Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2019-01-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-45-795/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-18
Bylos Nr.
II-45-795/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01560-2018-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kristina Baškienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-45-795/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01560-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. sausio 18 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Baškienė,sekretoriaujant Alinai Bružieneidalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., bedarbio, skundą dėl 2018 m. lapkričio 15 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Klaipėdos AVPK) Kelių policijos tarnybos vyriausiasis patrulis surašė administracinio nusižengimo protokolą A. K. už tai, jog jis 2018 m. rugsėjo 6 d., 07.40 val., magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 305,00 km, vairavo transporto priemonę ir persirikiavo į kelkraštį, kirsdamas „Siaurą ištisinę liniją“ (Kelių eismo taisyklių 3 priedas, kelio ženklinimas Nr. 1.1) ir važiavo kelkraščiu, taip iš chuliganiškų paskatų apvažiuodamas visas kamštyje greitėjimo juostoje stovėjusias transporto priemones, taip demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie stovėjo kamštyje, keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams. Taip pat dėl akivaizdžiai padidėjusios eismo įvykio rizikos, kurio metu galėjo būti apgadintos kitos transporto priemonės ar kelkraščiu ėję pėstieji, sukėlė realų pavojų eismo saugumui sau ir kitiems eismo dalyviams. Šiuo savo vairavimu iš chuliganiškų paskatų sukėlė nepasitenkinimą kitų transporto priemonių vairuotojams. Šiais veiksmais A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 8, 9, 125 punktus (b. l. 23-24).

Žemesnės instancijos teismas

2018 m. lapkričio 15 d. Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos nutarimu A. K. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur bauda ir specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėn. (b. l. 8).

2018 m. gruodžio 7 d. Klaipėdos apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. įgalioto atstovo advokato M. M. skundas dėl Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimo, kuriuo prašoma panaikinti 2018 m. lapkričio 15 d nutarimą ir padarytą veiką kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį arba ANK 417 straipsnio 1 dalį arba pakeisti nutarimą ir netaikyti administracinio poveikio priemonės ž specialiosios teisės atėmimo. Skundas motyvuojamas tuo, jog priimant nutarimą A. K. veika kvalifikuota pagal atlikto manevro faktą, t. y. buvo vertinta objektyvioji veikos išraiška, tačiau nebuvo įvertinta subjektyvioji nusižengimo pusė (kaltė, motyvas, tikslas). Vaizdo įraše užfiksuota, jog A. K. kelkraščiu juda neviršydamas greičio ir neatlikdamas staigių manevrų. A. K. važiuodamas kelkraščiu ieškojo laisvo tarpo tarp automobilių, kad galėtų persirikiuoti į kairėje pusėje esančią eismo juostą, jis neturėjo tikslo pasipuikuoti prieš aplinkinius ar demonstruoti savo išskirtinumą, nekėlė grėsmės sau ir aplinkiniams. A. K. pripažįsta, jog padarė nusižengimą, dėl to gailisi, tačiau nesutinka su nutarimu, kad nusižengimą padarė iš chuliganiškų paskatų. Prašo neatimti teisės vairuoti, nes dėl to nukentės jo ir šeimos narių interesai.

Teismo posėdyje A. K. palaikė pateiktą skundą ir paaiškino, jog pripažįsta padaręs nusižengimą, bet jį padarė ne iš chuliganiškų paskatų. Važiavo iš Jakų žiedo link Baltijos pr. žiedinės sankryžos, vežė vaikus į mokyklą ir tą rytą šiek tiek vėlavo. Priešais jį važiuojantis automobilis pradėjo trūkčioti, pamatė, jog priekyje atsirado tarpas tarp automobilių, todėl jis išvažiavo per dešine pusę kirsdamas baltą ištisinę kelkraštį žyminčią liniją. Išvažiavęs į kelkraštį apvažiavo ne vieną automobilį, o kokius septynis automobilius, tarp jų ir policijos automobilį. Buvo nusprendęs persirikiuoti į tarpą priekyje už trūkčiojančio automobilio, tačiau vėliau nutarė įsilieti į automobilių kolonos priekį, nes niekas nenorėjo įleisti į tarpą. Į kelkraštį išvažiavo netyčia, pradėjus trūkčioti priekyje važiuojančiam automobiliui, o po to važiavo kelkraščiu iki ten, kur reikia įsilieti į Vilniaus plentą. Važiavo nedideliu greičiu, todėl pavojaus sau ir kitiems nekėlė. Trūkčiojantį automobilį apvažiavo iš dešinės, nes dešinėje pusėje buvo platus, asfaltuotas kelkraštis, o kairėje pusėje nebuvo vietos, už važiuojamosios dalies yra griovys.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnyba pateikė atsiliepimą į A. K. skundą, kuriuo prašo skundo reikalavimų netenkinti.

Teismo posėdyje liudytoja F. R. parodė, jog dirba Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnyboje. Įvykio dieną kartu su kolega E. S. stovėjo automobilių kolonoje, kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda, ties įvažiavimu į Klaipėdos miestą ir pastebėjo, kaip vienas automobilis išvažiavo iš automobilių kolonos, kirto ištisinę kelkraštį atskiriančią liniją ir važiavo kelkraščiu, po ko buvo sustabdytas. Tokiu būdu vairuotojas iš chuliganiškų paskatų apvažiuodamas greitėjimo juostoje stovinčius automobilius kėlė pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Nustatyta, jog automobilį vairavo A. K.. Tokiais veiksmais jis demonstravo savo išskirtinumą, rodė nepagarbą kitų vairuotojų atžvilgiu sukeldamas kitų vairuotojų nepasitenkinimą, priešpastatė save kitų vairuotojų atžvilgiu. Tokių vairuotojų tą rytą buvo ir daugiau, visus nubaudė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. K. skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

A. K. administracinė nuobauda paskirta už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų) ir už šį nusižengimą jam paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėn. 2018 m. lapkričio 15 d. Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos nutarime nurodyta, jog A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 8, 9, 125 punktus (b. l. 8).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija 2018-11-01 iki 2019-04-30) (toliau – KET) 4 punktu įtvirtinta, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. KET 8 punkte nurodyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 125 punkte įvirtinta, kad draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta.

Tai, kad A. K. padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, įrodo teisme ištirti ir patikrinti rašytiniai įrodymai, taip pat teismo posėdyje policijos pareigūnės duoti parodymai. Teismas konstatuoja, kad A. K. pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tokios veikos padarymą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. tiek pateiktame skunde, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu, neginčijo nusižengimo padarymo fakto, tačiau nesutiko, jog pažeidimą padarė dėl chuliganiškų paskatų. Nurodė, jog 2018 m. rugsėjo 6 d., ryte vežė vaikus į mokyklą, tą rytą šiek tiek vėlavo. Važiavo iš Jakų žiedo link Baltijos pr. žiedinės sankryžos. Kai priešais jį važiuojantis automobilis pradėjo trūkčioti, pamatė priekyje atsiradusį tarpą ir per dešine pusę, kirsdamas ištisinę kelkraštį žyminčią liniją išvažiavo į kelkraštį. Nustatyta, jog A. K. važiavo kelkraščiu, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Filmuotoje medžiagoje, t. y. vaizdo įraše darytame pareigūnų tarnybiniame automobilyje veikiančia stacionaria vaizdo fiksavimo įranga, užfiksuota, jog pažeidimas padarytas 2018 m. rugsėjo 6 d., 7.47 val., rytinio piko metu, kai link Klaipėdos greitėjimo juosta, kuria važiuoja pareigūnų tarnybinis automobilis, juda transporto priemonių kolona. Vaizdo įraše užfiksuotas greitėjimo juostos dešiniuoju kelkraščiu, kolona lėtai judančias transporto priemones pralenkiantis automobilis Toyota Corola Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtas automobilis važiuoja kelkraščiu iki jį sustabdo policijos pareigūnai (CD, b. l. 7).

Filmuotoje medžiagoje užfiksuotas aplinkybes patvirtina teismo posėdyje policijos pareigūnės F. R., tiesiogiai mačiusios ir kartu su kolega užfiksavusios pažeidimo padarymo faktą, parodymai. Apklausiama teisme liudytoja paaiškino, jog įvykio dieną, ryte, dirbo ekipaže su pareigūnu E. S., važiavo tarnybiniu automobiliu ir susidarius automobilių spūsčiai važiavo greitėjimo juosta nuo Jakų žiedų link Baltijos pr. žeidinės sankryžos. Pareigūnai pastebėjo, kaip vienas automobilis išvažiavęs iš automobilių kolonos kirsdamas ištisinę kelkraštį atskiriančią liniją ir važiavo kelkraščiu. Pralenkęs pareigūnų tarnybinį automobilį buvo sustabdytas. Liudytoja patvirtino, jog tokiu būdu minėto automobilio vairuotojas iš chuliganiškų paskatų apvažiuodamas greitėjimo juostoje stovinčius automobilius kėlė pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Tokiais veiksmais vairuotojas demonstravo savo išskirtinumą, rodė nepagarbą kitų vairuotojų atžvilgiu sukeldamas kitų vairuotojų nepasitenkinimą, priešpastatė save kitų vairuotojų atžvilgiu. Pažymėtina, jog analogiškas aplinkybes tarnybiniame pranešime nurodė ir kitas tiesiogiai nusižengimą matęs policijos pareigūnas E. S. (b. l. 21). Pareigūnas nurodo, jog automobilio Toyota Corola Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidimą padarė iš chuliganiškų paskatų.

Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-50-788/2016, Nr. 2AT-16-489/2017).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. K. pažeisdamas KET 4, 8, 9 ir 125 punktų reikalavimus, 2018 m. rugsėjo 6 d., 7.40 val., kirto ištisinę liniją skiriančią kelkraštį, važiavo kelkraščiu lenkdamas per dešinę pusę lėtai spūstyje stovinčių automobilių koloną, keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, jo vežamiems mažamečiams keleiviams. A. K. paaiškino, jog vežė vaikus į mokyklą, tą rytą šiek tiek vėlavo, todėl nusprendė apvažiuoti prieš jį trūkčioti pradėjusį automobilį, tačiau išvažiavęs į kelkraštį ir pamatęs, kad netilps persirikiuoti į susidariusį tarpą nusprendė važiuoti kelkraščiu iki greitėjimo juostos įsiliejimo į plentą. Taigi, tokie A. K. teiginiai patvirtina, jog tokį vairavimo būdą A. K. pasirinko tyčia, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems vairuotojams, savo interesus (rytinio piko metu greičiau pasiekti kelionės tikslą, nuvežti vaikus laiku į mokyklą) įgyvendino šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas grėsmę eismo saugumui, kartu važiuojantiems keleiviams. Automobilių kolonos lenkimas kelkraščiu, nepaisant to, jog kelkraštis asfaltuotas, kelio ruože, esančiame ties pagrindiniu įvažiavimu į Klaipėdą, prieš pat aštuntą valandą ryto, kai eismas itin intensyvus, kelkraščiu tuo pačiu metu galint važiuoti dviratininkams, eiti pėstiesiems, kėlė pavojų eismo saugumui ir kitiems tvarkingai kolona važiuojantiems vairuotojams ir keleiviams, kuriems šioje situacijoje visa apimtimi netaikyti atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijai.

Bylos duomenimis nustatyta ir tai, jog A. K. KET pažeidimą padarė demonstratyviai, darbo dieną, rytinio piko metu, matant daugumai eismo dalyvių, tokiu būdu parodė savo išskirtinumą ir išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Būtent šios aplinkybės patvirtina, jog A. K. pažeidimas atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalies sudėtį, ir pagrindo jį perkvalifikuoti į ANK 420 straipsnio 1 dalies pažeidimą nėra. A. K. skundo teiginiai, jog nusižengimą padarė nesant chuliganiškų paskatų atmestini kaip nepagrįsti ir subjektyvūs, pateikti siekiant išvengti atsakomybės.

Administracinio nusižengimo byloje pateikta 2017 m. balandžio 27 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. II-95-963/2017, kuria panaikintas policijos įstaigos nutarimas, kuriuo asmuo buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį (b. l. 27-32). Teismas pažymi, jog minėtoje nutartyje nustatytos iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės, todėl ši nutartis nagrinėjamu atveju netaikytina ir nelaikytina horizontaliosios teismų praktikos formavimo pavyzdžiu.

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis), sutinka, kad A. K. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, A. K. paskirta bauda, atitinkanti ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudos vidurkį (b. l. 8). Surašant administracinio nusižengimo protokolą A. K. pripažino padaręs nusižengimą, gailėjosi, todėl buvo nustatyta jo atsakomybę švelninanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Priimant nutarimą jo atsakomybę švelninančių aplinkybių nenustatyta. Iš Administracinių nusižengimo registro duomenų matyti, jog nusižengimo padarymo metu, 2018 m. rugsėjo 6 d., A. K. turėjo dvi galiojančias nuobaudas kelių eismo srityje pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį už tai, jog vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, ir pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį, už tai, jog nustatytą leistiną greitį viršijo 30 km/h. (b. l. 34-39). Nutarimas priimtas dalyvaujant atsakomybėn traukiamam asmeniui. Skiriant nuobaudą jo atsakomybę švelninančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skunde A. K. prašo netenkinus prašymo perkvalifikuoti jo padarytą nusižengimą pakeisti skundžiamą nutarimą ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi netaikyti administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimo.

Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą nusižengimą, siekiant prevencijos tikslų. Teismas pažymi, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas, t. y. mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).

A. K. prašė netaikyti specialiosios teisės atėmimo ir nurodė, jog dėl to nukentės jo ir šeimos narių interesai. Be to, dirba UAB „A.“, darbo sritis susijusi su visuomeniniu maitinimu ir jam pačiam dažnai tenka darbo reikalais vykti iš Klaipėdos į Palangą. Šiems argumentams pagrįsti A. K. pateikė UAB „A.“ charakteristiką, kurioje nurodyta, jog A. K. dirba bendrovės direktoriumi, jo darbo pobūdis susijęs su darbuotojų vežimu į darbą , maisto produktų kavinei tiekimu. Be vairuotojo pažymėjimo jo darbo funkcijų vykdymas gali pasunkėti (b. l. 21). Iš nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog A. K. su sutuoktine turi nekilnojamo turto (b. l. 18-20). Nagrinėjant bylą teisme A. K. nurodė, jog šiuo metu nedirba.

Kaip minėta, priimant skundžiamą nutarimą nebuvo nustatyta A. K. atsakomybę švelninančių ir sunkinančių aplinkybių bei paskirta ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą nuobaudos vidurkį atitinkanti bauda, specialiosios teisės atėmimas skirtas minimaliam ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytam terminui už šio straipsnio 2 dalies pažeidimą.

Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo. Būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje taip pat nelaikomas išskirtine aplinkybe. A. K. dar prieš darydamas teisės pažeidimą galėjo ir privalėjo numatyti bei įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo padarymo. Laikoma, jog neturėjimas teisės vairuoti nesuvaržo nubausto asmens galimybės pasirūpinti artimaisiais. Tai, kad asmuo nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, pablogino savo ir savo šeimos padėtį, yra jo netinkamo elgesio rezultatas. Todėl skunde nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti reikalinga darbo funkcijoms vykdyti, pasirūpinti šeima, nelaikytinos išimtinėmis ir nesudaro pagrindo sušvelninti ar panaikinti jam minimaliam terminui skirtą administracinio poveikio priemonę. Teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su pareiškėju, jog jo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Švelnesnės administracinio poveikio priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų nesuderinamas su visuomenės interesu į kelių eismo saugumą.

Esant nustatytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, jog A. K. administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skirta minimaliam terminui ir išnagrinėjus skundą nenustatyta išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą švelninti jam skirtą administracinio poveikio priemonę, kuri, teismo nuomone, atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, todėl pagrindo ją keisti nėra. Teisinio pagrindo sutrumpinti 2018 m. lapkričio 15 d. Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nenustatyta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog A. K. padarytas nusižengimas kvalifikuotas teisingai, o jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai. 2018 m. lapkričio 15 d. Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas.

Nutarimui įsiteisėjus skaitmeninė laikmena paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. K. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimą (ROIK 18091194193), palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Kristina Baškienė