Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Baradinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. R. pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodyta, kad 2011 m. gegužės 14 d. (duomenys neskelbtini) pareiškėja sudarė santuoką su Ž. V. Santuokos sudarymo faktą pareiškėja 2013 m. rugpjūčio 7 d. įregistravo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. Registruojant užsienyje sudarytos santuokos faktą Lietuvoje, pareiškėja ketino pasirinkti pavardę „V.“, t. y. sutuoktinio pavardei tapačią pavardę, tačiau jai buvo paaiškinta, kad pagal galiojančią tvarką ji galinti rinktis pavardę „V.“, „V.“ arba pasilikti ikisantuokinę pavardę „R.“. Tuo metu pareiškėja nusprendė pasilikti ikisantuokinę pavardę „R.“. Pareiškėjos teigimu, jai su šeima nuolat gyvenant (duomenys neskelbtini) ir keliaujant į skirtingas šalis, pareiškėja susiduria su nepatogumais ir problemomis dėl skirtingų vyro ir žmonos pavardžių rašymo. Pareiškėjai tenka įrodinėti tapatybę, teikiamų dokumentų autentiškumą, šeimos giminystės ryšius. Pareiškėjos vertinimu, situacija nepasikeistų net ir tuo atveju, jei pareiškėja pasikeistų pavardę į „V.“ ar „V.“, nes nežinant apie lietuvišką pavardžių formavimo tradiciją po santuokos sudarymo, kai sutuoktinių pavardės rašomos skirtingai, visiems atrodytų, kad tai yra dvi skirtingos pavardės (V. ir V. arba V. ir V.). Be to, pareiškėja turi du nepilnamečius vaikus (L. V. ir E. V.), kurių pavardės yra tapačios pareiškėjos sutuoktinio pavardei „V.“.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Dalyvaujantiems byloje asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.

Motyvuojamoji dalis

7. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2011 m. gegužės 14 d. (duomenys neskelbtini) pareiškėja sudarė santuoką su Ž. V. Santuokos sudarymo faktas 2013 m. rugpjūčio 7 d. įregistruotas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje. Iš santuokos sudarymo įrašo matyti, kad pareiškėja po santuokos sudarymo pasiliko iki santuokos turėtą pavardę „V.“.

8. Pareiškėja 2023 m. kovo 24 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių (toliau – ir CM skyrius) su prašymu pakeisti jos pavardę iš „R.“ į „V.“. CM skyrius 2023 m. kovo 30 d. pateikė išvadą dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo Nr. A136-841/23(2.4.1.51-AD21), kurioje nurodė, kad iš pateiktų dokumentų nebuvo nustatyta, jog pareiškėjos sutuoktinio V. giminėje pagal tiesiąją ir šoninę giminystės liniją moterų pavardės yra V., taip pat nenustatyta, kad pareiškėjai galėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatyme ir Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklėse nustatytos pavardžių rašymo civilinės būklės aktų įrašuose išimtys. CM skyrius taip pat pažymėjo, kad pagal Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 4 punktą pasirinkta pavardė, į kurią keičiama turima pavardė, turi neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, taip pat turi atitikti asmens lytį. Konstatavęs, kad pareiškėjos pavardės keitimas į „V.“ neatitinka nurodytų teisės aktų nuostatų, CM skyrius pareiškėjos prašymo netenkino.

9. Pareiškėja, nesutikdama su CM skyriaus 2023 m. kovo 30 d. išvada dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo Nr. A136-841/23(2.4.1.51-AD21), kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama panaikinti šią išvadą ir įpareigoti CM skyrių pakeisti pareiškėjos pavardę iš „R.“ į „V.“, įtraukiant pareiškėjos pavardę „V.“ į apskaitą ir išduoti naują santuokos sudarymo įrašą.

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.18 straipsniu, valstybė privalomai registruoja šiuos civilinės būklės aktus: asmens gimimą; asmens mirtį; santuokos sudarymą; santuokos nutraukimą; įvaikinimą; tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą ir tėvystės (motinystės) nuginčijimą; vardo ir pavardės pakeitimą; asmens lyties pakeitimą; partnerystę.

11. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 punkte reglamentuojama, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše rašomi Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, nustatyta tvarka.

12. 2022 m. sausio 18 d. priimtame ir 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta lietuviškos vardo ir pavardės formos samprata – asmens vardas ir pavardė, parašyti lietuviškais rašmenimis ir turintys lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinius požymius. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo ir jo vaikų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų). Nurodyto įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose gali būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu: 1) jis arba jo vienas iš tėvų, senelių, prosenelių ar kitų pagal tiesiąją giminystės liniją protėvių turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; 2) jis vardą ir (ar) pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena ar gyveno, ir vardas ir (ar) pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje; 3) jis pasirenka sutuoktinio, kurio pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, pavardę; 4) jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyti ne lietuviškais rašmenimis.

13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 424 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių 4 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė rašomi: lietuviškais rašmenimis, išskyrus Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus (4.1 papunktis); laikantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintų lietuvių kalbos rašybos taisyklių, kitų teisės aktų ar rekomendacijų, nustatančių vardų ir pavardžių rašymą, išskyrus Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus (4.2 papunktis); atsižvelgiant į vardo ir pavardės formos skirtumus pagal lytį, išskyrus Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus bei teisingumo ministro nustatytus asmens vardo ir pavardės keitimo pagrindus, kai leidžiama turėti kitai lyčiai būdingas vardo ir pavardės formas ar nesugramatintą pavardę (4.3 papunktis). Šių taisyklių 5 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas turi neprieštarauti gerai moralei, Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, nepilnamečio vaiko iki 16 metų amžiaus vardas taip pat turi atitikti geriausius vaiko interesus.

14. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių 4 punkte numatyta, kad pasirinktas vardas ir (ar) pavardė, į kurį keičiamas turimas vardas ir (ar) pavardė, turi atitikti pareiškėjo lytį, neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, o kai keičiamas nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, – taip pat ir geriausiems vaiko interesams.

15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje nustatyta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas reiškia, kad lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė. Valstybinė kalba saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą. Valstybinė kalba yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija, nes leidžia visiems piliečiams vienodomis sąlygomis bendrauti su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas taip pat reiškia, kad įstatymų leidėjas privalo įstatymais nustatyti, kaip šios kalbos vartojimas užtikrinamas viešajame gyvenime, be to, turi numatyti valstybinės kalbos apsaugos priemones. Lietuvių kalba, pagal Konstituciją įgijusi valstybinės kalbos statusą, privalo būti privalomai vartojama visose viešojo gyvenimo srityse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2013). Minėtoje nutartyje kasacinis teismas taip pat nurodė, kad nustatytas konstitucinis imperatyvas pasireiškia būtinumu asmens – Lietuvos Respublikos piliečio – vardą ir pavardę asmens dokumentuose rašyti pagal lietuvių kalbos taisykles, taigi visi civilinės būklės aktų įrašai taip pat turi būti atliekami pagal lietuvių kalbos taisykles.

16. Be pirmiau aptartų teisės aktų, nagrinėjamos bylos atveju reikšmingu laikytinas Lietuvių kalbos moterų pavardžių darymą reglamentuojantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. N-2(87) „Dėl moterų pavardžių darymo“. Jame nurodyta, kad moterų pavardės pagal vyro pavardę daromos su priesagomis –ienė, –(i)uvienė (1 punktas). Tais atvejais, kai norima turėti (suteikti) pavardės formą, kuri nenurodytų šeiminės padėties, pavardė iš vyriškos pavardės formos gali būti daroma su galūne –ė (2 punktas). Taigi, kaip savo atsiliepime pagrįstai nurodo Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Lietuvių kalboje moterų pavardės yra išvestinės ir visada turi galūnę –ė, todėl taisyklingai, dėsningai sudaryta moters pavardė iš vyro pavardės „V.“ galėtų būti „V.“ arba „V.“.

17. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad pareiškėja neįrodė (iš esmės ir neįrodinėjo), jog egzistuoja pirmiau aptartuose teisės aktuose numatytos išimtys, sudarančios pagrindą pakeisti pareiškėjos pavardę iš „R.“ į „V.“, t. y. į pavardę tapačią vyro pavardei.

18. Pareiškėjos teigimu, nors Lietuvos Respublikos teisės aktuose nenumatoma galimybė moteriai įgyti vyrišką pavardę, tačiau teismų praktika patvirtina, kad toks pavardės keitimas yra taikomas. Šiai aplinkybei pagrįsti pareiškėja nurodė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-27460-808/2018. Pareiškėjos teigimu, nurodytame sprendime teismas, be kita ko, nurodė, jog Gyventojų registro tarnybos duomenimis, Lietuvoje yra registruota moterų, po santuokos turinčių pavardę tapačią vyro pavardei su galūne –a.

19. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju civilinėje byloje Nr. 2YT-27460-808/2018 priimtas sprendimas ir jame nustatytos aplinkybės bei pateikti išaiškinimai nėra aktualūs, nes nurodytas sprendimas priimtas dar iki Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo įsigaliojimo (2022 m. gegužės 1 d.). Dėl tos pačios priežasties teisiškai nereikšminga laikytina aplinkybė, kad Gyventojų registre yra registruota moterų, kurių po santuokos sudarymo pavardė yra tapati vyro pavardei su galūne –a.

20. Pareiškėja taip pat nurodo, kad net ir pakeitus pavardę į „V.“ arba „V.“, situacija iš esmės nepasikeistų, nes, nežinant apie lietuvišką pavardžių formavimo tradiciją po santuokos sudarymo, visiems atrodytų, kad tai yra dvi skirtingos pavardės.

21. Teismo vertinimu, vien tik hipotetinio pobūdžio pareiškėjos samprotavimai, kad pavardės pakeitimas iš „R.“ į lietuvių kalbos taisykles atitinkančią pavardę „V.“ arba „V.“ neišspręstų kylančių problemų ir toliau keltų nepatogumus, neteikia pakankamo pagrindo nukrypti nuo pirmiau aptartų imperatyvių įstatymo nuostatų taikymo. Nurodytų motyvų pagrindu pareiškėjos pareiškimas dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270, 516 straipsniais,

nusprendžia:

atmesti pareiškėjos J. R. pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.