Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei teisininkei V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. P. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

8. Be to, suinteresuoto asmens vertinimu, dėl nurodytų pareiškėjo veiksmų turėtų būti kreipiamasi į atitinkamas institucijas, nes pareiškėjo veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos požymių; bei į Advokatų tarybą dėl pareiškėjo atstovo (advokato), nes tiek civilinėje byloje Nr. e2YT-19930-294/2019, tiek šioje byloje pareiškėją atstovauja tas pats advokatas.

9. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovė su pareiškimu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Iš esmės palaikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepime į pareiškimą išdėstytą poziciją. Pakartotinai nurodė, kad pareiškėjas antrą kartą kreipėsi į teismą dėl skirtingo turto įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu, tačiau pateikia tuos pačius įrodymus; be to, dalis jų pareiškėjo sąmoningai paredaguota (bent du dokumentai). Taigi, anot suinteresuoto asmens atstovės, pareiškėjas šiuo atveju nesąžiningai siekia įgyti turtą; be to, anot atstovės, pareiškėjas neįrodė, jog jis ginčo garažu naudojosi, t. y. neįrodė visų sąlygų.

10. Liudytojas M. D. (M. D.) teismo posėdžio metu nurodė, kad jam priklauso garažas, esantis (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad mato pareiškėją prie ginčo garažo/minėtame garaže apytiksliai jau nuo 1990 m. Teigė, kad anksčiau ginčo garaže ir kitame – kaimyniniame, šeimininkavo pareiškėjo tėvas. Nurodė, kad pareiškėjas remontuodavo ginčo garažą ir šiuo metu remontuoja – tvarko stogą; anksčiau 1/3 dalis stogo buvo sudegusi.

11. Liudytojas V. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis naudojasi garažais, esančiais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); jo naudojami garažai iš esmės yra priešais ginčo garažą ((duomenys neskelbtini)) ir kitą garažą – (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad pažįsta pareiškėją apie 15 m., mato jį ginčo garaže. Teigė, kad anksčiau ginčo garažu ir kitu – kaimyniniu ((duomenys neskelbtini)), naudojosi pareiškėjo tėvas, vėliau – vien pareiškėjas. Nurodė, kad anksčiau ginčo garažą naudojo kitas kaimynas, tačiau pastarajam dingus, juo pradėjo naudotis pareiškėjas. Pabrėžė, kad pareiškėjas tvarkė abiejų garažų bendrą stogą, kurį tvarko ir šiuo metu, nes jo dalis buvo įgriuvusi.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

12. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalimi, fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka (CK 4.68 straipsnio 2 dalimi).

13. Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė negali būti įgyjama į slaptai arba per prievartą užvaldytą daiktą, nepaisant, ar nuosavybės teisę į tą daiktą minėtu būdu pretenduoja įgyti pats slaptai, ar per prievartą daiktą užvaldęs asmuo ar kitas asmuo (CK 4.69 straipsnio 2 dalis). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi, kai nustatoma, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas tęsiasi ilgą laiką ir išlieka sąžiningas, teisėtas, atviras (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008).

15. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo nustatyti, kad pareiškėjui įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teisėmis priklauso statinys – garažas (boksas), adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nurodo, jog jis (prieš tai jo senelis ir tėvas) ginčo garažu naudojasi ir rūpinasi apie 27 m.

16. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018).

17. Viena vertus, nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad nuosavybės teisę į pareiškime nurodomą nekilnojamąjį turtą pareiškėjas būtų įgijęs vienu iš įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo būdų. Nagrinėjant bylą nenustatyta, jog nurodytas nekilnojamasis turtas būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad šį turtą būtų užvaldęs kas nors kitas – viešajame registre neįregistruotos kitų asmenų daiktinės teisės į ginčo garažą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

18. Kita vertus, teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė kitų būtinų sąlygų. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad pareiškėjas sąžiningai įgijo ginčo garažą, sąžiningai jį valdo visą valdymo laiką. Pareiškėjas pats posėdžio metu nurodė (ir šią aplinkybę iš esmės patvirtino liudytojai), kad ginčo garažą anksčiau valdė ir jį naudojo kitas asmuo – pareiškėjas įvardino J. A.. Pareiškėjas aiškino, kad bandė ieškoti minėto asmens, tačiau jo nerado; kita vertus, tai patvirtinančių duomenų teismui nepateikė. Taigi, pats pareiškėjas nebuvo įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į ginčo daiktą (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kelia abejonių ir tai ar visą valdymo laiką ginčo daiktas buvo valdomas teisėtai ir atvirai; kaip minėta, nėra duomenų, jog pareiškėjas iš vis bandė ieškoti buvusio ginčo garažo valdytojo.

19. Bylos aplinkybės kelia abejonių ir dėl daikto valdymo nepertraukiamumo ir daikto valdymo kaip savo. Kaip minėta, pareiškėjas pareiškime nurodė, kad ginčo garažą valdo jau apie 27 metus, jį prižiūri, remontuoja ir pan., pateikė rašytinius įrodymus, kuriais siekė pagrįsti, jog tvarkė būtent ginčo garažą. Kita vertus, suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nurodžius, jog pateikti rašytiniai įrodymai jau buvo teikiami kitoje byloje (siekiant įgyti greta esantį garažą) ir dalis jų yra net paredaguota, pareiškėjas šią aplinkybę pripažino ir teismo posėdžio dieną (2020 m. rugsėjo 21 d.) pateikė kvitus dėl statybinių medžiagų pirkimo bei nuotraukas, kad ginčo garažo stogas šiuo metu yra remontuojamas. Teismas pažymi, kad pateiktuose kvituose (ir sąskaitose) nėra nurodyta kuriam objektui jie buvo perkami ir naudoti (kaip tai buvo su kitu garažu – (duomenys neskelbtini), civilinėje byloje Nr. eYT-19930-294/2019); net jeigu laikant, jog minėtos medžiagos pirktos būtent ginčo garažo tvarkymui, jos buvo įsigytos tik 2020 m. rugpjūčio mėn. (prieš kreipiantis į teismą). Taigi, faktiškai byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas ginčo garažą naudojo ir juo rūpinosi bent 10 metų iki kreipimosi į teismą (kartu su pareiškimu pateikti dokumentai yra dėl (duomenys neskelbtini), garažo, kiti dokumentai nepatvirtina, jog ginčo garažu rūpintasi iki 2020 m.). Iš esmės šią aplinkybę pareiškėjas bandė įrodinėti liudytojų parodymais, tačiau, teismo vertinimu, tokio pobūdžio bylose (dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį) vien liudytojų parodymų įprastai neužtenka tokiam faktui nustatyti. Be to, nagrinėjamu atveju liudytojai, be kita ko, nurodė, jog ginčo garažo stogo dalis buvo įgriuvusi; pareiškėjas taip pat pripažino, jog jame buvo daug šiukšlių, todėl šios aplinkybės kelia abejonių dėl pareiškėjo ginčo garažo valdymo nepertraukiamumo ir valdymo kaip savo (tuo labiau, jog pareiškėjas, anot jo, bandė ieškoti buvusio ginčo garažo savininko/naudotojo). Atkreiptinas dėmesys ir į pareiškėjo paaiškinimų dėl sienos buvimo/nebuvimo tarp dviejų garažų nenuoseklumą – pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 19 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad siena tarp garažų jau daug metų išgriauta, tuo tarpu 2020 m. rugsėjo 21 d. pateiktose nuotraukose matyti (ir tą patvirtino pareiškėjas teismo posėdžio metu), kad ji šiuo metu yra atstatyta. Atitinkamai spręstina, kad pareiškėjas neįrodė, jog ginčo garažo valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – bent 10 metų, nes, kaip minėta, pareiškėjas nepateikė jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų.

20. Be to, teismas iš dalies sutinka su suinteresuoto asmens (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos) pozicija, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, elgėsi nesąžiningai ir, labiausiai tikėtina, siekė suklaidinti teismą ir suinteresuotus asmenis, teikęs tuos pačius įrodymus, kuriuos buvo pateikęs ir kitoje civilinėje byloje, taip pat juos (jų dalį) iš dalies paredagavęs (pataisęs garažų numerius). Kaip minėta, pareiškėjas šias aplinkybes pripažino tik tada, kai jas nurodė suinteresuotas asmuo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kodėl kreipdamasis pirmą kartą į teismą civilinėje byloje Nr. e2YT-19930-294/2019 nereiškė prašymo dėl abiejų garažų įgijimo pagal įgyjamąją senatį, nors tiek minėtoje, tiek šioje byloje buvo atstovaujamas advokato. Tai, teismo vertinimu, netiesiogiai patvirtina, jog pareiškėjas ginčo garažu pradėjo naudotis pakankamai neseniai – ne prieš 27 metus, kaip nurodė pareiškėjas (o prieš tai ginčo garažas, labiausiai tikėtina, buvo apleistas ir nenaudojamas).

21. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas negali būti pripažįstamas įsigijęs ginčo garažą įgyjamosios senaties būdu, nes neįrodė visų būtinų sąlygų, todėl pareiškėjo pareiškimas dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo atmestinas.

22. Kaip minėta, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, be kita ko, prašė dėl nurodytų pareiškėjo veiksmų – dokumentų redagavimo, kreiptis į atitinkamas institucijas, o dėl pareiškėjo atstovo – į Advokatų tarybą.

23. CPK 299 straipsnyje nustatyta, kad jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus.

24. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei šalių paaiškinimus, sprendžia, kad byloje surinkta nepakankamai duomenų, jog teismas galėtų konstatuoti, kad pareiškėjo ir jo atstovo veiksmuose galimai yra priešingos Lietuvos Respublikos įstatymams veikos požymių ir (ar) piktnaudžiavimo teisėmis (pareiškėjas pripažino dalį dokumentų redagavęs bei pateikė savo versiją, kodėl tai darė; nors teismas tokią pareiškėjo poziciją ir vertino kritiškai) bei atitinkamai kreiptis į kompetentingas institucijas dėl šių veiksmų įvertinimo, todėl nurodyto prašymo netenkina.

25. Teismas išaiškina, kad asmuo, manantis, kad buvo padarytos veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių, pats turi teisę su motyvuotu pareiškimu kreiptis į ikiteisminio tyrimo ar kitas institucijas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268-270, 443, 530-533 straipsniais,

nusprendžia:

atmesti pareiškėjo R. P. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.