Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei V. G., atsakovei R. G. ir jos atstovui advokatui M. L., atsakovui E. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės RUAB „Plienas“ ieškinį atsakovams R. G. ir E. G. dėl skolos ir delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašė priteisti iš atsakovų solidariai 11 088,27 Lt skolos ir 739,22 Lt delspinigius už laikotarpį nuo 2008-04-30 iki 2011-03-31 suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Plienas“ atsakovams 2007-10-30 pardavė du butus – Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) – kiekvieną su bendrojo naudojimo patalpomis daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Šį turtą atsakovai, sutuoktiniai, įsigijo bendrąja jungtine nuosavybe. Atsakovai, būdami butų savininkais, neatsiskaitė ieškovei už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, todėl susidarė įsiskolinimas ir paskaičiuoti delspinigiai.

Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka su ieškiniu iš dalies. 2011-11-28 teismo posėdyje atsakovai pripažino ieškinio dalį dėl 5 273,36 Lt skolos priteisimo už laikotarpį iki 2009-05-29, kai namas buvo pripažintas tinkamu naudoti. Dėl kitos skolos dalies priteisimo nesutiko, nes atsakovė nepateikė įrodymų, pagal kokius duomenis buvo apskaičiuota sunaudota elektros, šilumos energija ir vanduo. Atsakovai nebuvo sudarę energijos tiekimo sutarčių ir neturėjo skaitiklių bei galimybės patikrinti jų parodymus. Be to, pagal 2007-05-02 sudarytas preliminariąsias butų pirkimo-pardavimo sutartis atsakovai sumokėjo ieškovei 8 000 Lt, kurie turėjo padengti ieškovės patiriamas išlaidas iki namo (pastato) pripažinimo tinkamu naudoti 2007-10-15. Ieškovė uždelsė koordinavimo sutartyje nustatytais terminais, todėl prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką ir antrąkart už tą patį laikotarpį reikalauti priteisti skolą (nuostolius) neturi pagrindo.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad atsakovai iš UAB „Plienas“ 2007-10-30 bendrosios jungtinės nuosavybės teise nusipirko du butus – Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) – kiekvieną su bendrojo naudojimo patalpomis daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (t. 1, b. l. 10-13, 33-58).

Atsakovai pripažino ieškinio dėl 5 273,36 Lt skolos priteisimo už laikotarpį nuo 2011-03-31 iki 2009-05-29, kai namas buvo pripažintas tinkamu naudoti (2009-05-20): 2 657,67 Lt už (duomenys neskelbtini) butą ir 2 615,69 Lt už (duomenys neskelbtini) butą (t. 1, b. l. 18-19, t. 3, b. l. 25).

Iškilo ginčas dėl atsakovų prievolės mokėti ieškovei už suteiktas paslaugas nuo 2008-04-30 iki 2009-05-29 bei paskaičiuotus delspinigius.

Dėl administravimo išlaidų.

Lietuvos Aukščiausias Teismas 2010-04-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010 yra išaiškinęs, jog bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidas sudaro trys išlaidų grupės. Tai – turto administravimo išlaidos (CK 4.84 straipsnio 4 dalis), namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) ir su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos (pavyzdžiui, išlaidos šiukšlėms išvežti, elektros energijai ir pan.). Šioje byloje ieškovas reikalavo priteisti skolą, atskirai neišskirdamas išlaidų pagal nurodytas išlaidų grupes ir savo reikalavimą taip pat grindė CK 4.82 straipsnio 3 d. pagrindu. Tačiau paminėtoje nutartyje kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šiuo pagrindu galima grįsti tik būtinų išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti atlyginimo reikalavimą, o asmeninės išlaidos yra išimtinai sutartinio pobūdžio ir nesusijusios su įstatyme nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų prievole mokėti namui išlaikyti ir išsaugoti reikalingas išlaidas bei administravimo išlaidas. Be to, šioje nutartyje yra išaiškinta ir administravimo samprata.

Administravimas – tai asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veikla (CK 4.236 straipsnio 1 dalis). Administravimas nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu, CK numatyta, kad gali būti nustatomas administraciniu aktu (CK 4.236 straipsnio 2 dalis), o turto administratoriumi gali būti fizinis ar juridinis asmuo, kuriam teisės aktai leidžia teikti turto administravimo paslaugas (CK 4.237 straipsnio 1 dalis). Turto administravimo nustatymas – vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo būdų.

Įstatyme nustatyti atvejai, kada yra galimas butų ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas: 1) butų ar kitų patalpų savininkams neįsteigus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudarius jungtinės veiklos sutarties ; 2) bendriją likvidavus ar nutraukus jungtinės veiklos sutartį (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Tačiau CK 4.84 str. 2d. nustatyta, jog tokiu atveju administratorių skiria savivaldybės meras. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktą viena iš savivaldos funkcijų yra pagal įstatymų nustatytą kompetenciją savivaldybės paskirtų bendrosios nuosavybės administratorių veiklos priežiūra ir kontrolė. Dėl to įstatyme nustatyta, kad administratorius skiriamas savivaldybės mero (valdybos) arba jo (jos) įgalioto atstovo (CK 4.84 straipsnio 2 dalis), o administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus. Šioje byloje ieškovė įrodinėja, jog tarp šalių susiklostė sutartinio administravimo teisiniai santykiai. Tačiau iš atsakovų pozicijos, bylos medžiagos nustatyta, kad tokia sutartis su ieškove nėra sudaryta. Byloje nustatyta, kad ieškovė yra atsakovo namo statytoja. (duomenys neskelbtini)“Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka” 38 punktas numato, jog statytojas (užsakovas) saugo su namo statyba susijusią dokumentaciją ir prižiūri bei atsako už namo bendrojo naudojimo patalpas, inžinerines sistemas ir pastato laikančiąsias konstrukcijas bei jo nuosavybei priklausančius butus, kol susikurs savininkų bendrija, bus sudaryta namo savininkų jungtinės veiklos sutartis arba bus paskirtas namo bendrojo naudojimo objektų administratorius. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir paminėto STR analizė leidžia padaryti išvadą, kad iki namo pripažinimo tinkamu naudotis akto pasirašymo už namo bendrojo naudojimo patalpų, inžinerinių sistemų priežiūrą atsako statytojas ir šių konstrukcijų priežiūros išlaidos paprastai yra įtraukiamos į statybos darbų sąmatą kaip statybvietės ar kt. išlaidos. Todėl įvertinus statybos rangos teisinius santykius ir administravimo sampratą nereiškia, jog statytojas tampa gyvenamojo namo administratoriumi. Konstatuotina, kad nėra pagrindo padaryti išvadai, kad tarp šalių buvo sudarytas dvišalis sandoris dėl administravimo paslaugų teikimo (CK 1.63 str. 6d., 1.64 str.). Ieškovės pozicija, jog atsakovams turėtų būti taikomos jų nepasirašytos sutarties nuostatos, prieštarauja CK 1.2 str. įtvirtintam sutarties laisvės principui ir šiuo atveju netaikytinos 4.85 str. nuostatos, nes ginčo gyvenamajame name ginčo laikotarpiu iki 2008-04-30 – 2009-05-29 nebuvo įkurta bendrija, o ieškovo įrodinėjama nuostata, jog šiuo atveju reikėtų vadovautis tipiniais Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais ar kitų turto administratorių paslaugų įkainiais, yra neparemta įstatymu. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites viešai paskelbus jo darbotvarkę arba jiems raštu pareiškus savo sprendimą, balsavimo raštu tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 4.85 straipsnio 2 dalis, 4.85 straipsnio 5 dalis) ir tik bendrijos sprendimai, priimti butų savininkų balsų dauguma, yra privalomi visiems bendrijos nariams.

Asmuo, administruojantis turtą be teisinio pagrindo, neturi teisės į administravimo išlaidų atlyginimą (CK 4.238 straipsnio 4 dalis, žr. Klaipėdos apygardos teismo 2011-11-30 nutartis civ. b. Nr. 2A-985-524/2011).

Todėl, iš ieškovo pateikto atsakovų skolos iššifravimo skola už laikotarpį nuo 2009-02-27 iki 2009-05-29 už namo bendro naudojimo objektų administravimą – 49,64 Lt už (duomenys neskelbtini) atsakovų butą ir 50,12 Lt už (duomenys neskelbtini) butą už laikotarpį – nepriteistina, kaip nepagrįsta ( t. 1, b. l. 18-19).

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas taip atsisako priimti atsakovų pripažintą ieškinio dalį dėl skolos už ieškovės administravimo išlaidas priteisimo už laikotarpį nuo 2009-05-29 iki 2011-03-31: 277,01 Lt už (duomenys neskelbtini) butą ir 279,65 Lt už (duomenys neskelbtini) butą, nes tai prieštarautų įstatymui ir teisingumui – ši ieškinio dalis atmestina kaip neturinti teisinio pagrindo (CK 42 str. 2 d.).

Kita atsakovų pripažinta ieškinio dalis neprieštarauja įstatymui, todėl ieškinio dalies pripažinimas už laikotarpį nuo 2009-05-29 iki 2011-03-30 dėl 2 380,66 Lt skolos už (duomenys neskelbtini) butą ir 2 336,04 Lt skolos už (duomenys neskelbtini) butą yra priimtinas ir šioje dalyje ieškovės ieškinys tenkintinas (t. 1, b. l. 18-19, CK 4.82 str. 3 d., 6.1 str., 6.3 str., 6.6 str. 3 d.).

Dėl namui išlaikyti ir išsaugoti būtinų išlaidų

Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Tačiau butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas, kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, galima atsisakyti mokėti esant dviem sąlygoms: a) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimtas sprendimas ir b) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Šie reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). Nurodytas Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus (1 punktas), yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, ir t. t. (2 punktas). Pagal Reglamento 11 punktą privalomų reikalavimų visumą sudaro: 1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo (11.1-11.1.6 papunkčiai); 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (11.2-11.2.3 papunkčiai).

Pagal bendrąją taisyklę bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, Teismų praktikos, nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės, apžvalga). Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino, kad namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos šiuo atveju yra išlaidos, skirtos eksploatavimui namo bendro naudojimo objektų, eksploatavimui automobilių aikštelių ir sandėliukų, laiptinių ir teritorijos priežiūrai, liftų eksploatavimui, augalų priežiūrai, stiklinių sienų laiptinėse valymui, kurias apmokėti yra nustatyta pareiga paminėtu teisiniu reglamentavimu. Atsakovai neįrodinėjo aplinkybių, kad tokio pobūdžio paslaugos nuo 2008-04-30 iki 2009-05-29 laikotarpiu, už kurį reiškiamas ginčijamas reikalavimas, nebuvo atliekamos arba jos buvo atliekamos nekokybiškai, todėl ieškovės ieškinio dalis solidariai priteisti iš atsakovų už karšto vandens ir šildymo sistemų priežiūrą 42,04 Lt už (duomenys neskelbtini) butą ir 42,40 Lt už (duomenys neskelbtini) butą, už liftų eksploatavimą 98,20 Lt už 2 butą ir 99,12 Lt už 68 butą, už laiptinių ir teritorijos priežiūrą 171,72 Lt už 2 butą ir 173,52 Lt už 58 butą, ir po 4,78 Lt už kiekvieną butą už priešgaisrinių sistemų techninę priežiūrą yra tenkintina (t. 1, b. l. 18-19).

Dėl su buto naudojimu susijusių asmeninių išlaidų

Dėl mokesčio už šaltą vandenį.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų už 2008-04-30 – 2009-05-29 laikotarpiu sunaudotą šaltą vandenį ir nuotekas – 322,16 Lt už (duomenys neskelbtini) butą ir 181,63 Lt už (duomenys neskelbtini) butą (t. 1, b. l. 18-19). Byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu atsakovai neturėjo savo butuose įrengtų vandens skaitiklių. Be to, ieškovė šiuo laikotarpiu AB ,,Klaipėdos vanduo‘‘ tiekė vandenį tik statybos reikmėms iki įvadinio apskaitos prietaiso ir neturėjo teisės tiekti geriamo vandens namo gyventojams (t. 2, b. l. 90-98). Ginčo laikotarpiu ieškovė nebuvo gavusi iš AB ,,Klaipėdos vanduo‘‘ statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijai pažymos. Pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 str. abonentai (vartotojai) už vandens tiekėjo patiektą geriamąjį vandenį atsiskaito pagal geriamojo vandens apskaitos prietaisų, įrengtų ties tiekimo ir vartojimo riba, rodmenis, jei sutartis nenustato ko kita. Atsiskaityti už geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas daugiabučiuose namuose tiekimo vartojimo riba yra kiekvienas butas ar kita patalpa. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę tiekimo ir vartojimo ribą pasirinkti įvade, sudarydami rašytinį visų savininkų, kuriems geriamasis vanduo tiekiamas iš to įvado, susitarimą, ir tai numatydami sutartyse su vandens tiekėju. Byloje nėra įrodymų, jog šių nuostatų ieškovė laikėsi, nes ginčo laikotarpiu nuo įvado tiekė gyventojams ne buitinį vandenį. Todėl yra pagrįstas atsakovų prieštaravimas dėl jiems pateikto vandens kiekio. Ginčo laikotarpiu atsakovų butuose AB ,,Klaipėdos vanduo‘‘ nebuvo įrengusi sunaudojamo vandens rodmenų skaitiklių, nebuvo su atsakovais sudariusi sutarties dėl vandens tiekimo. Gyvenamasis namas pripažintas tinkamu naudoti 2009-05-20 – iki to momento atsakovai neturėjo galimybės sudaryti sutartis su AB „Klaipėdos vanduo“. Ieškovė nepateikė įvadinio skaitiklio įrengimo datos ir pradinių duomenų bei metrologinės prietaiso patikros dokumentų. Byloje nustatyta, kad atsakovai tapo butų savininkais 2007-10-30, todėl vadovaujantis CK 1.5 str. teisingumo ir protingumo principu yra pagrindas ieškovės prašomą sumą už sunaudotą vandenį ir nuotekų pašalinimą sumažinti per pusę, nes akivaizdu, jog atsakovai naudojo vandenį, gyvendami neperduotame valstybinei komisijai bute, todėl dalį ieškovės turėtų išlaidų turėtų padengti. Iš atsakovų ieškovei ginčo laikotarpiu nuo 2008-04-30 iki 2009-05-29 už šaltą vandenį ir nuotekas solidariai priteistina 161,08 Lt už butą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 90,82 Lt už butą Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. pusė ieškovo skaičiavime nurodytų sumų (t. 1, b. l. 18-19, CK 1.5 str. 4 d., 6.259 str. 2 d., žr. Klaipėdos apygardos teismo 2011-11-30 nutartis civ. b. Nr. 2A-985-524/2011).

Dėl mokesčio už šilumos energiją.

Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovų už suvartotą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2008-04-30 iki 2009-05-29 1590,64 Lt už (duomenys neskelbtini) butą ir 1698,78 Lt už (duomenys neskelbtini) butą (t. 1, b. l. 18-19). CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta vartotojui vartojimo energijos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo tvarka: jeigu abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartojimo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje šilumos vartotojas apibrėžiamas kaip juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų; to paties įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad buitinis šilumos vartotojas – fizinis asmuo, perkantis šilumą ir (ar) karštą vandenį savo buities reikmėms. Atsakovai naudojosi ginčo laikotarpiu butu, ieškovei buvo tiekiama šilumos energija (t. 1, b. l. 99-101), tačiau vadovaujantis CK 1.5 str. įtvirtintu teisingumo principu, nesant tikslių duomenų dėl atsakovų apskaitos prietaisų, ši suma mažintina per pusę paminėtais motyvais dėl tikslių šilumos energijos apskaitos prietaisų nebuvimo iki 795,32 Lt už (duomenys neskelbtini) butą ir 849,39 Lt už (duomenys neskelbtini) butą (CK 6.259 str. 2 d., žr. Klaipėdos apygardos teismo 2011-11-30 nutartį civ. b. Nr. 2A-985-524/2011). Reikalavimai priteisti už šilumos cirkuliaciją 14,91 Lt už (duomenys neskelbtini) butą ir 15,05 Lt už (duomenys neskelbtini) butą atmestini, kaip nepagrįsti – nėra duomenų, kokio pobūdžio tai paslauga, kokie jos įkainiai bei būtinumas.

Dėl mokesčio už elektros energiją.

Atsakovai nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl elektros energijos priteisimo ir nurodo, jog skola už suvartotą elektros energiją turi būti skaičiuojama nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų momento, tačiau byloje nėra įrodymų, kada atsakovų įrenginiai buvo prijungti prie elektros tiekimo tinklų ir nėra matavimo prietaiso akto (t. 2, b. l. 103-104 esantys dokumentai patvirtina (duomenys neskelbtini), Klaipėda (buvęs statybvietės adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje) namo statybinio įvado prijungimą prie elektros tinklo, bet ne atsakovų buto). Byloje nėra duomenų, ar apskaitos prietaisai buvo plombuoti valstybinės metrologinės patikros plombomis. Šių skaitiklių parodymai jokiu tarpusavio suderinimo aktu nebuvo užfiksuoti. Be to atsakovai nesutinka su jiems paskaičiuotu elektros energijos kiekiu.

Tačiau šioje byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės, jog atsakovai nuo 2007-10-30 tapo ieškovo statytų butų savininkais, nes tą pačią dieną butai jiems buvo perduoti (t. 1, b. l. 51-58). Pagal sutarties nuostatas, jos 3 punktą bei jos santykį su buto pirkimo –pardavimo sutarties 15 p. šalys susitarė, kad pirkimo-pardavimo sutartis yra galutinis šalių susitarimas, pakeičiantis bet kokius ankstesnius raštiškus susitarimus, todėl atsakovų sumokėti 8000 Lt laikytini mokesčiu už naudojimąsi butu jo apdailos laikotarpiu, t.y. už sunaudotą elektros energiją, vandenį ir kt. už laikotarpį, buvusį iki 2007-07-02 (preliminarios sutarties 5.13 p., t. 1, b. l. 35). Atsakovai bute apdailą vykdė patys pagal koordinavimo sutartį (t. 1, b. l. 46-49). Nuo 2007-07-02 iki 2009-05-20 dėl gyvenamojo namo nebuvo pasirašytas namo pripažinimo tinkamu naudotis aktas, tačiau atsakovai butais naudojosi. Byloje nustatyta, jog atsakovai neturėjo galimybės ginčo laikotarpiu sudaryti sutarties su elektros tiekimo subjektu, tačiau butai aprūpinami elektra iš namo įvadinio skaitiklio, įmontuotu rūsio patalpoje. Byloje nėra įrodymų, kad su atsakovais buvo sudarytas skaitiklio rodmenų suderinimo aktas. Tačiau atsakovai nepaneigė aplinkybės, kad jų butas buvo prijungtas prie elektros energijos tiekimo šaltinio. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 26 punktas numato, kad vartotojas, prieš pradėdamas vartoti elektros energiją, privalo sudaryti elektros energijos pardavimo sutartį. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog elektros energijos pirkimo sutartis buvo sudaryta tarp AB „VST“ ir ieškovės. Ieškovė atsiskaitydavo su AB „VST“ pagal įvadinio skaitiklio rodmenis. Tiekdamas elektros energiją butams, ieškovė tapo tiekėju namo gyventojams (CK 6.389 straipsnis). Atsižvelgdamas į paminėtą CK 6. 384 str. 1d. teismas mano, jog atsakovų butas buvo prijungtas prie elektros energijos tiekimo tinklo, jie elektros energiją naudojo, todėl jiems kyla pareiga atsiskaityti su ieškove už jiems pateiktą ir atsakovų sunaudotą elektros energiją. Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovų sunaudotos elektros energijos apskaita buvo tiksli, teismas, vadovaudamasis teisingumo kriterijumi ir atsižvelgdamas į ieškovės (verslininko) didelį neatsargumą bei atsakovų kaltės dalį dėl susidariusių ieškovės nuostolių, priteisia ieškovei iš atsakovų solidariai 627,58 Lt už elektros energiją, sunaudotą atsakovų bute už laikotarpį nuo 2008-04-30 iki 2009-05-29 (t. 1, b. l. 18, CK 1.5 str. 4 d., 6.259 str. 2 d.).

Įvertinus paminėtus įrodymus bei nurodytus argumentus, solidariai iš atsakovų ieškovei iš viso priteistina 7 877,70 Lt skolos: 4 281,58 Lt skolos už (duomenys neskelbtini) butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (t. 1, b. l. 18; 6 207,12 Lt - 326,65 Lt administravimo išlaidos - 627,58 Lt už elektros energiją - 14,91 Lt už šilumos cirkuliaciją - 161,08 Lt už šaltą vandenį ir nuotekas - 795,32 Lt už šilumos energiją) ir 3 596,12 Lt skolos už (duomenys neskelbtini) butą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (t. 1, b. l. 19; 4 881,15 Lt - 329,77 Lt administravimo išlaidos - 15,05 Lt už šilumos cirkuliaciją - 90,82 Lt už šaltą vandenį ir nuotekas - 849,39 Lt už šilumos energiją).

Dėl delspinigių ir procesinių palūkanų

Įstatymai gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (CK 6.258 str. 1 d.). Ieškovė šią ieškinio dalį pagrindžia 1995-01-25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (iš dalies pakeisto LR Vyriausybės 1996-10-04 nutarimu Nr. 1161) 3.1 punktą, gyventojams, nesumokėjusiems už eksploatavimą ir komunalines paslaugas, delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų (nedirbantiems pensininkams, jeigu šeimoje nėra darbingo amžiaus asmenų, – 30 kalendorinių dienų) nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną. Tačiau šis nutarimas taikomas gyvenamąsias patalpas eksploatuojančioms bei komunalines paslaugas teikiančioms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir bendrijoms. Bylos medžiaga įrodo, jog ieškovė yra atsakovų butų statytoja, atsakovų raštai įrodo, jog jie kreipėsi į ieškovę nesutikdami su namo administravimu, todėl darytina išvada, jog atsakovo prievolė buvo ginčijama, tarp šalių nėra sudarytos rašytinės sutarties dėl netesybų, todėl ši ieškovo reikalavimo dalis nėra pagrįsta (CK 6.72 str.). Ieškinio dalis dėl 739,22 Lt delspinigių priteisimo atmestina kaip neturinti teisinio pagrindo (t. 1, b. l. 20-21).

Šiuo atveju minimalius ieškovo nuostolius atlygins procesinės 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 7 877,70 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-05-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes byloje nėra įrodymų dėl ieškovės turėtų nuostolių atsakovams neįvykdžius ginčijamos prievolės (CK 6.73 str., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos – ieškovės 850 Lt ir atsakovų 2 000 Lt perskirstytinos proporcingai patenkintų (67 proc.) ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovei iš atsakovų solidariai priteistina 570 Lt, atsakovei R. G. iš ieškovės – 660 Lt (t. 3, b. l. 16-17).

Iš atsakovų solidariai priteistina 236 Lt žyminio mokesčio valstybei (CPK 96 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti restruktūrizuojamai UAB ,,Plienas“ iš atsakovų R. G. ir E. G. solidariai 7 877,70 Lt skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 7 877,70 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-05-13 iki sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti restruktūrizuojamai UAB ,,Plienas“ solidariai iš atsakovų R. G. ir E. G. 570 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei R. G. iš restruktūrizuojamos UAB ,,Plienas“ 660 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti Valstybei solidariai iš atsakovų R. G. ir E. G. 236 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.