Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

2016-10-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-499-165/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-10-07
Bylos Nr.
1A-499-165/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Elena Vainienė (pran.), Viktoras Kažys
Nuteistasis
M. Z., I. B.
Advokatai
Jūratė Damanskienė
Kategorijos
  • 1.2.17.3Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 199-2 str.)
  • 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.8.7.13pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A-499-165/2016Proceso Nr. 1-02-5-00168-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.3; 1.1.8.1; 1.1.8.7.13; 1.1.10.1.
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Elenos Vainienės,teisėjų:Valdimaro Bavėjano, Viktoro Kažio,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorei Eglei Matuizienei,gynėjams advokatams Jūratei Damanskienei, Romualdui Juozui Lelertavičiui,nuteistiesiems M. Z., I. B.,vertėjai Žanai Tadorovskajai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro ir nuteistųjų M.Z. (M.Z.) bei I. B. (I. B.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

I. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 199² straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta dalis – 6 mėnesiai laisvės atėmimo bausmės, neatliktos pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 9 d. nuosprendį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose;

M. Z. nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta bausmė, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2015-06-09 nuosprendžiu – 166 MGL (6 251 Eur) dydžio bauda, ir M. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams ir 166 MGL (6251 Eur) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B. ir M. Z. nuteisti pagal BK 199² straipsnio 1 dalį už tai, kad 2015 m. spalio 29 d. 11.45 val. veikdami bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu, pažeisdami nustatytą tvarką - Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, nuo nenustatytos vietos Šalčininkų r., Šalčininkų sen., Pėpių k. prieigose, Pėpių miške neteisėtai gabeno, nešdami ant pečių diržais perrištas I. B. - keturias, o M. Z. - tris dėžes su akcizais apmokestinamomis prekėmis, t.y. 3 500 pakelių cigarečių „Minsk 5 Superslims“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-09 nutarimu Nr. 408 patvirtintų „Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiaisiais ženklais – banderolėmis taisyklių“ 5 punkte nustatyta tvarka, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 9963 Eur, iki sulaikymo Šalčininkų r., Šalčininkų sen., Pėpių k. prieigose, Pėpių miške, apie 3 km. nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos.

Šalies argumentai

Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos 2016 m. gegužės 6 d. nuosprendį: pripažinti nuteistųjų I. B. ir M. Z. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), ir paskirti jiems pagal BK 199² straipsnio 1 dalį naujas bausmes:

I. B. paskirti 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šią bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šią bausmę subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2015-06-09 nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, iš dalies sudedant (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys), ir skirti I. B. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 2 paras;

M. Z. paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Šią bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šią bausmę subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2015-06-09 nuosprendžiu paskirta - 170 MGL dydžio bauda (BK 64 straipsnio 1, 2 dalys) ir skirti M. Z. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 4 mėnesiams ir 166 MGL dydžio baudą, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 2 paras.

Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė neteisingas, aiškiai per švelnias, bausmes.

Prokuroro nuomone, teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes neįvertino visų nuteistųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir neatsižvelgė į jų asmenybes.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodęs, kad nuteistieji yra recidyvistai pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai šios aplinkybės nepripažino jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Apeliantas nurodo, kad I. B. ir M. Z. jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė 2015-10-29, t.y. po BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto įsigaliojimo (įsigaliojo nuo 2015-03-24 (2015-03-19 redakcija Nr. XII-1554; TAR, 2015, Nr. 2015-04087)), todėl ši aplinkybė turėjo būti pripažinta jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir į ją teismas turėjo atsižvelgti skirdamas nuteistiesiems bausmes.

Be to, apeliantas teigia, kad teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, neatsižvelgė į jų skirtingas asmenybes. Nuteistasis I. B. teistas 3 kartus, iš jų 2 kartus už veikas, numatytas BK 199² straipsnio 1 dalyje, jam jau buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, o nuteistasis M.Z. anksčiau teistas tik vieną kartą ir naują nusikalstamą veiką padarė, nors ir turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, tačiau ne bausmės vykdymo atidėjimo metu. Apelianto nuomone, atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas I. B. asmenybę turėjo vertinti kaip pavojingesnę ir jam turėjo skirti griežtesnę bausmę nei nuteistajam M. Z..

Nuteistasis M. Z. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nuosprendį jo nuteisimo dalyje ir sumažinti jam paskirtos bausmės dydį iki 6 mėnesių laisvės atėmimo bei vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėti paskirtos bausmės vykdymą 1 metams.

Nuteistasis skunde nurodo, kad jam paskirta neteisinga, per griežta, bausmė.

Apeliantas teigia, kad nusikaltimą padarė iš nevilties, neturėdamas pragyvenimo šaltinio.

Apeliantas neigia piktybiškai vengęs mokėti jam paskirtas baudas ir teigia jų nemokėjęs, nes neturėjo darbo ir pajamų šaltinio. Jis ilgą laiką ieškojo darbo savarankiškai, tačiau nesėkmingai. 2016-03-25 jis pakartotinai užsiregistravo darbo biržoje (pridedamas patvirtinantis dokumentas), tačiau darbo birža ilgą laiką jam negalėjo pasiūlyti darbo, nes jis neturi jokios specialybės. Iš darbo biržos jis gavo darbo pasiūlymą tik 2016-05-04 (pridedamas patvirtinantis dokumentas). Šiuo metu jis yra praėjęs medicininę komisiją ir tikisi, jog galės dirbti ir turės lėšų pragyvenimui bei galės pradėti mokėti jam paskirtas baudas. Be to, jis 2016-06-15 kreipėsi į antstolę, prašydamas pakeisti jam paskirtą baudą viešaisiais darbais (pridedamas patvirtinantis dokumentas), taip geranoriškai sutikdamas dirbti viešuosius darbus, tačiau iš antstolės jokio atsakymo negavo.

Apeliantas mano, kad jo atsakomybę lengvina ir tai, kad jis prisipažino įvykdęs įstatymo uždraustą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nuteistasis yra įsitikinęs, kad jam gali būti taikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas. Jis įsidarbino (pridedamas patvirtinantis dokumentas), sutinka dirbti viešuosius darbus, todėl mano, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės.

Šalies argumentai

Nuteistasis I. B. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nuosprendį jo nuteisimo dalyje: sutrumpinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę 6 mėnesiais bei remiantis BPK 338 straipsnio 4 dalimi atidėti bausmės vykdymą atidėti 3 mėnesiams.

Nuteistasis teigia, kad jam paskirta aiškiai per griežta bausmė ir mano, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti, paskiriant jam trumpesnį laisvės atėmimo bausmės terminą nei vieneri metai, ir atidedant bausmės vykdymą.

Jis visiškai prisipažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi nusikaltęs.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad jis nevengė mokėti jam paskirtų baudų. Baudų jis nemokėjo tik todėl, kad neturėjo tam lėšų. Jis ilgą laiką ieškojo darbo, tačiau jam nepavyko įsidarbinti. 2015-09-02 pakartotinai užsiregistravo darbo biržoje (pridedamas patvirtinantis dokumentas), tačiau darbo birža iki šiol jam nepasiūlė jokio darbo. Jis prašė nukreipti jį mokytis, kad galėtų įgyti specialybę, tačiau realios pagalbos negavo. Be to, jis ne kartą kreipėsi į antstolius dėl baudų pakeitimo viešaisiais darbais, bet į tokius jo prašymus niekas nereagavo.

Apelianto teigimu, teismas, pridėdamas jam prie skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės net 6 mėnesius 2015-06-09 teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, neatsižvelgė į tai, jog jis vykdė visus 2015-06-09 nuosprendžiu teismo jam skirtus įsipareigojimus, t.y. visada nustatytu laiku ir terminais atvykdavo į Vilniaus miesto probacijos tarnybą, iki 2015-06-09 nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos liko tik vienas mėnuo.

Taip pat apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad jis turi nuolat prižiūrėti sunkiai sergantį savo tėvą, kuriam nustatyta nealerginė bronchinė astma (pridedamas patvirtinantis dokumentas).

Nuteistasis M. Z. atsikirtimuose į prokurorės apeliacinį skundą prašo atmesti prokurorės apeliacinį skundą ir tenkinti jo apeliacinį skundą. Nuteistasis teigia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo atlikimo. Jis yra registruotas darbo biržoje ir intensyviai ieško darbo, kad galėtų sumokėti jam paskirtas baudas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė – prokurorė prašė tenkinti jos apeliacinį skundą, o nuteistųjų I. B. ir M. Z. apeliacinius skundus – atmesti.

Šalies argumentai

Apeliantai nuteistieji I. B. ir M. Z. bei jų gynėjai prašė tenkinti nuteistųjų apeliacinius skundus, o prokurorės apeliacinį skundą – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Nuteistųjų I. B. ir M. Z. apeliaciniai skundai atmestini.

Skundžiamu teismo nuosprendžiu I. B. ir M. Z. nuteisti pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir už šio nusikaltimo padarymą jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės 1 metams 6 mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžia prokurorė ir nuteistieji. Visi apeliantai nesutinka su nuteistiesiems I. B. ir M. Z. paskirtomis bausmėmis.

Prokurorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkami taikė baudžiamąjį įstatymą, nepripažindamas nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jie veiką padarė, būdami recidyvistais, bei neatsižvelgė į nuteistųjų skirtingas asmenybes, todėl nuteistiesiems paskyrė neteisingas, aiškiai per švelnias bausmes. Prokurorė prašo pripažinti nuteistųjų I. B. ir M.Z. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), ir atsižvelgus į šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei nuteistųjų asmenybes skirti jiems pagal BK 199² straipsnio 1 dalį griežtesnes bausmes: I. B. – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o M. Z. – 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistieji, priešingai, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jiems bausmes, nepakankamai atsižvelgė į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir jų asmenybes ir skyrė jiems neteisingas, aiškiai per griežtas bausmes, todėl prašo jas švelninti ir remiantis BK 75 straipsnio nuostatomis atidėti bausmės vykdymą.

Prokurorės prašymas tenkintinas iš dalies, nuteistųjų prašymai – atmestini. Skundžiamas teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir neteisingai paskirtos bausmės nuteistajam I. B. (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto taikymo

BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554, įsigal. 2015 m. kovo 24 d. (TAR, 2015-0323, 2015-04087).

Recidyvisto samprata apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, o tokį nusikaltimą padaręs asmuo yra recidyvistas.

Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar nepanaikinus teistumo už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą. Tokį faktą patvirtina apkaltinamasis nuosprendis, kuriame teismas konstatuoja nusikaltimų recidyvą, ir kuris tuo pačiu nustato, kad kaltininkas yra recidyvistas. Recidyvo atveju jį padaręs asmuo savaime laikomas recidyvistu, teismas atskirto sprendimo tuo klausimu nepriima. Asmuo recidyvistu laikomas nuo to momento, kai teismas pripažįsta jį padarius paskutinį nusikaltimą, sudarantį nusikaltimų recidyvą. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas, pripažintina tuo atveju, kai naują tyčinį nusikaltimą padaro asmuo, kuris iki tokio nusikaltimo padarymo jau yra laikomas recidyvistu.

Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad I. B. iki šioje byloje nagrinėjamo tyčinio nusikaltimo padarymo buvo teistas du kartus už analogiškų tyčinių sunkių nusikaltimų, numatytų BK 199² straipsnio 1 dalyje, padarymą (2013-11-29 Vilniaus apygardos teismo baudžiamasis įsakymas ir 2015-06-09 Vilniaus apygardos teismo nuosprendis), jo teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas. Todėl I. B. BK 27 straipsnio 1 dalies prasme recidyvistu laikomas nuo Vilniaus apygardos teismo 2015-06-09 nuosprendžio įsiteisėjimo ir, kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodo prokurorė, naują tyčinį nusikaltimą, už kurį jis nuteistas šioje byloje, padarė, būdamas recidyvistu. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šios aplinkybės, remiantis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, nepripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir dėl to netinkamai taikė BK bendrosios dalies normas.

Tačiau priešingai nei nuteistasis I. B., nuteistasis M. Z. už tyčinio nusikaltimo padarymą anksčiau buvo teistas vieną kartą (2015-06-09 Vilniaus apygardos teismo nuosprendis), todėl recidyvistu BK 27 straipsnio 1 dalies prasme jis tampa tik įsiteisėjus skundžiamam Vilniaus apygardos teismo 2016-05-06 nuosprendžiui, todėl nuteistajam M.Z. nagrinėjamoje byloje BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto nuostatos netaikytos pagrįstai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, prokurorės prašymas pripažinti nuteistųjų I. B. ir M.Z. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad veiką padarė recidyvistai (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tenkintinas iš dalies ir skundžiamas teismo nuosprendis dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo keistinas tik nuteistojo I. B. atžvilgiu (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių dydžio

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal teismų praktiką individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Baudžiamasis įstatymas už nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnio 1 dalyje, padarymą, numato bausmę – baudą arba laisvės atėmimą iki septynerių metų.

Iš skundžiamo teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems I. B. ir M. Z., vertino byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje. Teismas atsižvelgė, kad nuteistieji padarė sunkų nusikaltimą, nustatyta viena jų atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino kaltais ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė, veikdami bendrininkų grupe; įvertino juos charakterizuojančius duomenis: abu anksčiau teisti, bausti administracine tvarka, taip pat ir už analogiškas veikas ir pažeidimus, baudas mokėti vengia, nedirba. Teismas, įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, abiem nuteistiesiems pagal BK 199² straipsnio 1 dalį skyrė vienodo dydžio laisvės atėmimo bausmes - 1 metams 6 mėnesiams.

Visi apeliantai (prokurorė ir nuteistieji) teigia, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į nuteistųjų asmenybes, todėl netinkamai individualizavo bausmes ir paskyrė jas neteisingas. Su tokiais apeliantų teiginiais sutiktina iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje nuteistasis M. Z. padarė baigtą, tyčinį sunkų nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai, veiką padarė, veikdamas bendrininkų grupe, jis buvo nusikaltimo vykdytoju. Nustatyta viena M. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino kaltas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė bendrininkų grupe. Iš nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos matyti, kad M. Z. anksčiau vieną kartą teistas už analogiško tyčinio nusikaltimo padarymą, ir turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad M. Z. BK 27 straipsnio 1 dalies prasme tampa recidyvistu. Nuteistasis M. Z. baustas administracine tvarka už KET pažeidimus ir už akcizais apmokestinamų prekių gabenimą, pažeidžiant nustatyta tvarką (t. 2, b. l. 20-27). Byloje yra duomenys, kad M. Z. nuolat pažeidinėja jam skirtą šioje byloje kardomąją priemonę – periodinį registravimąsi policijos įstaigoje, neatvykdamas registruotis (t. 2, b. l. 85-89). Tokie bylos duomenys liudija, kad M. Z. linkęs pažeidinėti įstatymus. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad nuteistasis nemoka teismo jam paskirtų baudų, niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Nors nuteistasis M. Z., kaip ir nuteistasis I. B., teigia, kad jis nemoka jam skirtų baudų, nes neturi darbo, kurio intensyviai ieško, tokie nuteistojo teiginiai, atsižvelgiant į jo padarytų nusikalstamų veikų ir administracinės teisės pažeidimų pobūdį bei duomenis iš Sodros duomenų bazės, iš kurių matyti, kad jokia oficialia darbine veikla nuteistasis neužsiima (t. 1, b. l. 96), vertinami kaip deklaratyvūs. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų nuteistojo dokumentų matyti, kad M. Z. registruotas darbo biržoje nuo 2016-03-25 ir dalyvavo aktyviose darbo rinkos programose jau po šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo padarymo (veika padaryta – 2015-10-29) (t. 2, b. l. 45). Iš nuteistojo pateikto 2015-06-15 pranešimo – prašymo pakeisti jam paskirtas baudas viešaisiais darbais (t. 2, b. l. 43), matyti, kad po tokio prašymo pateikimo nuteistasis ir toliau veikė nusikalstamai ir 2015-10-29 padarė naują, šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką. Tai, kad 2016-05-20 nuteistasis M.Z. pasirašė darbo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 46), esant nustatytoms kitoms bausmės skyrimui reikšmingoms aplinkybėms, neduoda pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. Z. paskyrė teisingą bausmę, kuri savo dydžiu nėra nei aiškiai per švelni, nei aiškiai per griežta. Todėl tiek nuteistojo M.Z. prašymas - sumažinti jam paskirtos bausmės dydį, tiek prokurorės prašymas - griežtinti nuteistajam M. Z. paskirtą bausmę – atmestini kaip nepagrįsti.

Nuteistasis I. B. padarė baigtą, tyčinį sunkų nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai. Nuteistasis veiką padarė, veikdamas bendrininkų grupe, jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo aktyvus, jis buvo nusikaltimo vykdytoju. Iš nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos matyti, kad I.B. iki šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo padarymo buvo teistas už analogiškų tyčinių nusikaltimų padarymą, naują tyčinį nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu, todėl ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto prasme. Be to, yra nustatyta ir dar viena nuteistojo I. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe. Nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino kaltas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistasis I. B. ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus ir už akcizais apmokestinamų prekių gabenimą, pažeidžiant nustatytą tvarką (t. 2 b. l. 10-18). Vilniaus apygardos teismo 2015-06-09 nuosprendžiu I. B. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metams, tačiau nuteistasis, nepaisydamas jam suteikto teismo pasitikėjimo, bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė naują analogišką tyčinį nusikaltimą. Tokie bylos duomenys liudija, kad I. B. sistemingai pažeidinėja įstatymus ir nėra linkęs daryti teigiamų išvadų iš ankstesnių savo teistumų. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad nuteistasis I. B. nemoka jam paskirtų teismo baudų, niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Nuteistasis I.B. apeliaciniame skunde teigia, kad jis nemoka baudų, nes neturi darbo, kurio intensyviai ieško. Šiame kontekste pažymėtina, kad I. B. yra 46 metų amžiaus (gim. 1970 m.), tačiau iš Sodros pateiktų duomenų matyti, kad jis jokios oficialios darbinės veiklos iki šiol nėra vykdęs. Todėl teisėjų kolegija nuteistojo I. B. apeliacinio skundo teiginius apie intensyvias darbo paieškas vertina kaip deklaratyvius. Įvertinus byloje nustatytų ir aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, nuteistojo I. B. nurodyti duomenys apie jo tėvo ligą nėra pakankamas pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę.

Priešingai nei teigia apeliantas – nuteistasis I. B., pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam galutinę subendrintą bausmę, BK 64 straipsnio 1 dalies nuostatas taikė tinkamai.

Remiantis BK 64 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendriną bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Bausmių subendrinimo būdą teismas parenka savo nuožiūra.

Nagrinėjamoje byloje aptariamą nusikaltimą I. B. padarė bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2015-06-09 nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo metu. Vilniaus apygardos teismo 2015-06-09 nuosprendžiu I. B. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį buvo paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, šios bausmės vykdymas buvo atidėtas 1 metams (t. 1, b. l. 141-149). I. B. naują nusikaltimą padarė 2015-10-29, t.y. praėjus mažiau nei 5 mėnesiams po jam paskelbto teismo 2015-06-09 apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo buvo atidėtas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes, remiantis BK 64 straipsnio 1 dalies nuostatomis, parinko švelnesnį bausmių bendrinimo būdą – dalinį sudėjimą, ir iš Vilniaus apygardos teismo 2016-06-09 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės prie skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo tik dalį bausmės – 6 mėnesius laisvės atėmimo. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tokią pridėtinos bausmės dalį, BK 64 straipsnio nuostatų nepažeidė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad nuteistojo I. B. prašymas – sumažinti jam paskirtos bausmės dydį – atmestinas kaip nepagrįstas, o prokurorės prašymas – griežtinti nuteistajam I. B. paskirtos bausmės dydį – tenkintinas iš dalies ir skundžiamas teismo nuosprendis nuteistojo I. B. nuteisimo dalyje keistinas ir dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tai reiškia, kad priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais formaliais pagrindais, bet ir BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytais bausmės tikslais: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau kilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-429-303/2015).

Apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji nuteistųjų duomenys apie jų įsiregistravimą darbo biržoje, šeimines aplinkybes, taip pat nuteistojo M. Z. įsidarbinimą, negali nusverti kitų šioje byloje nustatytų ir aukščiau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių svarbos ir savaime nenulemia bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuteistųjų I. B. ir M. Z. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, jų vaidmenį nusikaltimo padaryme, nustatytas jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, juos charakterizuojančius duomenis (teisti ir ne kartą bausti administracine tvarka už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis), sprendžia, kad šioje byloje negalima daryti išvados, kad nuteistiesiems gali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos, dėl to teisėjų kolegija atmeta nuteistųjų M. Z. ir I. B. prašymus taikyti jiems BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nuosprendžio dalį dėl I.B. (I.B.) nuteisimo:

pripažinti I. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), ir pagal Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalį I.B. nustatyti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviem) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu nustatytą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I.B. nustatyti bausmę - laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu nustatytos bausmės pridėti dalį – 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, neatliktos pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 9 d. nuosprendį, ir nustatyti I. B. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 10 mėnesių, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistųjų M. Z. (M.Z.) ir I. B. (I. B.) apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Elena VainienėValdimaras BavėjanasViktoras Kažys