Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

teismo posėdyje rašytine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Atsakovas Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcija (toliau – ir Tauragės AVMI) 2009 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. (18.2-13)-ŠR-602 (toliau – ir 2009 m. rugsėjo 22 d. Raštas) pareiškėjui V. G. pranešė, kad 2009 m. rugsėjo 21 d. įregistravo jį Mokesčių mokėtojų registre (toliau – ir Registras) kaip vykdantį veiklą pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (toliau – ir EVRK) klasę 5111 („Žemės ūkio žaliavų, gyvų gyvulių, tekstilės žaliavų ir pusgaminių pardavimo agentų veikla“) nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 1 d. (b. l. 33).

Be to, Tauragės AVMI Atrankos tikrinimo ir PVM kontrolės skyriaus vyresnioji specialistė 2009 m. liepos 23 d. operatyvinio patikrinimo pažymoje Nr. 16-8-53-1 (toliau – ir Pažyma) fiksavo, kad vykdyta veikla: mokamų tualetų ir svėrimo paslaugos (EVRK 93.05 klasė) (b. l. 14-16). Pareiškėjas veiklai – mokamų tualetų ir svėrimo paslaugos – vykdyti buvo įsigijęs minėtus verslo liudijimus. V. G. pateikė prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo čekių knygelių, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalus, kurių įrašai sutampa su pateiktų ataskaitinių laikotarpių GPM deklaracijų duomenimis, trečiųjų šaltinių duomenimis.

Pareiškėjas pažymėjo, kad Tauragės AVMI civiline tvarka nėra nuginčijusi pareiškėjui išduotų Verslo liudijimų verstis individualia veikla (svėrimo paslaugos).

Taigi pareiškėjas nesutiko, kad vykdė veiklą pagal EVRK veiklos kodą 5111. Taip pat nurodė, kad ginčo veikla įregistruota atgaline data, o nurodytais laikotarpiais jis vykdė individualią veiklą pagal Verslo liudijimus.

Teigė, kad mokesčių administratoriaus nurodomas 2009 m. rugpjūčio 4 d. nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo (toliau – ir Nutarimas) (b. l. 10-11) yra neteisėtas, kadangi buvo suėjęs patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminas, todėl negalėjo būti svarstomas atsakomybės pareiškėjo kaltės klausimas. Be to, Nutarimas buvo apskųstas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, tačiau jis atsisakė priimti minėtą skundą, nepatenkinęs prašymo dėl termino atnaujinimo skundui paduoti.

Nutarimu pareiškėjas buvo nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 172 straipsnio 1 dalį (komercinės arba ūkinės veiklos pažeidimas) 200 Lt bauda (už tai, kad pareiškėjas vykdė verslo liudijime nenurodytą veiklą, atitinkančią individualios veiklos požymius, nustatyta tvarka neįregistravęs vykdomos veiklos). Nutarimas galiojantis, nes Klaipėdos apygardos administracinis teismas atsisakė priimti skundą dėl šio Nutarimo, pareiškėjui praleidus terminą jam apskųsti.

Apibendrindamas atsakovas nurodė, jog mokesčių administratorius pareiškėjo vykdomą veiklą pripažino individualia veikla, įvertinęs Pažymoje ir Nutarime nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis GPMĮ 2 straipsnio 7 dalimi, surinktų įrodymų pagrindu, kadangi nustatė pareiškėjo veiklai būdingus veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymius ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo buvimą: pareiškėjas paslaugas teikė vieninteliam juridiniam asmeniui, veiklą vykdė savarankiškai, siekė ir gavo ekonominę naudą, tai įrodo paslaugų teikimo sutartis, pateikti duomenys apie išmokėtas sumas, vesta apskaita, pareiškėjo paaiškinimai. Pareiškėjas ginčo veiklą vykdė įsigijęs verslo liudijimą, su veiklos rūšimi „mokamų tualetų ir svėrimo paslaugos (įeina į EVRK klasę 96.09“), kuris nesuteikia teisės teikti gyvulių svėrimo paslaugų. Pagal EVRK, patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226, priskirtas veiklos kodas 5111 – „Žemės ūkio žaliavų, gyvų gyvulių, tekstilės žaliavų ir pusgaminių pardavimo agentų veikla.“ Į individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą rūšių patvirtintą sąrašą, ši veikla neįtraukta, todėl tokia veikla gali būti vykdoma tik pagal Individualios veiklos pažymą.

II.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju, analizuodamas ir vertindamas su ginčijamo veiksmo atlikimu susijusių faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, nustatė svarbius įrašymo į Registrą teisės aktų pažeidimus.

Įvertinęs bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, Klaipėdos apygardos administracinis teismas padarė išvadą, kad atsakovas iš esmės juridiškai netinkamai įvertino ir(ar) aiškino ginčo situacijos faktines aplinkybes ir teisinius aspektus, todėl nepagrįstai ir neteisėtai 2009 m. rugsėjo 21 d. įregistravo pareiškėją į Registrą kaip vykdantį veiklą ginčo laikotarpiu pagal EVRK 5111 klasę. Ginčijamas atsakovo sprendimas priimtas objektyviai neįvertinus to, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu teikė tik gyvulių svėrimo paslaugas, o ne pirko ir (ar) pardavinėjo gyvus gyvulius (galvijus), tai, kad gyvulių svėrimo paslaugas teikė Klientui pagal iš anksto tarp pareiškėjo ir Kliento sudarytas Sutartis, bei pajamas pareiškėjas gavo būtent Klientui apmokant jam už gyvulių svėrimą pagal Sutartis. Atsižvelgdamas į tai, atmetė atsakovo argumentus, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu vykdė individualią veiklą pagal EVRK 5111 klasę ir(ar) veikė, kaip gyvų gyvulių pardavimo agentas ir(ar) vykdė veiklą nenurodytą verslo liudijimuose ir kt.

III.

Pareiškėjas V. G. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Šioje byloje ginčas kilo dėl atsakovo veiksmų, kuriais pareiškėjas buvo įregistruotas Mokesčių mokėtojų registre kaip vykdantis individualią veiklą pagal EVRK klasę 51.11 („Žemės ūkio žaliavų, gyvų gyvulių, tekstilės žaliavų ir pusgaminių pardavimo agentų veikla“).

Teisinius santykius, susijusius su Mokesčių mokėtojų registru, reguliuoja Mokesčių administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 1059 patvirtinti „Mokesčių mokėtojų registro nuostatai“ (toliau – ir Nuostatai) bei „Nuolatinių Lietuvos gyventojų įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro taisyklės“, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. VA-29 (toliau – ir Taisyklės).

Mokesčių administravimo įstatymo 43 straipsnis numato, kad mokesčių mokėtojų apskaitai tvarkyti bei mokesčių apskaičiavimo, sumokėjimo ir išskaičiavimo teisingumo kontrolei sudaromas bendras mokesčių mokėtojų registras. Mokesčių administratorius (atitinkama registro tvarkymo įstaiga) registruoja visus asmenis, kurių registravimas yra privalomas pagal šio Įstatymo 45 straipsnį. Vadovaujantis 45 straipsnio 1 dalimi, jei Mokesčių mokėtojų registro nuostatai nenustato kitaip, asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, privalo užsiregistruoti pas atitinkamą vietos mokesčių administratorių (registro tvarkymo įstaigą) ir pateikti Mokesčių mokėtojų registro nuostatuose nurodytus mokesčių mokėtojo registravimo duomenis.

Taigi šios nuostatos atitinka MAĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą mokesčių mokėtojo pareigą – teisės aktų nustatyta tvarka įsiregistruoti mokesčių mokėtoju bei laiku pranešti apie pasikeitusius Mokesčių mokėtojų registre esančius duomenis.

Nuolatiniai ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, į registrą įsiregistruojantys savarankiškai, yra vienas iš Mokesčių mokėtojo registro objektų (Nuostatų 16.4 p). Dokumentus ir duomenis apie nuolatinius Lietuvos gyventojus, vykdančius individualią veiklą, teikia pats gyventojas ar jo įgaliotas asmuo (Nuostatų 24, 34.4, 37, 49 p., Taisyklių 7-9 p.). Gyventojai, vykdantys individualią veiklą (išskyrus individualią veiklą pagal verslo liudijimus), registro tvarkytojui pateikia prašymą įregistruoti ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną (Nuostatų 54 p., Taisyklių 10.5 p.), o gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus, pagal verslo liudijimo duomenis į registrą įregistruoja registro tvarkytojas (Nuostatų 56 p.). Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo pareigos teisės aktų nustatyta tvarka įsiregistruoti Registre, ją turi atlikti mokesčių administratorius, kadangi pagal MAĮ 45 straipsnio 4 dalį mokesčių administratoriui (atitinkamai registro tvarkymo įstaigai), remiantis disponuojama informacija, yra suteikta teisė savo iniciatyva užregistruoti asmenį mokesčių mokėtoju arba patikslinti jo duomenis, jei asmuo tinkamai nevykdo šio Įstatymo 46 straipsnyje nurodytų pareigų (taip pat žr. MAĮ 26 str. 1 d. 4 p., Nuostatų 12.3 p., Taisyklių 59-67 p.).

Apibendrinant minėtas nuostatas, konstatuotina, kad šioje byloje toliau turi būti analizuojama, ar pareiškėjas vykdė individualią veiklą (išskyrus individualią veiklą pagal verslo liudijimus), kuri buvo pagrindas mokesčių administratoriui savo iniciatyva pareiškėją įregistruoti Mokesčių mokėtojų registre.

Byloje nustatyta ir neginčijama, kad pareiškėjas buvo įsigijęs 2005 m. sausio 4 d. verslo liudijimą Nr. V 0190712 (galiojimo laikotarpis – nuo 2005 m. sausio 4 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d.), 2006 m. spalio 19 d. verslo liudijimą Nr. V 0390384 (galiojimo laikotarpis – nuo 2006 m. spalio 19 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d.), 2007 m. kovo 13 d. verslo liudijimą Nr. V 0490231 (galiojimo laikotarpis – nuo 2007 m. kovo 13 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d.), 2008 m. vasario 29 d. verslo liudijimą Nr. V 0622450 (galiojimo laikotarpis – nuo 2008 m. vasario 29 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.). Šiuose verslo liudijimuose nurodoma: „veiklos kodas pagal klasifikatorių: 09“, „veiklos pavadinimas ir EVRK klasė: mokamų tualetų ir svėrimo paslaugos (įeina į EVRK klasę 93.05)“ (b. l. 18-20, 59).

Atsakovas laikėsi nuomonės, jog pareiškėjo faktiškai vykdyta veikla neatitinka nurodytosios Verslo liudijimuose, o atitinka veiklą nurodytą EVRK 5111 klasėje.

Teisėjų kolegija laiko šį atsakovo teiginį nepagrįstu ir sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Verslo liudijimuose nurodomos veiklos pavadinimas atitiko faktiškai pareiškėjo vykdytą veiklą.

Tokia išvada išplaukia iš byloje nustatytų aplinkybių visumos: pareiškėjas buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartis su ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ (pagal kurių 1.1 p. pareiškėjas buvo įsipareigojęs atlikti būtent gyvulių svėrimo paslaugas) (b. l. 61-66); jis savo automobiliu vykdavo į ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ nustatytas vietas, kuriose buvo perkami tam tikri gyvuliai, ir šiuos gyvulius sverdavo stacionariomis arba mobiliomis svarstyklėmis (b. l. 46-50, 55); pareiškėjas mokesčių administratoriui taip pat pateikė prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo čekių knygeles, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalus, pagal kuriuos, be kita ko, nustatyta, jog ŽŪKB „Krekenavos mėsa“ už atliktas svėrimo paslaugas sumokėjo atitinkamas sumas (b. l. 49). Taip pat pažymėtina, kad mokesčių mokėtojų veikla, vykdoma pagal verslo liudijimą, taip pat priskirtina individualiai veiklai (pasižyminčiai savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymiais ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimu) (GPMĮ 2 str. 7, 12 d.), todėl tai, kad pareiškėjas savo veiklą vykdė nepriklausomai nuo kitų asmenų, pats tvarkė buhalterinę apskaitą bei savo transportu vyko į vietas, kuriose buvo sveriami gyvuliai, bei tai, kad pareiškėjui nebuvo suteikiamos darbo priemonės, nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjas savo veiklą galėjo vykdyti tik pagal individualios veiklos pažymą. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas savarankiškai teikė būtent gyvulių svėrimo paslaugas.

Tuo tarpu Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje, patvirtintame Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2002 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 252, (kuris galiojo nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2008 m. sausio 1 d.) numatyta klasė 51.11, kurioje yra nuoroda į „žemės ūkio žaliavų, gyvų gyvulių, tekstilės žaliavų ir pusgaminių pardavimo agentų veiklą“. Nuo 2008 m. sausio 1 d. „žemės ūkio žaliavų, gyvų gyvulių, tekstilės žaliavų ir pusgaminių pardavimo agentų veikla“ buvo numatyta EVRK, patvirtinto Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226, 46.11 klasėje.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad duomenų, jog pareiškėjas būtų pirkęs ir(ar) perpardavinėjęs gyvulius, šioje byloje nėra. Tokių duomenų nepateikė ir atsakovas. Šio fakto nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodomi atsakovo priimti aktai (inter alia Nutarimas, Pažyma, Ataskaita), kadangi juose apskritai nėra jokių pagrįstų duomenų apie pareiškėjo vykdytą gyvulių pirkimo ar perpardavimo veiklą.

Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1797 „Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“ 2.3.2 punktas ginčui aktualiu laikotarpiu įtvirtino, jog išduotas verslo liudijimas verstis kuria nors veiklos rūšimi suteikia teisę teikti paslaugas gyventojams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, jeigu kitaip nenustato individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašas, patvirtintas šiuo nutarimu. Minėtame sąraše nurodyta veikla „Mokamųjų tualetų ir svėrimo paslaugos“ laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 1 d. nebuvo ir šiuo metu nėra priskirta toms veikloms, kurioms verslo liudijimas nesuteikia teisės teikti paslaugų įmonei arba kitam juridiniam asmeniui, jeigu veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint liudijimą, rūšis yra viena iš veiklos, kuria verčiasi įmonė arba kitas juridinis asmuo, rūšių, taip pat nėra priskirta toms veikloms, kurioms verslo liudijimas suteikia teisę teikti paslaugas tik gyventojams.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ginčo aplinkybes, priėjo pagrįstas išvadas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl šis sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.