- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- 2-1456-236/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00571-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas (pirm.)
- Ieškovas
- D. Ž., J. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės D. Ž. ir J. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje sprendžiant ieškovės D. Ž. ieškinio atsakovams antstoliui A. S. ir A. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. Ž. 2019 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo sugrąžinti jai nuosavybės teisę, panaikinti areštus visoms jos banko sąskaitoms, iš atsakovo antstolio A. S. priteisti 40 326 Eur turtinės ir 40 326 Eur neturtinės žalos, iš atsakovo A. P. priteisti 30 000 Eur turtinės ir 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 27 d. nutartimi ieškovei nustatė 10 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti įrodymus, kad už ieškinį, kurio suma yra 135 652 Eur, yra sumokėtas 2 657 Eur žyminis mokestis.
Šalies argumentai
3. Ieškovė 2020 m. sausio 13 d. pateikė teismui prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 20 d. nutartimi ieškovei nustatė 20 dienų terminas, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Ta pačia nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo. Minėta nutartis ieškovei įteikta 2020 m. sausio 23 d. Šią nutartį ieškovė apskundė.
5. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 9 d. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartį paliko nepakeistą. Nustatė ieškovei 20 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties gavimo dienos, pašalinti ieškinio trūkumus, nurodytus Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartyje.
6. Byla Klaipėdos apygardos teismui grąžinta 2020 m. birželio 25 d.. tačiau nustačius, kad byloje nėra duomenų apie Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 9 d. nutarties įteikimą ieškovei, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartis pakartotinai buvo išsiųsta ieškovei ir įteikta 2020 m. birželio 30 d.
Šalies argumentai
7. Ieškovė 2020 m. liepos 7 d. (paštu išsiųsta 2020 m. liepos 3 d.) pateikė prašymą, pratęsti terminą nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti ir atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki bus priimta teismo nutartis/sprendimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. liepos 9 d. nutartimi tenkino ieškovės D. Ž. prašymą pratęsti terminą ieškinio trūkumams, nurodytiems Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartyje, pašalinti iki 2020 m. liepos 24 d. (imtinai).
9. Teismas nustatė, kad ieškovė Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartį gavo 2020 m. birželio 13 d., todėl sprendė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartimi nustatytas 20 dienų terminas trūkumams pašalinti baigėsi 2020 m. liepos 3 d.
Šalies argumentai
10. Pažymėjo, kad nustatytu terminu ieškovė teismui pateikė prašymą dėl termino pratęsimo ieškinio trūkumams pašalinti, kuriame nurodė, kad būtina sulaukti prokurorų išvados dėl antstolio A. S. veiksmų. Prie prašymo ieškovė pridėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2020 m. birželio 17 d. raštą, iš kurio nustatyta, jog Klaipėdos apygardos prokuratūroje gautas D. Ž. 2020 m. birželio 16 d. prašymas ištirti antstolio A. S. veiklą, susijusią su pareiškėja, persiųstas Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos viršininkui. Taigi, ieškovė dėl paskelbto karantino negali teismui laiku pateikti dokumentų apie dabartinę savo sveikatos būklę. Be to, ieškovė teigė, kad yra svarstomas klausimas dėl bylos vedimo per advokatą.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas, įvertinęs ieškovės prašyme dėl termino pratęsimo ieškinio trūkumams šalinti nurodytas aplinkybes, t.y. kad svarstomas klausimas dėl bylos vedimo per advokatą, kad dėl paskelbto karantino ieškovė negali laiku pateikti dokumentų apie dabartinę ieškovės sveikatos būklę, ir siekdamas pašalinti bet kokias abejones, jog ieškovei buvo suteiktas nepakankamas laiko tarpas ieškinio trūkumams pašalinti, konstatavo, kad yra pagrindas ieškovės prašymą tenkinti ir pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti iki 2020 m. liepos 24 d. (imtinai).
12. Teismas nurodė, kad ieškovės prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartimi buvo atmestas, todėl atsisakė pakartotinai nagrinėti tokį ieškovės prašymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliantai D. Ž. ir J. G. atskiruoju skundu prašo nukelti žyminio mokesčio mokėjimą (ar jo dalį) iki sprendimo/nutarties priėmimo ir panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartį šioje dalyje.
14. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Teismas neatidėdamas žyminio mokesčio sumokėjimo termino pažeidžia ieškovės žmogiškąsias teises ir nori atsikratyti bylos nagrinėjimo. Ieškovei buvo atimta teisė apskųsti teismo nutartį, nes nenorima pakenkti antstoliui.
14.2. Ieškovė priklauso rizikos grupei, niekur nedirba ir todėl negauna pajamų, todėl neturi iš ko sumokėti žyminį mokestį. Dėl susiklosčiusių aplinkybių ieškovei sunku suformuluoti ieškinio reikalavimus ir patikslinti žalos sumą.
14.3. Dalį žyminio mokesčio ieškovė galėtų sumokėti 2020 m. rugpjūčio mėnesį, o likusią dalį vėliau, jei bus atsižvelgta į jos sveikatos pablogėjimą ir pratęstas žyminio mokesčio mokėjimo terminas.
Žemesnės instancijos teismas
15. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškovės D. Ž. ir J. G. atskirąjį skundo dalį dėl 2020 m. liepos 9 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties dalies, kuria iki 2020 m. liepos 24 d. pratęstas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, ieškovės D. Ž. ir J. G. atskirojo skundo dalį dėl 2020 m. liepos 9 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties dalies, kuria nenagrinėtas jos prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo, priimti, perduoti Lietuvos apeliaciniame teismui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta nagrinėti ieškovės prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl J. G. atskirojo skundo
18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 316 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti. Jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalis).
19. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi).
20. CPK 111 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad procesiniame dokumente, kurį teismui pateikia atstovas, turi būti nurodyti CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatyti duomenys apie atstovą ir prie jo turi būti pridėtas dokumentas, įrodantis atstovo teises ir pareigas, jeigu tokio dokumento byloje dar nėra arba jeigu byloje esančio įgaliojimo terminas yra pasibaigęs.
21. Nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 29 d. nutartimi nustatė apeliantams D. Ž. ir J. G. terminą iki 2020 m. lapkričio 23 d. (imtinai) pašalinti atskirojo skundo trūkumus, t.y. pateikti J. G. procesinę padėtį byloje patvirtinančius dokumentus. Minėta nutartis buvo išsiųsta apeliantams paštu, tačiau jie per siuntos saugojimo terminą procesinio dokumento neatsiėmė ir iki 2020 m. lapkričio 23 d. (imtinai) atskirojo skundo trūkumo nepašalino. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas apelianto J. G. atskirąjį skundą laikyti nepaduotu ir nutartimi grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis), tuo tarpu apeliantės D. Ž. atskirasis skundas nagrinėtinas iš esmės.
Dėl naujų įrodymų
22. Apeliantė pateikė teismui prašymą dėl naujai atsiradusių faktų prijungimo, kuriuo prašo priimti į bylą prašymą su priedais: 1) atsiliepimu teismui dėl antstolio veiksmų; 2) antstolio A. S. 09-08 ir 10-01 patvarkymus; 3) skundą – protestą dėl antstolio veiksmų; 4) D. Ž. med. išrašus.
23. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantų pateikti duomenys nėra susiję su apeliacinės instancijos teisme sprendžiamu klausimu, t. y. klausimu dėl atsisakymo nagrinėti žyminio mokesčio atidėjimą, todėl sprendžia, kad naujus įrodymus yra atsisakytina priimti į bylą.
Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo
25. Teismų praktikoje pasisakyta, kad viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas už teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis). Žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiama kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010; 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1165-241/2015; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-35-464/2016; 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-71-516/2020; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020).
26. CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už šalies atliekamus procesinius veiksmus. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.
27. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo sukaupti reikiamą mokėjimui atlikti pinigų sumą. Teismų praktikoje pasisakoma, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas jam gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017; 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1445-236/2018; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019).
28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. sausio 20 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo, nes nustatė, kad ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog egzistuoja žyminio mokesčio atidėjimo pagrindas. Ši nutartis įsiteisėjo 2020 m. birželio 9 d., t. y. kai Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo bylą pagal ieškovės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarties panaikinimo ir paliko šią nutartį nepakeistą.
29. Pažymėtina, kad įsiteisėjusi Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartis yra privaloma, tiek teismui, tiek ieškovei.
30. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nepaisant nurodyto teisinio reguliavimo, ieškovė pateikė pirmosios instancijos teismui pakartotinį prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. liepos 9 d. nutartimi nurodė, kad nėra pagrindo tokį prašymą nagrinėti. Apeliantė D. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartį dalyje dėl žyminio mokesčio atidėjimo ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti žyminio mokesčio ar jo dalies sumokėjimą iki sprendimo/nutarties priėmimo byloje.
31. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pakartotinis prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo ir atskirasis skundas grindžiami tuo, kad ieškovė priklauso rizikos grupei, niekur nedirba, negauna pajamų, todėl šiuo metu neturi lėšų, iš kurių galėtų sumokėti žyminį mokestį. Šiuo atveju, atkreiptinas dėmesys į tai, kad anksčiau byloje teiktas prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo iš esmės buvo grindžiamas identiškomis aplinkybėmis, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nagrinėti pakartotinį ieškovės prašymą nėra teisinio pagrindo.
32. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl proceso baigties
33. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl yra atmestini. Pirmosios instancijos teismas pagal įstatymo reikalavimus tinkamai ir teisingai išsprendė pakartotinio prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo priėmimo klausimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 316 straipsnio 2 dalimi, 338 straipsniu ir 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apelianto J. G. atskirąjį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartį nepakeistą.