- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-22
- Bylos Nr.
- I-5220-561/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08132-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė
- Trečiasis asmuo
- M. P., UAB „Autotechpaslauga“, K. S., I. M., J. Ž., K. L., P. P., V. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjos atstovams V. L. S. ir A. K., atsakovės atstovei Beatai Janovič, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. P. (M. P.) ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams Juozui Čiviliui ir R. S., trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Autotechpaslauga“ atstovui A. K., VĮRC Vilniaus filialo atstovui Almantui Masioniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos 40 – osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos skundus atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymų dalių, rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – M. P. (M. P.), K. S., I. M., J. Ž., K. L., P. P. (P. P.), V. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, VĮRC Vilniaus filialas ir UAB „Autotechpaslauga“).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja 40 – oji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija (toliau – ir pareiškėja, Bendrija) padavė teismui skundus, kuriuos vėliau patikslino, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau – ir Savivaldybė) 2005-11-14 įsakymo Nr. 30-1765 dalį dėl žemės sklypo Nr. 60 suformavimo (toliau – ir Įsakymas 1); 2) panaikinti Savivaldybės 2005-11-22 įsakymo Nr. 30-1825 dalį dėl žemės sklypo Nr. 59 suformavimo (toliau – ir Įsakymas 2); 3) panaikinti Savivaldybės 2013-11-21 sprendimą Nr. A51-120054-(2.14.2.12-MP8) „Dėl adreso pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas); 4) įpareigoti atsakovę pakeisti pareiškėjos teritorijoje esančių pastatų (unikalus Nr. 1099-0003-4015, Nr. 1099-0003-4026 ir Nr. 1099-0003-4037) adresą, suteikiant jiems adresą Justiniškių g. 140A, Vilnius.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, skundžiamais įsakymais sklypai buvo suformuoti kaip grąžintinos (laisvos) žemės sklypai, pažeidžiant galiojančius įstatymus, todėl įsakymai yra neteisėti. Pažymėjo, kad pareiškėja eksploatuoja metalinių garažų aikštelę, esančią Justiniškių g. 140A, Vilniuje, kurioje jos lėšomis yra pastatyti, valdomi bei eksploatuojami pastatai. Dėl pareiškėjai nežinomų priežasčių statinių adresas buvo pakeistas į Justiniškių 140B, Vilnius, kas ir kokiu sprendimu tai atliko, pareiškėja paaiškinti negali.
Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registre pareiškėjos eksploatuojami statiniai yra įregistruoti, todėl darė išvadą, kad ši žemė pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nuostatas negalėjo būti grąžinta. Pažymėjo, kad skundžiamais įsakymais buvo sudarytos prielaidos atkurti į suformuotą žemės sklypą nuosavybės teises.
Pareiškėja tvirtino, kad apie skundžiamus įsakymus jai tapo žinoma tik gavus skundžiamą 2013-11-21 sprendimą, todėl pabrėžė, kad apskundimo termino nepraleido.
Nesutiko su atsakovės argumentu, kad ginčo pastatai nėra adreso objektai, nurodydama priešingai, kad jie yra įregistruoti, jiems suteikti unikalūs numeriai, todėl, pareiškėjos vertinimu, šie statiniai ne tik gali būti, bet ir yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai ir laikytini adreso objektais. Rėmėsi Adresų formavimo taisyklių 4.3. punkto nuostatomis ir tvirtino, kad adreso objektų statusas nėra siejamas su nuosavybės ar kitų daiktinių teisių registracija, o tik su galimybe pastatą suformuoti kaip atskirą nekilnojamąjį daiktą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai palaikė skunduose išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundus tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimuose į pareiškėjos skundus su skundais nesutiko ir prašė pareiškėjos skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Atsiliepimuose nurodė, kad sklypai buvo suteikti laikinam naudojimui, su konkrečiu tikslu įrengti ir eksploatuoti laikinų metalinių garažų aikštelę – pareiškėjai turėjo būti žinoma apie
ginčo sklypų laikino naudojimo pobūdį ir tai, kad nuolatinių statinių statyba tokiuose sklypuose
yra negalima, todėl ginčo sklypuose pastatyti nuolatiniai statiniai yra pastatyti neteisėtai, o
pareiškėja ir nepateikė jų statybos teisėtumą pagrindžiančių įrodymų. Pažymėjo, kad pareiškėja
nepateikė ir įrodymų, patvirtinančių, jog statiniai jai priklauso nuosavybės teise ar jais naudojasi kitais
teisėtais pagrindais. Darė išvadą, kad atsakovė pagrįstai ginčo sklypus traktavo kaip laisvus (neužstatytus), o ginčijamais įsakymais pareiškėjos teisės nebuvo pažeistos, nes pareiškėja neturėjo ir neturi jokių teisių į šiuos statinius.
Pažymėjo, kad valstybinė žemė parduodama arba išnuomojama, jei ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Valstybinės žemės sklypų formavimas statiniams eksploatuoti siejamas su statinių priklausomumu asmenims nuosavybės teise arba su jų nuomos faktu. Tuo tarpu nekilnojamojo turto registre nėra užfiksuotų duomenų apie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančius ar nuomos pagrindais naudojamus nuolatinius statinius ginčo sklypuose. Savivaldybės administracija, išanalizavusi faktinę situaciją ir nustačiusi, kad duomenų apie statinių savininkus nėra, dokumentų, kurių pagrindu buvo leista minėtų statinių statyba, taip pat nėra, ir atsižvelgiant, kad sklypai laikinų metalinių garažų bendrijoms buvo suteikti laikinai, pagrįstai sklypus laikė kaip laisvus (neužstatytus). Jeigu laikinų metalinių garažų bendrija, žinodama apie laikiną sklypų naudojimo pobūdį, ir tai, kad tokiuose sklypuose stacionarių statinių statyba negalima, pasistatė nelegalius statinius, tai, atsakovės teigimu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad Bendrija turi teisėtai įgytas teises ir teisėtus interesus į šiuos statinius.
Atsiliepimas
Atsakovė paaiškino, kad pareiškėja neįrodė, jog turi teisę į dalį ginčijamais įsakymais suformuotų sklypų, o būtent sklypo dalį, reikalingą jai nuosavybės teise nepriklausantiems statiniams eksploatuoti, todėl ginčijamais įsakymais jos teisės ir teisėti interesai negalėjo būti ir nebuvo pažeisti.
Pabrėžė, kad ginčijami įsakymai Vilniaus apskrities viršininkui turėjo rekomendacinę reikšmę, o teisės aktų nustatytą kompetenciją atkurti ar neatkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, įvertinus visas šiam procesui reikšmingas aplinkybes, turėjo tik Vilniaus apskrities viršininkas. Būtent Vilniaus apskrities viršininko administracija priėmė galutinį sprendimą atkurti nuosavybės teises į minėtų statinių buvimo vietos žemės sklypą. Atsakovė paaiškino, kad ginčijami įsakymai parengti, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001-05-30 sprendimu Nr. 324 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto Bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir Pašilaičių komunalinės zonos teritorijos detaliojo plano tvirtinimo“ (toliau – ir Pašilaičių komunalinės zonos teritorijos detalusis planas) patvirtintais detaliojo plano sprendiniais, nustatytais sklypui I ir sklypui II, kurie detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje atitinkamai pažymėti Nr. 60 ir Nr. 59.
Žemesnės instancijos teismas
Atkreipė dėmesį, kad ginčijami įsakymai priimti, vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004-11-02 sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. I2-1121/04 (toliau – ir Teismo sprendimas), kuriuo teismas įpareigojo atsakovę laisvoje (neužstatytoje) žemėje, kuri pagal Pašilaičių komunalinės zonos detalųjį planą pažymėta ir <...> Nr. 59, Nr. 60, K. P. turėtos žemės vietoje suformuoti natūra grąžinamus žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, būdą ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2005-02-18 nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A5-164/2005, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004-11-02 sprendimą paliko nepakeistą. Vykdydama minėtą Teismo sprendimą, vadovaudamasi tuo metu galiojusiu Atkūrimo įstatymu, Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktu, Pašilaičių komunalinės zonos teritorijos detaliojo plano sprendiniais, taip pat atsižvelgdama į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004-02-11 raštą Nr. 31/04/17-434 bei kartu su juo pateiktą kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos buvusio savininko K. P. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtos žemės sklypo ribos, ginčijamais įsakymais pagal detaliajame plane pažymėtas sklypų ribas nustatė laisvų (neužstatytų) kitos paskirties žemės sklypų Nr. 59 ir Nr. 60 duomenis, atliko kitus Teismo sprendime, Atkūrimo įstatymo tvarkos 106 punkte nustatytus įpareigojimus, patvirtino sklypų Nr. 59 ir Nr. 60 planus, ir sklypų duomenis ir dokumentus perdavė Vilniaus apskrities viršininko administracijai.
Pabrėžė, kad sklypas nuosavybės teisių atkūrimui suformuotas buvusio savininko K. P. iki 1940 metų nacionalizacijos valdyto žemės sklypo ribose. Tvirtino, kad ginčijami įsakymai yra teisėti, taip pat priimti nepažeidžiant galiojančių teisės aktų nuostatų. Atsakovės teigimu, pareiškėja nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo, patvirtinančio, kokios jos teisės, teisės akto nuostatos arba kokios procedūros buvo pažeistos, priimant ginčijamus įsakymus.
Atsakovė tvirtino, kad pareiškėja yra praleidusi terminą ginčyti įsakymus, nes jau 2005-04-19 raštu Nr. A141-1205(14.6-MPD-0) seniūnijos, kurių teritorijose yra metalinių garažų masyvai, įpareigotos informuoti metalinių garažų savininkus ar bendrijas, kad žemės sklypai, kuriais jie naudojasi, įstatymų nustatyta tvarka bus grąžinti piliečiams natūra.
Nurodė, kad ginčo sklypai yra suformuoti ir nuosavybės teise priklauso fiziniams asmenims (tretiesiems suinteresuotiems asmenims), todėl, atsakovės teigimu, net nuginčijus šiuos įsakymus, pareiškėjos teisės nebus apgintos, nes pareiškėja nėra nuginčijus nuosavybės teisių atsiradimo pagrindų.
Dėl skundžiamo sprendimo pažymėjo, jog Sprendimu pagrįstai atsisakė pakeisti adresą statiniams (unikalūs Nr. 1099-0003-4015, 1099-0003-4026 ir 1099-0003-4037), nes pareiškėjos prašymo nagrinėjimo metu nustatė, kad teisės aktai nenumato galimybės tenkinti prašymus asmenų, kurie nepateikia dokumentų, pagrindžiančių, jog turi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, arba nekilnojamąjį daiktą valdo ir naudoja kitais teisėtais pagrindais. Pabrėžė, kad tai yra bendra teisės norma ir visuotinai žinoma aplinkybė, kad prašymus, susijusius su nekilnojamaisiais daiktais, gali reikšti tik nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais juos valdantys subjektai, todėl atsakovė konkretaus tai numatančio teisės akto neįvardino, tačiau nurodė, kad prašymą pateikęs subjektas nepridėjo dokumentų, įrodančių nuosavybės teisę į minėtus statinius. Prašymas pakeisti statiniams (unikalūs Nr. 1099-0003-4015, 1099-0003-4026 ir 1099-0003-4037) adresą netenkintas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui išnagrinėjus ir įvertinus visas pareiškėjos prašymo dėl adreso pakeitimo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes ir jas kvalifikavus pagal adresų suteikimo/pakeitimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.
Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovę pakeisti statinių adresą, suteikiant jiems adresą Justiniškių g. 140A, yra netinkamai suformuluotas, nes minėtų statinių adresas, remiantis VĮ Registrų centro išrašu (reg. Nr. 10/140411), ir yra Justiniškių g. 140A. Iš pareiškėjos į bylą pateikto Registrų centro žemėlapio matyti, kad žemėlapyje statiniai adresu Justiniškių g. 140A yra pažymėti kitoje vietoje, nei faktiškai yra, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, pareiškėja suformulavo reikalavimą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai – įpareigoti atsakovę pakeisti ginčo statiniams adresą, suteikiant jiems adresą Justiniškių g. 140A, Vilnius.
Pažymėjo, kad adresų statiniams Justiniškių g. 140A ir 140B nesuteikė, todėl neturi duomenų apie jų suteikimo (ar pakeitimo) datas ir pagrindus. Aplinkybės, kokiu teisiniu pagrindu minėti adresai buvo nurodyti Nekilnojamojo turto registro ir Adresų registro duomenų bazėse, taip pat pažymėti nekilnojamojo turto kadastro žemėlapiuose, atsakovei nežinomos.
Nurodė, kad pagal pareiškėjos pateikto VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (registro Nr. 10/140411) matyti, kad registruoti šie nekilnojamieji daiktai: pastatas-garažas, unikalus Nr. 1099-0003-4015, pastatas-garažas, unikalus Nr. 1099-0003-4026 ir pastatas-sandėlis, unikalus Nr. 1099-0003-4037. Nuosavybės teisė į šiuos statinius neregistruota, minėti statiniai negali būti laikomi ir pastatų kompleksu, kaip adreso objektu, nes vienas iš statinių kerta žemės sklypo (kad. Nr. 0101/0015:273) ribą, tačiau šiems statiniams VĮ Registrų centro išraše nurodytas bendras adresas Justiniškių g. 140A. Nors statiniai ir yra registruoti nekilnojamojo turto registre, tačiau pareiškėjai nepateikus įrodymų, pagrindžiančių jos nuosavybės teisę į šiuos statinius, apskritai nėra teisinio pagrindo svarstyti klausimą dėl adreso pakeitimo, nes prašymas pateiktas tokios teisės neturinčio subjekto.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepimuose į pareiškėjos skundus išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundus atmesti.
Tretieji suinteresuoti asmenys M. P., K. S., I. M., J. Ž., K. L., P. P. ir V. K. atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Trečiųjų suinteresuotų asmenų manymu, byla turi būti nutraukta, nes pareiškėja yra praleidusi terminą ginčyti skundžiamus įsakymus, apie nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjai buvo žinoma. Nurodė, kad nėra pateikti nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teisę bei statybos teisėtumą pagrindžiantys dokumentai. Vertino, kad tai savavališkos statybos objektai, kurie nuolat plečiami, užgrobiant svetimą žemę.
Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo M. P. ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai palaikė atsiliepimuose išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundų netenkinti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Autotechpaslauga“ atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu dėl Sprendimo panaikinimo sutiko.
Atsiliepime nurodė, kad neaišku, dėl kokių priežasčių pareiškėjos ir UAB „Autotechpaslauga“ buveinių adresai yra sukeisti vietomis.
Teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Žemesnės instancijos teismas
Tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) ir VĮRC Vilniaus filialas atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens VĮRC Vilniaus filialo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, o trečiojo suinteresuoto asmens NŽT atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2004-11-02 sprendimu administracinėje byloje Nr. I2-1121/04 panaikino Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-09-13 sprendimo Nr. 1867V dalį, kuria buvo patvirtintos sklypų Nr. 2.18, 2.19, 3.28 – 3.31, 4.37-4.41, 5.43-5.50, 6.51-6.58 ribos ir plotai. Įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo laisvoje (neužstatytoje) žemėje, kuri pagal Pašilaičių komunalinės zonos detalųjį planą, pažymėtą sklypų numeriais 4, 5, 30, 34 bei šiame plane numeriais 2, 3, 6, 7, 31, 58, 59, 60, 61 pažymėtų žemės sklypų dalyse, K. P. turėtos žemės vietoje suformuoti pareiškėjams natūra grąžinamus žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, būdą ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui (t. 6, b. l. 24–29). LVAT 2005-02-18 nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004-11-02 sprendimas paliktas nepakeistu (t. 6, b. l. 17–23).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2005-11-14 įsakymu „Dėl sklypų Nr. 46, 57, 60 Pašilaičių komunalinės zonos teritorijoje duomenų nustatymo“ Nr. 30-1765 patvirtino žemės sklypų Nr. 46, 57, 60 Pašilaičių komunalinės zonos teritorijos planus ir perdavė sklypų dokumentus bei duomenis Vilniaus apskrities viršininko administracijai (t. 5, b. l. 118–121).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2005-11-22 įsakymu „Dėl sklypų Nr. 31, 59 Pašilaičių komunalinės zonos teritorijoje duomenų nustatymo“ Nr. 30-1825 patvirtino žemės sklypų Nr. 31, 59 Pašilaičių komunalinės zonos teritorijos planus ir perdavė sklypų dokumentus bei duomenis Vilniaus apskrities viršininko administracijai (t. 6, b. l. 82–83, 84, 88).
Pareiškėja, nesutikdama su Įsakymu 1 bei Įsakymu 2, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama šių skundžiamų įsakymų dalis dėl sklypų Nr. 60 ir 59 panaikinti. Pareiškėja tvirtino, kad termino kreiptis į teismą nepraleido, nes apie priimtą skundžiamą Įsakymą 1 sužinojo tik iš 2013-11-21 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateikto sprendimo, kurį skundžia šioje byloje, o apie skundžiamą Įsakymą 2 sužinojo tik 2014 m. kovo mėnesį.
Atsakovė ir tretieji suinteresuoti asmenys tvirtino, kad pareiškėjai dar 2005 metais buvo žinomos aplinkybės, kad metalinių garažų užstatyta žemė bus grąžinama pretendentams. Rėmėsi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2005-04-19 raštu Nr. A141-1205(14.6-MPD-0) (t. 6, b. l. 97), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pašilaičių seniūnijos 2005-05-24 raštu Nr. A6-1080 (t. 6, b. l. 96) bei nurodė, kad skundžiami įsakymai buvo paskelbti viešai. Teismas sutinka su atsakovės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų pozicija, kad pareiškėjai buvo žinomos aplinkybės, jog bus vykdoma nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, tačiau pažymi, kad byloje nėra vienareikšmiškų įrodymų, leidžiančių tvirtinti, kad būtent apie skundžiamus įsakymus pareiškėjai buvo žinoma anksčiau, nei ji nurodė. Atsakovės pateiktas 2005-04-19 raštas Nr. A141-1205(14.6-MPD-0) (t. 6, b. l. 97) bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pašilaičių seniūnijos 2005-05-24 raštas Nr. A6-1080 (t. 6, b. l. 96) patvirtina tik aplinkybes, kad pareiškėja buvo informuota, jog žemės sklypai, kuriais bendrija naudojasi, įstatymu nustatyta tvarka bus grąžinti piliečiams natūra, tačiau jie nepatvirtina, kad pareiškėja buvo informuota apie skundžiamus įsakymus. Pažymėtina, kad šiais raštais pareiškėja ir negalėjo būti informuota apie priimtus skundžiamus įsakymus, nes šie įsakymai dar nebuvo priimti. Todėl skundą dėl ginčijamų atsakovo įsakymų panaikinimo pareiškėja teismui pateikė, nepraleidusi ABTĮ 33 str. 1 dalyje nustatyto skundo padavimo teismui termino.
Dėl Įsakymo 1 ir Įsakymo 2 dalių panaikinimo.
Pareiškėja tvirtino, kad skundžiamais įsakymais sklypai Nr. 59 ir Nr. 60 nepagrįstai ir neteisėtai suformuoti ir patvirtinti kaip laisvos žemės sklypai. Pareiškėjos vertinimu, priimant šiuos įsakymus, nepagrįstai buvo sudarytos prielaidos atkurti į suformuotus žemės sklypus nuosavybės teises.
Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad Įsakymu 1 ir Įsakymu 2 suformuotų žemės sklypo Nr. 60 (kadastrinis Nr. 0101/0015:273) 0,9495 ha ploto dalis, esanti 0,9635 ploto žemės sklype, ir sklypo Nr. 59 (kadastro Nr. 0101/0015:272) 0,0523 ha ploto dalis, esanti 0,6743 ha ploto žemės sklype, patenka į buvusio savininko K. P. turėtą žemėvaldą ir jau yra grąžinta natūra pretendentams, t. y. 2008-01-28 Vilniaus apskrities viršininko sprendimais Nr. 2.4-01-5633, Nr. 2.4-01-5634, Nr. 2.4-01-5632, Nr. 2.4-01-5631, Nr. 2.4-01-5630 ir Nr. 2.4-01-5629 (t. 5, b. l. 197–200, t. 6, b. l. 1, 2).
Ginčo santykius reguliuoja Atkūrimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, Tvarka).
Atkūrimo įstatymo (ginčui aktualiu laikotarpiu) 5 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise <...>. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius (1 punktas).
Tvarkos 106 punktas nustatė (ginčui aktualiu laikotarpiu), jog piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į miestuose esančius žemę ir mišką nagrinėja žemėtvarkos skyriai. Apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus, jų naudojamą žemės sklypą prie šių statinių, taip pat jų naudojamus žemės sklypus kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms), priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlymą dėl piliečiui suteikiamo žemės sklypo ploto ir ribų <...>. Žemėtvarkos skyrius, miesto detaliai nesuplanuotų arba jau suprojektuotų pagal teritorijos detaliuosius planus teritorijų kartografinėje medžiagoje pažymėjęs turėtų žemės sklypų ribas, per 20 darbo dienų pateikia ją savivaldybės administracijos direktoriui, <...> su lydraščiu ir prašo savivaldybės administracijos direktoriaus: suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje) ir atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus patvirtinti parengtus žemės sklypų planus; pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“; nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį. <...> sklypo ribos formuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas.
Taigi, atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas matyti, kad atsakovė atliko Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte numatytas procedūras ir Įsakymo 1 1.3 punktu bei Įsakymo 2 1.2 punktu suformavo grąžinamus laisvos (neužstatytos) kitos paskirties žemės sklypus, t. y. atitinkamai sklypus Nr. 60 ir Nr. 59, Pašilaičių komunalinės zonos teritorijoje, patvirtino jų planus ir dokumentus perdavė Vilniaus apskrities viršininko administracijai (šiuo metu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, skundžiami įsakymai yra administraciniai aktai, priimti iki sprendimo atkurti (atsisakyti atkurti) nuosavybės teises į žemės sklypus priėmimo. Vykdant Atkūrimo įstatymo 5 straipsnyje ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte pavestas funkcijas, savivaldybės administracijos direktoriaus priimti aktai patenka į žemės reformos vykdymo sritį.
Kaip jau buvo minėta, ginčo sklypai nuosavybės teise priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims, todėl sutiktina su atsakovės argumentu, kad net nuginčijus šiuos įsakymus, t. y. sklypų suformavimo pagrindą, nuosavybės teisės išliks, o įsakymų panaikinimas pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukels.
Pažymėtina, kad LVAT nutartyse nuosekliai laikomasi praktikos, kad ginčams dėl administracinių aktų, susijusiems su nuosavybės teisių į mišką, žemę ir vandens telkinius atkūrimu, kilusiems iki Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (nagrinėjamu atveju apskrities viršininko) sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Tokia išvada grindžiama tuo, kad pagal Tvarkos 122 punktą, skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki Nacionalinės žemės tarnybos (apskrities viršininko) sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 dalį, skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba (anksčiau apskričių viršininkai). Taigi, skundžiami įsakymai tol, kol nebuvo priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, turėjo būti skundžiami privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka apskrities viršininkui, o vėliau galėjo būti skundžiami teismui. Tačiau, nagrinėjamu atveju, tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teisės į ginčo sklypus jau yra atkurtos 2008 metais Vilniaus apskrities viršininko sprendimais, kurių pareiškėja neginčija, todėl, teismo vertinimu, šioje situacijoje skundžiami įsakymai laikytini tarpiniais procedūriniais dokumentais, kuriais buvo siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą – sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (LVAT 2010-12-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjos pasirinktas teisių gynimo būdas (taktika), siekiant panaikinti jai nepalankias skundžiamų įsakymų dalis, netinkamas norimam tikslui pasiekti, t. y. realiai neapgins jos teisių ar teisėtų interesų (teismui panaikinus skundžiamų aktų dalis, tai jokios įtakos nenuginčytiems (neginčijamiems) teismine tvarka Vilniaus apskrities viršininko sprendimams dėl nuosavybės teisių atkūrimo neturėtų), todėl pareiškėjos skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT 2008-09-25 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010-04-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010-10-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).
Dėl 2013-11-21 Sprendimo.
Pareiškėja teismui skundė atsakovės 2013-11-21 Sprendimą (t. 7, b. l. 10) ir prašė teismo įpareigoti atsakovę pakeisti pareiškėjos teritorijoje esančių pastatų – unikalūs Nr. 1099-0003-4015, Nr. 1099-0003-4026 ir 1099-0003-4037 (toliau – ir Statiniai) adresus, suteikiant jiems adresą Justiniškių g. 140A, Vilnius.
Atsakovė tvirtino, kad pakeisti adresą statiniams negali, nes pareiškėja neturi nuosavybės teisės į šiuos Statinius, o, be to, atkreipė dėmesį, kad pareiškėja prašė pakeisti Statinių adresą ir suteikti jiems adresą – Justiniškių g. 140A, Vilnius, nors šių Statinių adresas, remiantis VĮ Registrų centro išrašu, ir yra Justiniškių g. 140A, Vilnius.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 27 punktas nustatė, jog savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta) savivaldybių funkcija yra adresų (gatvių, pastatų, statinių ir kitų savivaldybės teritorijoje esančių ir jai nuosavybės teise priklausančių objektų pavadinimų, pastatų ir šių pastatų butų ar patalpų numerių) suteikimas ir keitimas.
Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2011-01-25 įsakymu Nr. IV-57 patvirtinto Numerių pastatams ir patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašo (akto redakcija, galiojusi nuo 2012-12-06 iki 2014-03-13) (toliau – ir Aprašas) 1 ir 3 punktai nustatė, kad šis Aprašas nustato numerių pastatams, pastatų kompleksams, butams, patalpoms ir korpusams suteikimą, keitimą, apskaitą, pastatų, pastatų kompleksų ir korpusų vietos nustatymą, pastatų, pastatų kompleksų, butų, patalpų ir korpusų ženklinimą, o numerius pastatams, pastatų kompleksams, butams, patalpoms ir korpusams aprašo nustatyta tvarka suteikia ir keičia savivaldybės vykdomoji institucija arba jos pavedimu seniūnai.
Aprašo 15 punkte įtvirtinta, kad sprendimą dėl numerių patalpoms ir butams suteikimo statomuose naujuose ir faktiškai esančiuose pastatuose savivaldybės vykdomoji institucija ar jos pavedimu seniūnas priima per 20 darbo dienų nuo pastato savininko (statytojo ar pastato valdytojo) rašytinio prašymo, pateikiamo kartu su pastato aukšto (-ų) planu (-ais), gavimo. Taigi, iš šios nuostatos matyti, kad sprendimas dėl numerių suteikimo priimamas pagal rašytinį pastato savininko (statytojo ar pastato valdytojo) prašymą, prie kurio turi būti pridėti dokumentai, patvirtinantys tiek asmens nuosavybės teises į pastatą, tiek ir teisę naudotis žemės sklypu.
Pareiškėja 2013-10-24 padavė atsakovei prašymą „Dėl adreso žemės sklypui (pastatui) suteikimo (keitimo)“, kuriuo paprašė pertvarkyti klaidingą adresą žemėlapyje statiniams, registruotiems adresu Justiniškių g. 140A, Vilniuje (t. 7, b. l. 70–71). Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises į minėtus statinius ir įrodymų, pagrindžiančių teisę naudotis žemės sklypu, ir to neneigia. Priešingai, byloje pateikti įrodymai liudija, kad žemės sklypai, kuriuose yra ginčo statiniai, nuosavybės teise priklauso tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Pareiškėja tvirtino, kad nuosavybės teisės į minėtus statinius nėra įregistruotos, tačiau tie statiniai priklauso pareiškėjai, todėl ji gali teikti prašymą dėl adreso pakeitimo. Teismo posėdžio metu pažymėjo, kad šiuo metu yra pradėjusi procedūrą dėl minėtų statinių nuosavybės teisių įregistravimo, tačiau teismui tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja ne tik nepateikė nuosavybės teisę į statinius patvirtinančių dokumentų, tačiau nepateikė ir kitų įrodymų, pagrindžiančių jos teisę valdyti ar naudoti šiuos statinius, todėl, teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai pareiškėjos prašymo dėl adreso pakeitimo netenkino. Teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas Nr. 10/140411 (t. 7, b. l. 72) patvirtina, kad Statinių adresas ir yra Justiniškių g. 140A, Vilnius, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė yra priėmusi sprendimą dėl minėtų statinių pakeitimo iš Justiniškių g. 140A, Vilnius, į Justiniškių g. 140B, Vilnius, todėl daro išvadą, kad pareiškėjos skundas šioje dalyje taip pat negali būti tenkinamas. Iš pareiškėjos į bylą pateikto VĮRC žemėlapio matyti, kad žemėlapyje Statiniai pažymėti kitoje vietoje, nei faktiškai yra, tačiau teismas pažymi, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 1 dalį, nekilnojamojo turto registro tvarkymo įstaiga – Valstybės įmonė Registrų centras, o 17 str. 4 dalyje nustatyta, kad įrašydamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka pažymi šiuos daiktus nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Taigi, atsakovei teisė koreguoti duomenis kadastro žemėlapiuose nėra suteikta.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovę pakeisti pareiškėjos teritorijoje esančių pastatų (unikalūs Nr. 1099-0003-4015, Nr. 1099-0003-4026 ir Nr. 1099-0003-4037) adresą, suteikiant jiems adresą Justiniškių g. 140A, Vilnius, yra išvestinis iš pareiškėjos reikalavimo panaikinti atsakovės 2013-11-21 sprendimą Nr. A51-120054-(2.14.2.12-MP8), todėl teismui konstatavus, kad ginčijamas atsakovės sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir šio pareiškėjos reikalavimo.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovė objektyviai vertino ginčo aplinkybes, tinkamai rėmėsi teisės aktų nuostatomis, todėl pareiškėjos 40-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos skundai atmestini kaip nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 88 str. 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškėjos 40-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos skundus atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.