Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-07-13 · Civilinė byla Nr. 2A-1061-538/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-12-19Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-07-13Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-13
Bylos Nr.
2A-1061-538/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06238-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Almantas Padvelskis
Ieškovas
RUAB „Plienas“
Atsakovas
R. G., E. G.

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-1061-538/2012

Teisėja Milda Valiulytė (Proceso Nr. 2-06-3-06238-2011-4)
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 35.5.; 42.10.; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. liepos 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovės RUAB „Plienas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės RUAB „Plienas“ ieškinį atsakovams R. G. ir E. G. dėl skolos ir delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė priteisti iš atsakovų solidariai 11 088,27 Lt skolos ir 739,22 Lt delspinigių už laikotarpiu nuo 2008-04-30 iki 2011-03-31 suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Plienas“ atsakovams 2007-10-30 pardavė du butus – 2-ą ir 68-ą – kiekvieną su bendrojo naudojimo patalpomis daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Šį turtą atsakovai, sutuoktiniai, įsigijo bendrąja jungtine nuosavybe. Atsakovai, būdami butų savininkais, neatsiskaitė ieškovei už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, todėl susidarė įsiskolinimas ir apskaičiuoti delspinigiai.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-12-19 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė restruktūrizuojamai UAB ,,Plienas“ iš atsakovų R. G. ir E. G. solidariai 7 877,70 Lt skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 7 877,70 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-05-13 iki sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė restruktūrizuojamai UAB ,,Plienas“ solidariai iš atsakovų R. G. ir E. G. 570 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė atsakovei R. G. iš restruktūrizuojamos UAB ,,Plienas“ 660 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei solidariai iš atsakovų R. G. ir E. G. 236 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad asmuo, administruojantis turtą be teisinio pagrindo, neturi teisės į administravimo išlaidų atlyginimą, todėl iš ieškovo pateikto atsakovų skolos iššifravimo skolą už laikotarpį nuo 2009-02-27 iki 2009-05-29 už namo bendro naudojimo objektų administravimą – 49,64 Lt už 2-ą atsakovų butą ir 50,12 Lt už 68-ą butą – nepriteisė kaip nepagrįstą. Taip pat nurodė, kad atsižvelgus į teisinį administravimo reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas taip pat atsisakė priimti atsakovų pripažintą ieškinio dalį dėl skolos už ieškovės administravimo išlaidas priteisimo už laikotarpį nuo 2009-05-29 iki 2011-03-31: 277,01 Lt už 2 butą ir 279,65 Lt už 68 butą, nes tai prieštarautų įstatymui ir teisingumui ir šią ieškinio dalį atmetė kaip neturinčią teisinio pagrindo. Kita atsakovų pripažinta ieškinio dalis neprieštarauja įstatymui, todėl ieškinio dalies pripažinimą už laikotarpį nuo 2009-05-29 iki 2011-03-30 dėl 2 380,66 Lt skolos už 2-ą butą ir 2 336,04 Lt skolos už 68-ą butą priėmė ir šią ieškovės ieškinio dalį tenkino. Dėl namui išlaikyti ir išsaugoti būtinų išlaidų pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal bendrąją taisyklę bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Nurodė, kad atsakovai neįrodinėjo aplinkybių, kad tokio pobūdžio paslaugos nuo 2008-04-30 iki 2009-05-29 laikotarpiu, už kurį reiškiamas ginčijamas reikalavimas, nebuvo atliekamos arba jos buvo atliekamos nekokybiškai, todėl ieškovės ieškinio dalį solidariai priteisti iš atsakovų už karšto vandens ir šildymo sistemų priežiūrą 42,04 Lt už 2-ą butą ir 42,40 Lt už 68-ą butą, už liftų eksploatavimą 98,20 Lt už 2-ą butą ir 99,12 Lt už 68-ą butą, už laiptinių ir teritorijos priežiūrą 171,72 Lt už 2-ą butą ir 173,52 Lt už 68-ą butą, ir po 4,78 Lt už kiekvieną butą už priešgaisrinių sistemų techninę priežiūrą tenkino. Dėl mokesčio už šaltą vandenį pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovų už 2008-04-30 – 2009-05-29 laikotarpiu sunaudotą šaltą vandenį ir nuotekas – 322,16 Lt už 2-ą butą ir 181,63 Lt už 68-ą butą. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu atsakovai neturėjo savo butuose įrengtų vandens skaitiklių. Be to, ieškovė šiuo laikotarpiu AB ,,Klaipėdos vanduo‘‘ tiekė vandenį tik statybos reikmėms iki įvadinio apskaitos prietaiso ir neturėjo teisės tiekti geriamojo vandens namo gyventojams. Ginčo laikotarpiu ieškovė nebuvo gavusi iš AB ,,Klaipėdos vanduo‘‘ statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijai pažymos. Atsakovai tapo butų savininkais 2007-10-30, todėl pirmosios instancijos teismas nurodė, kad yra pagrindas ieškovės prašomą sumą už sunaudotą vandenį ir nuotekų pašalinimą sumažinti per pusę, nes akivaizdu, jog atsakovai naudojo vandenį, gyvendami neperduotame valstybinei komisijai bute, todėl dalį ieškovės turėtų išlaidų turėtų padengti. Iš atsakovų ieškovei ginčo laikotarpiu nuo 2008-04-30 iki 2009-05-29 už šaltą vandenį ir nuotekas solidariai priteisė 161,08 Lt už 2-ą butą ir 90,82 Lt už 68-ą butą, t. y. pusė ieškovo skaičiavime nurodytų sumų. Dėl mokesčio už šilumos energiją pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovų už suvartotą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2008-04-30 iki 2009-05-29 1590,64 Lt už 2 butą ir 1698,78 Lt už 68 butą. Taip pat nurodė, kad atsakovai naudojosi ginčo laikotarpiu butu, ieškovei buvo tiekiama šilumos energija, tačiau vadovaujantis CK 1.5 str. įtvirtintu teisingumo principu, nesant tikslių duomenų dėl atsakovų apskaitos prietaisų, šią sumą sumažino per pusę paminėtais motyvais dėl tikslių šilumos energijos apskaitos prietaisų nebuvimo iki 795,32 Lt už 2-ą butą ir 849,39 Lt už 68-ą butą. Reikalavimą priteisti už šilumos cirkuliaciją 14,91 Lt už 2-ą butą ir 15,05 Lt už 68-ą butą atmetė kaip nepagrįstą, kadangi nėra duomenų, kokio pobūdžio tai paslauga, kokie jos įkainiai bei būtinumas. Dėl mokesčio už elektros energiją pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovai nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl elektros energijos priteisimo ir nurodo, jog skola už suvartotą elektros energiją turi būti skaičiuojama nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų momento, tačiau byloje nėra įrodymų, kada atsakovų įrenginiai buvo prijungti prie elektros tiekimo tinklų ir nėra matavimo prietaiso akto. Byloje nustatė, kad atsakovai nuo 2007-10-30 tapo ieškovo statytų butų savininkais, nes tą pačią dieną butai jiems buvo perduoti. Atsakovai neturėjo galimybės ginčo laikotarpiu sudaryti sutarties su elektros tiekimo subjektu, tačiau butai aprūpinami elektra iš namo įvadinio skaitiklio, įmontuoto rūsio patalpoje. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kad su atsakovais buvo sudarytas skaitiklio rodmenų suderinimo aktas, tačiau atsakovai nepaneigė aplinkybės, kad jų butas buvo prijungtas prie elektros energijos tiekimo šaltinio. Atsižvelgdamas į CK 6. 384 str. 1d. pirmosios instancijos teismas mano, jog atsakovų butas buvo prijungtas prie elektros energijos tiekimo tinklo, jie elektros energiją naudojo, todėl jiems kyla pareiga atsiskaityti su ieškove už jiems pateiktą ir atsakovų sunaudotą elektros energiją. Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovų sunaudotos elektros energijos apskaita buvo tiksli, teismas, vadovaudamasis teisingumo kriterijumi ir atsižvelgdamas į ieškovės (verslininko) didelį neatsargumą bei atsakovų kaltės dalį dėl susidariusių ieškovės nuostolių, priteisė ieškovei iš atsakovų solidariai 627,58 Lt už elektros energiją, sunaudotą atsakovų bute už laikotarpį nuo 2008-04-30 iki 2009-05-29. Taip pat nurodė, kad tarp šalių nėra sudarytos rašytinės sutarties dėl netesybų, todėl šią ieškovės reikalavimo dalį laikė nepagrįsta (CK 6.72 str.) ir ieškinio dalį dėl 739,22 Lt delspinigių priteisimo atmetė kaip neturinčią teisinio pagrindo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-19 sprendimo dalį, kurioje nuspręsta kitą ieškinio dalį atmesti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą –patenkinti ieškinio reikalavimus. Sprendimo dalies, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 739,22 Lt delspinigių priteisimo neginčija. Nurodo, kad sprendime nurodyta, kad UAB „Plienas“ administruoja turtą be teisinio pagrindo, todėl neturi teisės reikalauti atlyginimo už bendro naudojimo objektų administravimą. Ši išvada nepagrįsta ir neteisinga. Pastate (duomenys neskelbtini) bylos nagrinėjimo metu nebuvo įkurta daugiabučio namo savininkų bendrija, nebuvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis ir savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nebuvo paskirtas namo bendrojo naudojimo objektų administratorius. Ieškovė pateikė duomenis, kad yra sudariusi laikinas administravimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutartis su dauguma butų ir kitų patalpų savininkų, t. y. su 36 iš visų 68 savininkų, todėl ieškovė UAB „Plienas“ ne tik turėjo teisę, bet ir privalėjo prižiūrėti, o vadinasi, ir administruoti bendro naudojimo objektus tol, kol bus išspręstas klausimas dėl namų savininkų bendrijos įkūrimo arba savivaldybės administratoriaus paskyrimo. Teismas nepagrįstai nepriteisė išlaidų už namo bendro naudojimo objektų administravimą, nors atsakovai ir pripažino, kad jie turi padengti šias išlaidas. Taip pat teismas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu teisingumo ir protingumo principu, nepagrįstai sumažino per pusę prašomą priteisti sumą už sunaudotą vandenį ir nuotekų pašalinimą. Byloje nustatyta, kad atsakovai savo butuose naudojo vandenį, iš butų buvo šalinamos nuotekos, į butus buvo tiekiama šilumos ir elektros energija – tiekimo faktas nustatytas ir patvirtintas teismo sprendime, taip pat ir atsakovai neneigė, kad naudojasi vandeniu, šiluma ir elektra. Visa tai buvo tiekiama laikinai pagal šalių susitarimą, jokių pastabų ieškovei neteikė, todėl turi mokėti už suteiktas paslaugas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Byloje nustatyta, kad atsakovai iš UAB „Plienas“ 2007-10-30 bendrosios jungtinės nuosavybės teise nusipirko du butus – 2-ą ir 68-ą – kiekvieną su bendrojo naudojimo patalpomis daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 10–13, 33–58). Atsakovai pripažino ieškinio dalį dėl 5 273,36 Lt skolos priteisimo už laikotarpį nuo 2009-05-29 iki 2011-03-31, kai namas buvo pripažintas tinkamu naudoti (2009-05-20): 2 657,67 Lt už 2-ą butą ir 2 615,69 Lt už 68-ą butą (t. 1, b. l. 18–19, t. 3, b. l. 25). Iškilo ginčas dėl atsakovų prievolės mokėti ieškovei už suteiktas paslaugas nuo 2008-04-30 iki 2009-05-29 bei apskaičiuotus delspinigius. Apeliaciniu skundu ieškovė neskundžia teismo sprendimo, kuriuo atsisakyta priteisti delspinigius, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako (CPK 320).

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės teisės reikalauti iš atsakovų trijų rūšių išlaidas: 1) bendrosios dalinės nuosavybės administravimo išlaidas (namo bendro naudojimo objektų administravimas, aikštelių ir sandėliukų administravimas) namui išlaikyti (Civilinio kodekso 4.84 straipsnis); 2) namui išlaikyti ir išsaugoti būtinas išlaidas (namo bendro naudojimo objektų eksploatavimas, aikštelių ir sandėliukų eksploatavimas, laiptinių ir teritorijos priežiūra, liftų eksploatavimas, augalų priežiūra, stiklinių sienų laiptinėse valymas) (Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalis); 3) su buto naudojimu susijusias asmenines išlaidas (šilumos, elektros energijos, išlaidos šiukšlėms išvežti ir kt. suteiktos paslaugos).

Ieškovė apeliacinį skundą grindžia tuo, kad atsakovai privalo mokėti ieškovei už paslaugas, kurias suteikė, kadangi ieškovė UAB „Plienas“ ne tik turėjo teisę, bet ir privalėjo prižiūrėti, o vadinasi, ir administruoti bendro naudojimo objektus tol, kol bus išspręstas klausimas dėl namų savininkų bendrijos įkūrimo arba savivaldybės administratoriaus paskyrimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės motyvais.

Remiantis Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalimi butų ir patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skirtos namui atnaujinti. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, kai šie savininkai neįsteigę bendrijos arba nesudarę jungtinės veiklos sutarties, administravimo išlaidų apmokėjimą reglamentuoja LR CK 4.84 str., kurio 4 d. nurodyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką pažymėtina, kad įstatymai nustato butų ir kitų patalpų savininkų pareigas, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (LAT 2009-11-27 nutartis civ. b. Nr. 3K-7-515/2009).

Pažymėtina, kad įstatymai nenumato išimčių vienam iš bendraturčių, todėl visi bendraturčiai, šiuo atveju ir atsakovai, privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pagrindinė bendrojo naudojimo objektų valdymo taisyklė: sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovė pagrįstai reikalauja, jog atsakovai apmokėtų susidariusias skolas už eksploatacines, administravimo išlaidas ir komunalines paslaugas.

Byloje nėra ginčo dėl suteiktų paslaugų už elektros, šilumos energiją bei vandenį ir nuotekų šalinimą fakto, todėl aplinkybė, kad sutartys dėl elektros energijos, šalto vandens ir nuotekų šalinimo, šilumos energijos tiekimo buvo sudarytos ne su atsakovais, nepaneigia ieškovės teisės reikalauti už jo suteiktas paslaugas. Šios paslaugos atsakovams buvo suteiktos, atsakovai konkliudentiniais veiksmais su šių paslaugų tiekimu sutiko, todėl ieškovė turi reikalavimo teisę į ginčo sumą. Be to, STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 38 punktas nustatė, jog būtent statytojas (ieškovė) turi prižiūrėti bei atsakyti už namo bendrojo naudojimo patalpas, inžinerines sistemas bei pastato laikančiąsias konstrukcijas, kol susikurs savininkų bendrija, bus sudaryta jungtinės veiklos sutartis ar paskirtas administratorius. Taip pat pažymėtina, kad atsakovai nepateikė įrodymų, objektyviai pagrindžiančių, kad jiems buvo neteisingai apskaičiuotas suvartotos šilumos energijos kiekis. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovai už suteiktas paslaugas visiškai nemoka nuo 2008 metų ir jų skola iki 2011-03-31 suteiktas administravimo, eksploatavimo nei komunalines paslaugas yra: 6 207,12 Lt už butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 4 881,15 Lt už butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš viso skola – 11 088,27 Lt. Skola buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra: už administravimą – 326,65 Lt, karšto vandens ir šildymo sistemų priežiūra – 276,49 Lt, eksploatavimą – 216,70 Lt, liftą – 656,80 Lt, bendro naudojimo objektų elektrą – 350,36 Lt, laiptinių ir teritorijos priežiūrą – 1024,45 Lt, šaldymo mašinų priežiūrą – 6,32 Lt, šaldymo sistemos abonentinį mokestį – 38,72 Lt, elektros energiją – 1312,31 Lt, šaldymą pagal skaitiklių rodmenis – 38,27 Lt, šilumos cirkuliaciją – 14,91 Lt, atstumines korteles – 8 Lt, valdymo klaviatūrą – 6,62 Lt, liftų techninę priežiūrą – 5,29 Lt, šaltą vandenį ir nuotekas – 322,16 Lt, šilumos energiją – 1 590,64 Lt ir priešgaisrinių sistemų techninę priežiūrą – 12,43 Lt. Skola buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra: už administravimą – 329,77 Lt, karšto vandens ir šildymo sistemų priežiūrą – 279,02 Lt, eksploatavimą – 218,49 Lt, liftą – 659,27 Lt, bendro naudojimo objektų elektrą – 353,57 Lt, laiptinių ir teritorijos priežiūrą – 1033,76 Lt, šaldymo mašinų priežiūrą – 6,38 Lt, šaldymo sistemos abonentinį mokestį – 38,72 Lt, šilumos cirkuliaciją – 15,05 Lt, atstumines korteles – 16 Lt, įėjimo kontrolieriaus keitimą– 26,12 Lt, centrinės plokštės ir valdymo klaviatūros remontą – 6,68 Lt, liftų techninę priežiūrą – 5,35 Lt, šaltą vandenį ir nuotekas – 181,63 Lt, šilumos energiją – 1 698,78 Lt ir priešgaisrinių sistemų techninę priežiūrą – 23,56 Lt. Byloje nustatyta, kad atsakovai savo butuose naudojo vandenį, iš butų buvo šalinamos nuotekos, į butus buvo teikiama šilumos ir elektros energija. Atsakovai neneigė, kad naudojasi vandeniu, šiluma ir elektra. Ginčas kilo tik dėl to, ar tinkamai buvo apskaičiuotas sunaudotas kiekis. Byloje taip pat nustatyta, kad visa tai buvo teikiama laikinai pagal šalių susitarimą, kuris buvo vykdomas: ieškovė tiekė vandenį, elektrą ir šilumą į atsakovų butus, o atsakovai naudojosi. Jokių pastabų dėl šių paslaugų naudojimosi tvarkos, dėl jų apskaitos ir pan. atsakovai neteikė, todėl ši jų prieštaravimų dalis nepagrįsta (CPK 178 str., 185 str.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovė teisėtai bei pagrįstai apskaičiavo atsakovams tenkančią sumą, paslaugos buvo būtinos, kad šis bendro naudojimo objektas atitiktų priežiūros reikalavimus. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik kiekvienos šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi, t. y. vadinamąją įrodinėjimo pareigą, bet ir šią pareigą šalims paskirstė. Ieškovas privalėjo įrodyti ieškinio pagrindą, o atsakovas įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. turi įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai netenkinami. Atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą bei į tai, kad atsakovai pripažino gavę iš ieškovo dalį komunalinių ir eksploatacinių paslaugų, nors nesutinka už jas atsiskaityti, bet savo atsikirtimų nepagrindė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ir priešpriešinių įrodymų nepateikė (Civilinio kodekso 178 straipsnis), konstatuotina, jog ieškinys yra įrodytas byloje esančia rašytine medžiaga, todėl tenkintinas (Civilinio kodekso 187, 200 straipsniai).

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškinio dalies ir netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (CPK 330 str.), todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalis, kurioje netenkinta ieškinio dalis, keistina ir ieškinys tenkintinas visiškai – iš atsakovų ieškovei priteista 7 877,70 Lt skolos suma didintina iki 11 827,49 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p). Taip pat iš atsakovų ieškovei priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 11 827,49 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-05-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).

Pakeitus teismo sprendimą, keistinos ir teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 5 d.). Naikintina Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalis, kuria priteista atsakovei R. G. iš restruktūrizuojamos UAB ,,Plienas“ 660 Lt bylinėjimosi išlaidų. Tai pat naikintina Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalis, kuria priteista valstybei solidariai iš atsakovų R. G. ir E. G. 236 Lt bylinėjimosi išlaidų. Tai pat naikintina Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalis, kuria priteista restruktūrizuojamai UAB ,,Plienas“ solidariai iš atsakovų R. G. ir E. G. 570 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nustatyta, kad už ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma yra 355 Lt, todėl ji priteistina iš atsakovų po 177,50 Lt valstybei (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 96 str. 1 p.). Nustatyta, kad ieškovė turėjo 850 Lt išlaidų už advokato paslaugas ir iš atsakovų ieškovei priteistina po 425 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (t. 3, b. l. 17–19, CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą pakeisti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis, panaikinti ir ieškinį tenkinti visiškai – iš atsakovų R. G. ir E. G. solidariai ieškovei RUAB „Plienas“ priteistą 7 877,70 Lt skolos sumą padidinti iki 11 827,49 Lt. Iš atsakovų R. G. ir E. G. solidariai ieškovei RUAB „Plienas“ priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 11 827,49 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-05-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

Sprendimo dalį, kuria priteista atsakovei R. G. iš restruktūrizuojamos UAB ,,Plienas“ 660 Lt bylinėjimosi išlaidų, panaikinti.

Sprendimo dalį, kuria priteista valstybei solidariai iš atsakovų R. G. ir E. G. 236 Lt bylinėjimosi išlaidų, panaikinti.

Sprendimo dalį, kuria priteista restruktūrizuojamai UAB ,,Plienas“ solidariai iš atsakovų R. G. ir E. G. 570 Lt bylinėjimosi išlaidų, panaikinti.

Priteisti iš atsakovų R. G. ir E. G. po 177,50 Lt valstybei.

Priteisti iš atsakovų R. G. ir E. G. ieškovei restruktūrizuojamai UAB ,,Plienas“ po 425 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjas Almantas Padvelskis