Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai J. B., jos atstovui advokatui Giedriui Mikalauskui,

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui Edvardui Sungailai,

išnagrinėjęs J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, J. B. individualios įmonės savininkės, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51²⁰ straipsnio 5 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. vasario 12-19 d. atlikus J. B. individualios įmonės (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) patikrinimą ir surašius patikrinimo aktą Nr. 15413647, nustatyta, kad per 2015 m. J. B. individuali įmonė: 1) importavo ir į Lietuvos Respublikos vidaus rinką išleido daugiau kaip vieną (iš viso 33) transporto priemones, tuo tapdama eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemos dalyviu bei nevykdydama transporto priemonių gamintojų ir importuotojų pareigų; 2) neįsiregistravo į gamintojų ir importuotojų sąvadą; 3) neužtikrino nei vienos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės (toliau - ENTP) priėmimo vietos kiekvienoje apskrityje buvimo ir organizavimo tokiose vietose priimtų ENTP perdavimo, tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui bei neskyrė finansavimo atliekų tvarkymui; 4) LR aplinkos ministro nustatyta tvarka nešvietė ir neinformavo visuomenės dėl ENTP tvarkymo klausimų. Tuo J. B. individualios įmonės savininkė J. B. pažeidė 1998 m. birželio 16 d. LR Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 34⁴ str. 1 d. 1, 2, 3, 4, 5 punktus ir 3 d. reikalavimus bei 2009 m. gegužės 27 d. LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-291 patvirtintų „Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių“ 5 p. reikalavimus.

J. B. teisme neprisipažino padariusi administracinį teisės pažeidimą ir teigė, kad iš visų išvardintų pažeidimų, įmonė nebuvo įsiregistravusi į Gamintojų ir importuotojų sąvadą. Tačiau įmonė nebuvo gavusi jokio įspėjimo, kad tai turi padaryti. Sutinka, kad šioje įmonėje ji yra atsakingas asmuo už kaltinime nurodytus pažeidimus. Asmenims, kurie iš šios įmonės pirko transporto priemones, dalino lankstinukus, dėl akumuliatorių. Lankstinuke yra nurodyta, kaip sudoroti netinkamą mašiną ar panašiai. Iš karto po patikrinimo įmonė sumokėjo už akumuliatorius. Protokolas buvo surašytas tik po to. Yra pateikta sąskaita, kad 2015 m. UAB „Ž.“ buvo priduodami akumuliatoriai. Visos įmonės parduotos transporto priemonės yra eksploatuotos. Iš viso parduoti buvo 33 automobiliai, kuriuos perpardavinėjo Lietuvoje. Visi automobiliai yra eksploatuojami, visi registruojami Regitroje, visi važiuojantys. Šiai dienai yra sudaryta sutartis, kad galėtų priduoti neeksploatuojamus automobilius. Sutartį sudarė su UAB „G.“. Kuomet įmonėje atliko patikrinimą, tuomet pareigūnai pasakė, kad reikia sudaryti sutartį su UAB „G.“. Tuomet sudarė sutartį ir teikia informaciją, apie tai, kokie automobiliai yra parduodami, o UAB „G.“ tvarko visą dokumentaciją ir informaciją perduoda aplinkos apsaugai. Dabar reikia mokėti už kiekvieną automobilį. Jos įmonės niekas dėl šių tvarkų neperspėjo, o visos kitos įmonės buvo perspėtos, joms buvo išsiųsti laiškai. Jos įmonė laišką gavo tik prieš 10 dienų dėl to, kad turi registruotis prie UAB „G.“ ir mokėti mokesčius. Iki to laiko jokių įspėjimų negavo. Paskambino iš aplinkos apsaugos ir paprašė pateikti dokumentus, kuriuos ir pateikė. Patikrino automobilius. Prieš tai buvo iškviestas jos vyras. Vyras pasakė, jog J. K. jam pasakė, kad reikia su viskuo sutikti ir kad jų tikrai niekas nebaus, o gaus tik įspėjimą.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas Edvardas Sungaila teisme paaiškino, kad atlikus patikrinimą J. B. individualioje įmonėje buvo nustatyta, kad įmonė importavo 33 transporto priemones. Nėra svarbu, ar automobilis šiuo metu yra veikiantis. Jei įmonė yra importuotojas, importuoja veikiančias mašinas, priskiriamas M-N klasei ir jas perparduoda Lietuvoje, įmonė tampa atliekų sistemos dalyviu. Atliekų apsaugos įstatymai įpareigoja prisiregistruoti atitinkamuose registruose, teikti ataskaitas, dalyvauti netinkamų transporto priemonių likvidavimo sistemoje. Šiuo atveju tas netinkamumas yra orientuojamas į ateitį. Jei esi importuotojas ir importuoji, nesvarbu naujas ar dėvėtas, mašinas, priskiriamas M-N klasei ir perparduoti jas Lietuvoje, tampi atliekų sistemos dalyviu. Atliekų apsaugos įstatymai įpareigoja prisiregistruoti atitinkamuose registruose, teikti ataskaitas, dalyvauti netinkamų transporto priemonių likvidavimo sistemoje. Šiuo atveju tas netinkamumas yra orientuojamas į ateitį. Jei esi importuotojas ir importavai veikiantį automobilį, ateityje jis pontencialiai nustos veikti ir taps netinkamas naudoti. Importuotojas privalo užtikrinti, kad tokiu atveju ši transporto priemonė bus tinkamai utilizuota. Šiuo atveju įstatymai įpareigoja registruotis ir dalyvauti atitinkamų transporto priemonių sistemoje. Tvarkoje yra numatyta, kad tokios įmonės privalo sudaryti sutartis su pavojingas atliekas tvarkančiomis įmonėmis. Jei tvarkai individualiai ar per asociacijas, kiekvienoje apskrityje turi būti bent po vieną punktą. Be to, reikia visuomenę šviesti lankstinukais. Tas visuomenės švietimas yra ir teikiamos ataskaitos, kuriose yra grafa, kiek išleidai visuomenės švietimui. Paprastai tai yra daroma, kai parduodant automobilį teikiami lankstinukai, ar panašiai. Dėl įmonės perspėjimo, kad ji privalo registruotis, tai kiekvienos įmonės pareiga yra laikytis įstatymų. Jau prieš pradėdamas vykdyti veiklą, privalai išsiaiškinti kas tau priklauso, kokios tavo pareigos. Prieš tai ATP protokolas buvo surašytas ne tam asmeniui, ne tam subjektui. Po Šiaulių apylinkės teismo sprendimo protokolą perrašė tinkamam subjektui. Yra atliekų tvarkymo įstatymas, kuris tai reglamentuoja. Direktorė teigė, kad ji tų dalykų nežinojo, tai greičiausiai šis pažeidimas buvo padarytas ne iš piktos valios. Faktai rodo, kad nebuvo labai didelės tyčios.

Liudytoja J. K. teisme parodė, kad atliko J. B. įmonėje patikrinimą ir surašė ATP protokolą J. B.. 2016 m. vasario 12-19 dienomis su kolege V. B. atliko J. B. individualios įmonės mokestinį patikrinimą, kurio metu žiūrėjo 2015 metus. Patikrinimus dėl Gamintojų ir importuotojų sąvado pradėjo pagal Aplinkos apsaugos ministerijos pavedimą 2015 m. gruodžio mėnesį. Galbūt 2015 m. gruodžio mėnesį nespėjo surašyti protokolų, bet 2016 m. sausio-vasario mėnesiais buvo surašytas ne vienas, ne du ir ne trys protokolai. J. B. IĮ jai buvo pirmoji įmonė, kuriai buvo surašytas protokolas pagal ATPK 51²⁰ str. 5 d. Įstatymo reikalavimas galioja nuo 1998 m. Gavo informaciją iš aplinkos ministerijos. Kolegė skambino įmonėms, buvo kontaktuojama telefonu tam, kad išsiaiškinti, ar jos atitinka Gamintojų ir importuotojų sąvado sąvoką. Gamintojų ir importuotojų sąvade reikia registruotis tik tokiu atveju, kai transporto priemonė yra N1 ir M1 klasės. Buvo paskambinta G. B. ir pasiteirauta, kokius automobilius jis atsiveža į Lietuvą. 2015 m. buvo atrinktos įmonės, kur informacija buvo sutikslinta su PVM deklaracijų duomenimis, tai pat ir įmonių atstovų buvo pateikta informacija, kokios transporto priemonės yra įvežtos, todėl ir buvo atrinktos įmonės. PVM deklaracijose esmė yra įvežimai iš Europos Sąjungos, yra nurodoma suma, tačiau nesimato, kas po ta suma slypi. Gali būti, kad įmonės neįsivežė nei vieno lengvojo automobilio, o įsivežė sunkvežimius. Aplinkos apsaugos departamentas neturi galimybės pamatyti, kas slypi įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose. Todėl pirma ir buvo kontaktuota su įmonės atstovais ir išsiaiškinta, ar tos transporto priemonės įvežamos į Lietuvos rinką. Tik tuo atveju, jei per dvi-tris savaites tokie skambučiai įmonių atstovams nesukėlė nerimo nei klausimų, tik tuomet buvo atliekami patikrinimai. Pagal buhalterinės apskaitos dokumentus nustatė, kad J. B. IĮ 2015 m. į Lietuvą importavo 33 transporto priemones, kurias tiekė vidaus rinkai. Įmonė buvo neįsiregistravusi į Gamintojų ir importuotojų sąvadą, nevykdė kitų Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų reikalavimų, kurie numatyti gamintojų ir importuotojų pareigose. Ji buvo neįsiregistravusi Gamintojų ir importuotojų sąvade, neorganizavo, nesurinko, nevežė, neparuošė naudoti netinkamas transporto priemones, kurios susidaro naudojant gamintojų, importuotojų tiektas į Lietuvą verslo tikslais, kaip kažkada tapsiančias netinkamomis transporto priemonėmis. Taip pat neužtikrino, kad būtų sudarytos sąlygos asmenims, kad jos būtų perduotos toms įmonėms, kurios turi teisę ir leidimus jas priimti, panaudoti, perdirbti ar kitaip jas sutvarkyti, kuomet jos taps netinkamomis transporto priemonėmis. Taip pat nešvietė, neinformavo apie netinkamų transporto priemonių priėmimą, tvarkymą, nefinansavo, neišleido ir neskyrė lėšų nei surinkimui, nei pervežimui, nei perdirbimui, nei švietimui. Neteikė ataskaitų apie susidariusias atliekas tuomet, kai transporto priemonė taps netinkama. Veika atitiko Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimų kodekso 51²⁰ str. 5 d. Į sąvadą įmonė turėjo įsiregistruoti per tris mėnesius po pirmo tiekimo sandorio, tuo tarpu J. B. įmonė įsiregistravo 2016-02-22, t. y. iš karto po pažeidimo nustatymo. Kiekvienoje Lietuvos apskrityje turi būti susitarta su kažkokia įmone, kad būtų galimybė fiziniam asmeniui ar įmonei, kurie įsigys transporto priemonę ir J. B. IĮ, kad žinotų, kur ją dėti, kai ji taps netinkama naudojimui. Per visą Lietuvą tokių įmonių yra nemažai. Pažeidimas, kad neskyrė finansavimo tvarkymui, reiškia, jog patikrinimo metu nebuvo pateikti dokumentai apie tai, kad būtų išleistos lėšos dėl transporto priemonių. Jei būtų sudarytos sutartys, tuomet būtų automatiškai sumokėtas kažkoks mokestis. Tas finansavimas galėjo būti skirtas ir švietimui, lankstinukams. Galėjo būti įdėta informacija internete ar kur kitur. Nebuvo pateikti duomenys, kad tam buvo išleisti kokie pinigai. Tai būtų reiškę, kad įmonė skyrė kažkokią dalį lėšų atliekų tvarkymui. Galima pasirašyti ne individualią atsakomybę, kuri pasirenkama įsiregistruojant Gamintojų ir importuotojų sąvade, kadangi J. B. IĮ pasirinko individualią atsakomybę, šiuo atveju jokia kita įmonė to darbo nepadarys. Jei būtų pasirinkta kolektyvinė, tuomet ta įmonė, su kuria būtų pasirašyta sutartis, būtų viską padariusi: švietusi, informavusi ir sudariusi sutartis. UAB „Ž.“ neturi leidimo perdirbti nebetinkamas naudoti transporto priemones. Ši įmonė superka juodąjį metalą, akumuliatorius ir kitas pavojingas atliekas. Reikia daryti sutartis su netinkamų transporto priemonių perdirbėjais, surinkėjais vežėjais. Automobilis turėtų būti priimamas vientisas, kad žmogui nebūtų problemų, kuomet automobilis tampa netinkamas naudotis. Iki sistemos dėl netinkamų transporto priemonių įgyvendinimo buvo tam tikros įmonės, kurios buvo atsakingos už metalus, kurie sudaro agregatus transporto priemonės. Tos įmonės ir priimdavo iš žmonių netinkamus automobilius. Tos įmonės, kurios turėdavo licencijas, priimdavo iš žmonių automobilius kaip metalo laužą. Įmonės, kurios buvo neįsiregistravusios Gamintojų-importuotojų sąvade, automatiškai visos nebuvo sudariusios sutarčių, niekas nevežė transporto priemonių ir nepridavinėjo toms įmonėms, kurios turi licenciją tvarkyti netinkamas transporto priemones. Tos įmonės nedalyvavo atliekų tvarkymo sistemoje. Aplinkos apsaugos departamentas turi pareigą pranešti, informuoti apie įstatymuose nustatytus reikalavimus ir ta pareiga yra vykdoma, nes Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento ir Aplinkos ministerijos tinklalapiuose informacija yra pastoviai atnaujinama. Yra pastoviai rengiami straipsniai spaudai. Departamento elektroniniame puslapyje informacija apie tai, kad reikia įsiregistruoti į sąvadą, buvo ankščiau. Po straipsnio spaudoje, tinklalapis buvo atnaujinamas, nes jie pajuto tendenciją, kad mokesčių mokėtojai nesuvokia, jog jei jie atsiveža tinkamas naudoti transporto priemones, nesupranta, kad jos kažkada taps netinkamomis ir jie privalo būti atliekų tvarkymo sistemos dalyviais. Ankščiau taip pat buvo straipsnis, galbūt šiek tiek siauresnis. Jei nustato pažeidimą betarpiškai bendraudami su įmonės atstovais dėl šio konkretaus straipsnio taikymo, tai tik tokios įmonės, kurios įsivežė daugiau nei vieną transporto priemonę, arba savo reikmėms penkias transporto priemones, ir jos nebuvo įsiregistravusios Gamintojų ir importuotojų sąvade, nepateikė jokio dokumento, pagrindžiančio apie finansavimą, apie švietimą, apie informavimą, apie sutarčių sudarymą, tuomet yra surašomi protokolai, taikant būtent šį straipsnį. Jei įmonė nebuvo įsiregistravusi į sąvadą, bet vykdė visus kitus įpareigojimus, vis tiek tas įmones bausdavo. Tendencija tokia, jei įmonė būdavo neįsiregistravusi į sąvadą, ji nieko daugiau ir nevykdė, nebuvo atliekų tvarkymo sistemos dalyviai. Buvo išimtiniai atvejai, kai dalis pareigų buvo vykdoma, tik nebuvo įsiregistravę. Tuomet buvo taikoma straipsnio 3 dalis. J. B. jiems sakė, kad apie tai kažką girdėjo, bet nežinojo. J. B. įmonė automobilius vežė iš Belgijos, tai įsivežant iš Europos Sąjungos muitinė to nekontroliuoja, aišku, jos niekas neinformavo apie tą pareigą. Tačiau įmonė veikia ne pirmi metai, ir įmonės savininkai turėjo pasidomėti, nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Kitos įmonės, kurios vertėsi analogiška veikla, jokių įspėjimų negavo.

Nors J. B. teisme pripažino tik faktą, jog įmonė nebuvo įsiregistravusi į Gamintojų ir importuotojų sąvadą, o dėl kitų pažeidimų savo kaltę neigė, tačiau jos kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, patikrinimo aktu Nr. 15413647, pirkimo ir pardavimo žurnalo duomenimis, 2015 m. parduotų automobilių į Europos Sąjungos šalis sąrašu, J. B. importuotų transporto priemonių ir išleistų į vidaus rinką verslo tikslais sąrašu, aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių gamintojams ir (ar) importuotojams kontroliniu klausimynu, pavedimu atlikti patikrinimą, liudytojos J. K. teisme parodymais ir kitais byloje esančiais įrodymais.

J. B. atstovas advokatas Giedrius Mikalauskas baigiamųjų kalbų metu pažymėjo, kad J. B. protokolas apie pažeidimus, apie kuriuos departamentas žinojo daugiau nei prieš pusmetį, buvo surašytas 2016-08-25, tai reiškia, jog praėjo daugiau nei 6 mėnesiai, todėl administracinė byla turėtų būti nutraukta. Pažymėtina, kad ATPK 51²⁰ str. numatytas pažeidimas laikytinas trunkamuoju pažeidimu, todėl administracinė nuobauda už jį gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos (ATPK 35 str. 1 d.). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris dar daromas paaiškėjimo metu, tai terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimas J. B. IĮ atliktas 2016-02-19 ir jo metu nustatyti pažeidimai, nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2016-02-19. Iš bylos Nr. A2.3-1907-899/2016 matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl nagrinėtinų pažeidimų buvo surašytas ne tam subjektui, tai konstatuota Šiaulių apylinkės teismo 2016-05-20 nutarime, todėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dėl nustatytų pažeidimų administracinio teisės pažeidimo protokolą 2016-08-25 surašė kitam asmeniui, t. y. J. B.. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės V. B. 2016-07-25 nutarimu šioje byloje administracinės nuobaudos skyrimo terminas vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 3 dalies nuostatomis pratęstas iki 2017-02-19. Esant šioms aplinkybėms, J. B. atžvilgiu administracinės nuobaudos skyrimo terminai nėra pasibaigę ir jie nėra pažeisti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš minėto nutarimo matyti, jog nuo 2016-05-30 iki 2016-08-25 aplinkos apsaugos pareigūnams nepavyko J. B. prisikvieti atvykti į jų įstaigą dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo (24 b. l.).

ATPK 51²⁰ straipsnio 5 dalis nustato administracinę atsakomybę už eksploatuoti netinkamų transporto priemonių netvarkymą ir nedalyvavimą eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemoje.

Ši norma yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Atliekų tvarkymo įstatymo normų, taip pat jį detalizuojančių poįstatyminių aktų normų aiškinimu. Atliekų tvarkymo įstatymo 34⁴ straipsnio, reglamentuojančio eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemos dalyvių teises ir pareigas, 1 dalies 1-6 punktuose nustatytos tokios transporto priemonių gamintojų ir importuotojų pareigos: 1) registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka; 2) organizuoti surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais transporto priemones; 3) užtikrinti, kad būtų sudarytos sąlygos asmeniui, kuriam priklausanti eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi rinkos vertės ar ši vertė yra neigiama, nemokamai atiduoti tvarkyti šią eksploatuoti netinkamą transporto priemonę; 4) aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo klausimais; 5) apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas, taip pat šios dalies 4 punkte nurodyto visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas; 6) tvarkyti transporto priemonių apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vykdydami šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas pareigas, transporto priemonių gamintojai ir (ar) importuotojai turi užtikrinti ne mažiau kaip vienos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo vietos kiekvienoje apskrityje buvimą ir organizuoti tokiose vietose priimtų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių perdavimą tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

Taigi J. B. IĮ šio įstatymo prasme yra transporto priemonių importuotojas ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemos dalyvis, todėl privalo vykdyti Atliekų tvarkymo įstatymo 34⁴ straipsnio 1 dalyje bei 3 dalyje įtvirtintas savo pareigas. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad ateityje susidėvėjusios transporto priemonės būtų tinkamai utilizuotos, o ši našta tenka gamintojams arba importuotojams. Importuotos transporto priemonės turi būti tvarkomos/utilizuotos importuotojų sąskaita, būtent importuotojas privalo užtikrinti sutvarkymą tų atliekų, kurios lieka vidaus rinkoje.

Pagal Lietuvos A. T. šios kategorijos bylose formuojamą praktiką apie teisės normos, nagrinėjamu atveju – ATPK 51²⁰ straipsnio 1, 3, 5 dalių taikymą, turi būti sprendžiama ne iš normos pavadinimo, o iš normos turinio. Pažymėtina ir tai, kad šios srities įstatymų reglamentavimas neatitinka juridinei technikai keliamo aiškumo reikalavimo (Lietuvos A. T. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-81-139/2015).

Pažymėtina, kad “Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių” 5 p. numato, kad pradėję alyvų, transporto priemonių, apmokestinamųjų gaminių, gaminiais pripildytų pakuočių tiekimą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai, gamintojai ir (ar) importuotojai turi užsiregistruoti Sąvade per tris mėnesius nuo šių gaminių tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai pradžios.

Teismas, vadovaudamasis Atliekų tvarkymo įstatymo ir Registravimo taisyklių nuostatomis nustatė, jog J. B., būdama IĮ savininkė, tiekdama Lietuvos Respublikos rinkai tinkamas eksploatuoti transporto priemones, kurias perka ir įveža iš Europos Sąjungos valstybių narių, privalėjo registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade, tačiau to laiku nepadarė. Atkreiptinas dėmesys, kad nei Atliekų tvarkymo įstatymas, nei Registravimo taisyklės nenustato, kad Gamintojų ir importuotojų sąvade turi registruotis tik eksploatuoti netinkamas transporto priemones tiekiantys Lietuvos rinkai importuotojai. Pastebėtina ir tai, kad eksploatuoti netinkamos transporto priemonės į šalies teritoriją importuojamos ne kaip transporto priemonės, o kaip atliekos.

Primintina, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnyje įtvirtinta, jog atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.

Administracinėn atsakomybėn traukiama J. B. teisme pripažino, kad pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 34⁴ straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigas, t. y.: 1 punktą (registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka), nurodydama, kad patikrinimo metu įmonės nebuvo užregistravusi gamintojų ir importuotojų sąvade. Tačiau J. B. teisme neigė, jog kituose punktuose t. y. 2, 3 ir 4 punktuose numatytas pareigas, jos vadovaujama įmonė vykdė ir teigė, kad asmenims, kurie iš šios įmonės pirko transporto priemones, dalino UAB „Ž.“ lankstinukus, t. y. kaip yra dedami akumuliatoriai; lankstinuke yra nurodyta, kaip sudoroti netinkamą mašiną ar panašiai. J. B. atstovas advokatas Giedrius Mikalauskas baigiamųjų kalbų taip pat atkreipė teismo dėmesį į tai, kad J. B. IĮ dalyvavo sistemoje, pridavinėjo akumuliatorius, dalino lankstinukus; iki 2015 m. buvo tokia tvarka, kad jei automobilis yra netinkamas eksploatuoti, žmonės juos priduodavo į metalo supirkimo punktus. Teismas pažymi, kad nors J. B. IĮ dalino UAB „Ž.“ lankstinukus, tačiau pažymėtina, kad liudytojos J. K. pateikta informacija UAB „Ž.“ neturi leidimo perdirbti nebetinkamos naudoti transporto priemonės; ši įmonė superka juodąjį metalą, akumuliatorius ir kitas pavojingas atliekas, t. y. atskirai, o ne kaip vientisą transporto priemonę. Be to, iš byloje esančių dokumentų matyti, kad sutartis su UAB „Ž.“ sudaryta tik 2016-03-15, tuo tarpu J. B. IĮ nustatyti pažeidimai padaryti 2015 metais. Teismas mano, kad tokiais aukščiau nurodytais veiksmais J. B. nevykdė nurodytų punktų reikalavimų, kadangi įstatymo norma aiškiai reikalauja užtikrinti netinkamai eksploatuojamų transporto priemonių atidavimą bei asmenų švietimą. Be to, liudytoja J. K. teisme parodė, kad J. B. jiems sakė, kad apie tai kažką girdėjo, bet nežinojo. Teisme tiek administracinėn atsakomybėn traukiama J. B., tiek jos atstovas akcentavo, kad įmonė nežinojo apie tokius teisės aktus įtvirtintus reikalavimus ir pan., todėl įmonė reikalavimų nevykdė ne tyčia. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 3 d. įtvirtinta, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Taigi, J. B. pozicija, kad ji nežinojo keliamų reikalavimų, neatleidžia nuo atsakomybės už padarytą šį administracinį pažeidimą. Tai, kad po patikrinimo įmonė įsiregistravo į gamintojų ir importuotojų sąvadą, sudarė sutartį su įmone, kuri gali surinkti nebeeksploatuojamus automobilius, 2016-07-14 sumokėjo reikiamus mokėti mokesčius (39 b. l.) ir pan., neeliminuoja pažeidimo fakto, tik parodo asmens geranorišką siekimą pažeidimus ištaisyti.

Įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn traukiama J. B., būdama J. B. IĮ savininkė (ATPK 14 straipsnyje atskleista „pareigūno“ sąvoka), padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 51²⁰ straipsnio 5 dalyje, kadangi būdama įmonės, kaip transporto priemonių importuotojos vadove, nesukūrė eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemos, nepateikė dokumentų, įrodančių jos dalyvavimą eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemoje, netinkamai informavo visuomenės apie eksploatuoti netinkamų transporto priemonių keliamą pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, bei neskyrė finansavimo atliekų tvarkymui. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N662-2086/2010; Lietuvos A. T. nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-37-677/2016, Nr. 2AT-49-511/2016).

Spręsdamas klausimą dėl nuobaudos J. B. skyrimo, teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

J. B. teismui pateikė papildomus duomenis, kurie, teismo vertinimu, kartu su kitais byloje jau esančiais duomenimis sudaro pakankamą pagrindą J. B. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirti jai švelnesnę nuobaudą nei numatyta minimali ATPK 51²⁰ str. 5 d. sankcijoje. Kaip matyti iš bylos duomenų, J. B. savo kaltę dėl ATPK 51²⁰ str. 5 d. numatyto pažeidimo pripažino iš dalies, iš karto po nustatyto pažeidimo pašalino pasekmes, t. y. nuo 2016-02-22 įmonė yra registruota Gamintojų ir importuotojų sąvade, žala gamtai nepadaryta, padaryti pažeidimai yra pakankamai formalūs. Iš pateiktų dokumentų matyti ir tai, kad J. B. turi šeimą, augina mažametį vaiką. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, jog įmonė per 2015 m. metus į Lietuvos Respublikos rinką išleido 33 transporto priemones, kurios šiuo metu yra pilnai eksploatuojamos. Byloje nėra duomenų, jog J. B. būtų anksčiau bausta administracine tvarka už analogiškus pažeidimus, todėl teismas, įvertinęs aplinkybių, susijusių su padaryto teisės pažeidimo pobūdžiu ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybe visumą, taip pat atsižvelgęs į J. B. operatyvų reagavimą į konstatuotus pažeidimus ir jų pasekmių šalinimą, mano, kad yra galimybė pagal ATPK 51²⁰ str. 5 d. sušvelninti paskirtą nuobaudą (tokia pati praktika taikyta Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-120-519/2016).

Skirdamas J. B. administracinę nuobaudą už padarytą teisės pažeidimą, teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą (ATPK 31 str., 32 str.). Įvertinęs byloje surinktų duomenų visetą, taip pat vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad ATPK 51²⁰ str. 5 d. paskirta sankcijoje numatyta minimali nuobauda – 7240 Eur yra aiškiai per griežta ir neproporcinga, todėl J. B. už šio pažeidimo padarymą paskirta administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, švelninama. Teismo vertinimu, 500 eurų bauda būtų pakankama nuobauda, jos paskyrimas atitiktų administracinei nuobaudai keliamus tikslus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., 51²⁰ str. 5 d., 281, 286-288 str., 291-293 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51²⁰ straipsnio 5 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.