomenės informavimo priemonė perteikė neiškraipytas duomenis paskelbusio asmens citatas, tai asmuo, apie kurį paskelbti duomenys, turi teisę nepasinaudojęs replikos teise kreiptis į teismą ir reikalauti, kad teismas įpareigotų duomenis paskelbusį asmenį adekvačiai paneigti duomenis ir atlyginti žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje L. Petronis v. M. A. P., bylos Nr. 3K-3-65/2006). Teismas ieškinį atmeta, nes byloje yra netinkamas atsakovas.

Teismas atmeta ieškinį ir kitu pagrindu – ieškovas V. V. yra viešas asmuo, nes yra LR Seimo narys. Ieškovas V. V. reikalauja, kad visuomenės informavimo priemonės apie jį skelbtų absoliučiai tikslią informaciją. Nagrinėjamos bylos atveju ieškiniui atmesti užtenka fakto, kad atsakovas „Laisvo laikraščio“ redakcija viešai pripažino, kad laikraščio publikacijoje paskelbta informacija neatitinka tikrovės ir ją paneigė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą pažymėta, kad svarbiausiu viešo asmens garbės ir orumo gynimo būdu laikytinas garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas, o neturtinės žalos dydis negali turėti dominuojančio vaidmens; priteisiama neturtinė žala gali būti minimali ar artima minimaliai, net ir tuo atveju, kai pažeidimai gana skaudūs; akcentuojama, kad viešas asmuo, būdamas labiau pastebimas, turi galimybę pasisakyti viešai, gali pats ir per visuomenės informavimo priemones paneigti paskelbtas žinias (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 24 d. nutartis V. Ž. v. UAB „Lietuvos rytas“ byloje Nr. 3K-7-130/2000; 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis K. D. v. B. M. byloje Nr. 3K-3-747/2001; 2005 m. balandžio 27 d. nutartis A. S. v. UAB „Šilo bitė“ ir kt. byloje Nr. 3K-3-280/2005; 2006 m. vasario 22 d. nutartis A. S., M. V. ir kt. v. A. J., S. K. ir kt. byloje Nr. 3K-3-142/2006).

Viešųjų asmenų privataus gyvenimo ribos saugomos skirtinga apimtimi negu privačių asmenų, ir viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Viešuoju asmeniu ex officio paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą 7 punkte įtvirtinta, kad viešieji asmenys yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinė, sporto ar bet kurioje kitoje srityje). Atsižvelgiant į tai, kad viešasis asmuo savo padėtį visuomenėje išsikovoja iš dalies būtent dėl visuomenės dėmesio jam, taip pat į tai, kad viešojo asmens elgesys daro įtakos kitų visuomenės narių gyvenimui, jis negali pretenduoti į tokį pat privataus gyvenimo gynimą kaip ir privatus asmuo. Kita vertus, viešasis asmuo taip pat turi teisę į privatų gyvenimą. Informacijos apie viešąjį asmenį negalima rinkti ir skelbti bet kokiu būdu ar skelbti bet kokią informaciją. Informaciją apie viešojo asmens gyvenimą būtina rinkti teisėtais būdais, o surinktos ar turimos informacijos apie tokio asmens privatų gyvenimą paskelbimas turi turėti teisėtą tikslą, t. y. skelbiant tą informaciją, turi būti siekiama informuoti visuomenę, patenkinti teisėtą ir pagrįstą interesą žinoti tam tikrus viešojo asmens privataus gyvenimo faktus, o ne vien patenkinti visuomenės smalsumą. Atleidimas nuo civilinės atsakomybės aptariamu CK 2.24 straipsnio 6 dalies pagrindu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje siejamas su nevisiškai tikslios informacijos ar net agresyvios kritikos paskleidimu, kuri, skirtingai nei privataus asmens atveju, viešojo asmens atžvilgiu turi būti toleruojama. Be to, aptariamus duomenis paskleidęs asmuo turi veikti sąžiningai – siekti informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriais visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. UAB „Ekstra žurnalas“ byloje Nr. 3K-3-193/2009; 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. Lenkų rinkimų sąjunga ir kt. byloje Nr. 3K-3-51/2009). Teismas, vadovaudamasis išdėstytu, ieškinį atmeta.

Atsakovas, tretysia smuo įrodymų dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų nepateikė, todėl teismas jų nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Audrius Žiedelis