Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 30 d. sprendimu ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį patenkino. Teismas įpareigojo R. J., G. J. ir M. J. savo lėšomis atlaisvinti 0,1618 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), pašalinant statinių pastato 1E0, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), likučius, sutvarkant žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pateikiant duomenis VĮ Registrų centro Kauno filialui, kad statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės ir visi juridiniai faktai, susiję su šiais statiniais, būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro per 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tuo atveju, jei atsakovai R. J., G. J. ir M. J. per teismo nustatytą terminą neatlaisvins 0,1618 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. 1901/0149:7, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), leisti trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai prie Aplinkos ministerijos arba ieškovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto skyriui pašalinti statinių, pastato 1E0, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), likučius, esančius 0,1618 ha žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini), pateikti prašymą VĮ Registrų centro Kauno filialui dėl statinių, pastato 1E0, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daiktinių teisių ir juridinių faktų, susijusių su statiniais, išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, visas išlaidas išieškant iš atsakovų R. J., G. J. ir M. J. solidariai. Priteisti solidariai iš atsakovų: R. J., G. J., M. J. bylinėjimosi išlaidas: 41 Eur žyminį mokestį, nuo kurio ieškovė atleista, ir išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, – 15,51 Eur valstybei.

Teismas nustatė, jog 1994-05-09 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, sudaryta su uždarąja akcine bendrove „Gotte“, pagal kurią buvo išnuomotas žemės sklypas, yra nutraukta Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014-02-28 įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-174 „Dėl 1994 m. gegužės 9 d. valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune“ ir išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro, todėl šią dieną žemės sklypas nėra išnuomotas, nėra atsakovams suteiktas naudotis jokiais kitais pagrindais. Taip pat teismas nustatė, kad uždarajai akcinei bendrovei „Gotte“ 2000-05-25 išduotas leidimas Nr. 450-6-00 vykdyti statybos darbus žemės sklype galiojo iki 2005-05-25, šiuo metu yra negaliojantis, o kito statybos leidimo statinių statybai žemės sklype nėra išduota. Sprendimu teismas taip pat nustatė, jog statiniai nuosavybės teise priklauso atsakovams: 1/2 d. R. J., 1/4 d. G. J. ir 1/4 d. M. J., kuriuos jie įgijo teismo sprendimo pagrindu, paveldėjo iš V. J., kuris pagal 2002-07-03 pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 5-5131) statinius įsigijo iš uždarosios akcinės bendrovės „Gotte“ ir perėmė juos pagal 2002-09-03 perdavimo–priėmimo aktą. Teismas nustatė, kad Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1989-03-22 sprendimu Nr. 82 „Dėl žemės sklypo suteikimo „Nerijos“ kooperatyvui viešbučio statybai“ (toliau – Sprendimas Nr. 82) buvo nuspręsta paimti iš miesto fondo iki 2000 kv. m. ploto žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini), ir suteikti jį „Nerijos“ kooperatyvui viešbučio statybai ir įpareigoti „Nerijos“ kooperatyvą užsakyti Architektūros ir urbanistikos valdyboje suteikto sklypo raudonųjų linijų planą bei ribų pažymėjimą vietoje. Vadovaujantis Sprendimu Nr. 82, ne aukciono tvarka su uždarąja akcine bendrove „Gotte“ buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos 1994-05-09 sutartis (toliau – Nuomos sutartis). Nuomos 1994-05-09 sutartis buvo 1994-05-31 įregistruota Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, registracijos Nr. 19/1747-2, Žemės sklypo suteikimo pagrindu nurodant Sprendimą Nr. 82. Nuomos 1994-05-09 sutarties, kuri sudaryta remiantis Sprendimu Nr. 82, 3.5 punkte buvo nurodyta, kad nuomininkas įsipareigoja sklypą naudoti pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį, Sprendimą Nr. 82 pridedant prie Nuomos 1994-05-09 sutarties kaip priedą. Valstybinės žemės sklypo nuomos 1994-05-09 sutartis, sudaryta su uždarąja akcine bendrove „Gotte“, pagal kurią buvo išnuomotas žemės sklypas Kaune, (duomenys neskelbtini), buvo Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2014-02-28 įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-174 „Dėl 1994 m. gegužės 9 d. valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune“ nutraukta ir išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro. Teismas nustatė, kad šią dieną žemės sklypas nėra išnuomotas, nėra atsakovams suteiktas naudotis jokiais kitais pagrindais. Teismas laikė įrodyta, kad ieškovė Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2014-03-04 raštu Nr. 8SD-(14.8.94)-999 informavo atsakovus R. J., G. J., M. J., kad žemės sklype pastatyti sunykę statiniai turi būti nugriauti, o žemės sklypas turi būti sutvarkytas, duomenys apie statinius išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro, tačiau atsakovai šių veiksmų neatliko. Teismo vertinimu, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys patvirtina, kad statinių statybai žemės sklype Kaune, (duomenys neskelbtini), šią dieną nėra išduota jokio statybos leidimo. Vienintelis buvęs išduotas leidimas vykdyti statybos darbus žemės sklype yra išduotas 2000-05-25 UAB „Gotte“ Nr. 450-6-00 ir yra pasibaigęs 2005-05-25, taigi negaliojantis. Byloje esantys įrodymai (NTR išrašai, 2013-11-12 Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 8ŽN-(14.8.66.)-131, 2014-10-31 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0085/14/36, UAB „Geometra“ parengta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla), teismo vertinimu, patvirtina, kad jokie statybos darbai žemės sklype nevyko nuo 2000 metų. Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad statinio baigtumo procentas padidėjo nuo 6 procentų iki 8 procentų dėl vykdytų statybos darbų. Teismas nurodė, kad minėta paklaida galėjo atsirasti dėl taikytų skirtingų lyginamųjų svorių. Teismas vadovavosi UAB „Geometra“ parengtu Nekilnojamojo turto kadastro bylos faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kur nustatyta, kad sklypo viduryje yra matyti betoniniai pamatai, tai, teismo vertinimu, patvirtina, kad statinys nebuvo daugiau statytas, nei įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Teismas nurodė, kad statybos leidimo 3 punkto sąlyga, įpareigojanti po 5 metų eksploatacijos nugriauti automobilių stovėjimo aikštelę su sargo nameliu, taip pat galioja ir laikinam terminui, kuriam leista statyti prekybos paviljonui, kaip jis ir įvardintas koreguotame projekte. Teismas sprendė, kad rašytiniai įrodymai patvirtina, jog UAB „Gotte“ teikė paraišką Nr. 778 projektavimo sąlygų automobilių saugojimo aikštelei su sargo nameliu sąvadui parengti ir kad automobilių aikštelę numato įrengti laikinam naudojimui, o atsiradus finansavimui numato statyti viešbutį su pramogų centru. Teismas nurodė, kad daikto įregistravimas Nekilnojamojo turto registre nesudaro kliūčių vykdant įpareigojimus jį nugriauti suėjus nustatytam terminui, o tai padarius, išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Teismas akcentavo, kad laikinam terminui leisti eksploatuoti ir statyti daiktai buvo suprojektuoti, susieti su žeme, buvo numatytas negilus, laikinas pamatas, trinkelių danga, tačiau pagal galiojančius teisės aktus atitinka nekilnojamojo daikto sąvoką, taip pat kad atsakovai neturi jokių teisių į žemės sklypą Kaune, (duomenys neskelbtini) (jiems sklypas jokiais pagrindais nėra suteiktas), neturi teisės statyti statinių šiame žemės sklype (neturi statytojo teisių), o įgydami nekilnojamuosius daiktus žemės sklype įgijo tas pačias teises ir pareigas, kurias turėjo buvęs jų savininkas, t. y. pasibaigus nustatytam 5 metų laikotarpiui visus laikinam eksploatavimui leistus pastatyti statinius nugriauti. Teismas akcentavo tai, kad laikinam terminui leisti eksploatuoti ir statyti daiktai buvo suprojektuoti susieti su žeme, t. y. buvo numatytas negilus, laikinas pamatas, trinkelių danga ir pan., kas pagal galiojančius teisės aktus atitinka nekilnojamojo daikto sąvoką. Teismas sprendė, kad statiniai žemės sklype Kaune, (duomenys neskelbtini), yra laikini ir turėjo būti pašalinti, atsakovai, įgydami statinius žemės sklype, disponuodami Nekilnojamojo turto registro duomenimis, negalėjo nežinoti apie tikslinę žemės sklypo paskirtį ir to, kad negalės ne aukciono tvarka įgyti teisių į žemės sklypą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), o taip pat apie prisiimtus įsipareigojimus, kuriuos perėmė iš UAB „Gotte“. Teismas nesivadovavo byloje atsakovų nurodyta kasacinio teismo praktika, nes kasacinio teismo išaiškinime ir nagrinėjamojoje byloje skyrėsi faktinės aplinkybės. Teismas sutiko su patikrinimo 2014-10-31 akte užfiksuotomis aplinkybėmis, kad žemės sklype jokia ūkinė veikla pagal paskirtį nėra vykdoma, žemės sklypas yra apaugęs savaiminiais krūmais, medžių želdiniais, tarp esamų krūmų matyti statinio pamatai, atskirose sklypo dalyse yra primėtyta įvairių šiukšlių ir kitokių daiktų. Teismas nurodė, kad net jei žemės sklypas ir būtų sutvarkytas (surinktos šiukšlės, nupjauti želdiniai), akivaizdu, kad ūkinė (prekybos) veikla nebuvo ir nėra vykdoma. Išlikę pamatai, esantys žemės sklype, neturi tokių naudingų savybių, kaip kad galėtų turėti statinys, tam, kad jį būtų galima naudoti pagal paskirtį. Teismas sprendė, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad pamatai yra naudojami ar kad jie buvo naudojami nuo jų ir nuosavybės teisės į juos įregistravimo Nekilnojamo turto registre. Teismo vertinimu, tai patvirtina statinio nenaudojimo ir žemės sklypo nereikalingumo statiniui eksploatuoti faktą. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas nesutiko su atsakovų pozicija, kad reikalingas atskiras, savarankiškas Statinių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre fakto teisėtumo nuginčijimas, tokį išregistravimą turi atlikti atsakovai. Teismas atmetė atsakovų argumentą, kad jie turi teisę išsinuomoti žemės sklypą ne aukciono tvarka, kadangi byloje nėra duomenų, kad šią dieną yra pastatytas statinys, kurį galima būtų naudoti pagal paskirtį ir kurio eksploatavimui pagal to statinio paskirtį būtų reikalingas žemės sklypas. Teismas sutiko su ieškovės motyvais, kad nuosavybės objekto pobūdis lemia valstybės ir visuomenės intereso egzistavimą. Teismas, įvertinęs, kad ieškovė gynė valstybės interesą byloje, ir nustatęs, kad privatūs asmenys – atsakovai neturi teisės ginčo valstybinės žemės sklypo valdyti ar juo disponuoti, laikė ieškovės ieškinį pagrįstu ir jį patenkino.