- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-10
- Bylos Nr.
- 2S-568-154/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-0024-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Matiukienė
- Pareiškėjas
- A. M.
Teisėja L. Borkovskienė Teisminio proceso Nr. 2-23-3-0024-2013-4 Procesinio sprendimo kategorija
122.4.;124.1.;124.2.7.;124.2.9.;124.6.
NUTARTIS
2013 m. rugsėjo 10 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą Kelmės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-484/1993.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. M. kreipėsi į Kelmės rajono apylinkės teismą, prašydamas atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-484/1993 procesą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo V. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti.
Nurodo, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 1993 m. birželio 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-484/1993, buvo patenkintas pareiškėjo V. M. pareiškimas ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas nuosavybės teisės atstatymo tikslu, kad A. M. nuo 1936 metų iki nacionalizavimo (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė 32,78 ha žemės sklypą. Teigė, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, t. y. dėl jo (A. M.) kaip realaus pretendento į 32,78 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (CPK 366 str. 1 d. 7 p.) ir dėl pirmosios instancijos teisme sprendime padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, kuri turėjo įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 str. 1 d. 9 p.), nes duomenys, kuriais remiantis teismas pagrindė savo išvadas, neatitinka tikrovės, kadangi pareiškėjo ir visų teisme apklaustų asmenų parodymai yra melagingi.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjas A. M. prašyme nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių praleido įstatyme numatytus senaties terminus, be to, pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo jau buvo išnagrinėtas Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartimi ir Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 26 d. nutartimi, todėl tokie pareiškėjo pakartotiniai reikalavimai yra nepagrįsti.
Suinteresuoto asmens M. J. U. atstovas G. K. su prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutiko ir prašė pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą atsisakyti priimti, o jeigu prašymas būtų priimtas – prašymą atmesti.
Nurodė, kad A. M. į bylą suinteresuotu asmeniu įtrauktas V. M. yra miręs apie (duomenys neskelbtini) metus, todėl negali būti šalimi šioje byloje, taip pat yra miręs ir V. M. brolis P. M.. Vienintelė buvusio turto savininko A. M. palikuonė yra jo vaikaitė, P. M. duktė M. J. U., kuriai nuosavybės teise priklauso ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kelmės rajone. Taip pat nurodo, kad A. M. prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 str. 1 d. 7 ir 9 punktuose numatytais pagrindais, tačiau nenurodė jokių pagrindų, kuriais remiantis galėtų būti atstatytas CPK 368 str. 2 d. numatytas 5 metų terminas, nors nuo teismo sprendimo priėmimo yra praėję 20 metų.
Šalies argumentai
Kelmės rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 6 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą Kelmės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-484/1993 pagal pareiškėjo A. M. pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad įstatyme numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o šio Kodekso 366 str. 1 d. 9 p. nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai (CPK 366 str. 2 d.). Pažymėjo, kad CPK 368 str. 2 dalyje nustatyti terminai yra naikinamieji, t. y. šiam terminui pasibaigus asmeniui išnyksta teisė paduoti prašymą atnaujinti procesą. Vienok, kasacinis teismas savo priimtose nutartyse yra pasisakęs, kad esant išskirtinėms, netoleruotinoms teisinėms situacijoms, įgyvendinant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetenciją aiškinti ir taikyti įstatymus bei kitus teisės aktus, kasacinio teismo teisėjų kolegija gali tokiais atvejais konstatuoti žemesniųjų instancijų teismų teisę priimti procesinius sprendimus atnaujinti praleistą CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2009 ir kt.). Kelmės rajono apylinkės teismas konstatavo, kad pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą šiam teismui pateikė 2013 m. balandžio 3 d., t. y. praėjus beveik 20 metų po to, kai įsiteisėjo teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-484/1993, be to, A. M. 2009 metais jau ne kartą buvo kreipęsis į teismą su prašymais atnaujinti procesą šioje byloje (civ. bylų Nr. A2-835-322/2009 ir Nr. A2-1379-446/2009). Nurodė, kad pareiškėjas teismui pateiktame dabartiniame prašyme nors ir papildomai nurodė naują proceso atnaujinimo pagrindą, t. y. dėl, jo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, kuri turėjo įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 str. 1 d. 9 p.), tačiau nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių praleido įstatyme numatytus senaties terminus. Pareiškėjo argumentai, kad „turėjo rimtų sveikatos problemų, todėl neturėjo realios galimybės kreiptis į teismą per CPK 368 str. 2 dalyje nustatytą terminą, nepagrįsti įrodymais (pateikta tik 1998 m. spalio 23 d. išduota invalidumo pažyma bei neįgaliojo pažymėjimas, patvirtinantis vidutinių poreikių lygį). Taip pat teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas nenurodė išskirtinių, netoleruotinų situacijų, kurioms esant galėtų būti atnaujinami praleisti CPK 368 str. 2 dalyje nustatyti terminai. Teismas konstatavo, kad CPK 368 str. 2 d. nustatytų terminų praleidimas yra pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą, nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 str. 1 dalyje nustatytais pagrindais, todėl pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą atmetė.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas A. M. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
1. Nurodo, kad teismas skundžiama nutartimi atsisakė atnaujinti procesą, tinkamai neišsprendęs termino atnaujinimo klausimo.
2. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas yra fiziškai neįgalus, todėl bylinėtis su sveikais žmonėmis galimybės neturėjo anksčiau, neturi jos ir dabar. Mano, jog tai iš dalies pateisina pareiškėjo realią galimybę ginti savo pažeistas teises.
3. Civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, pareiškėjas V. M. ir jo atstovas gerai žinojo apie apelianto egzistavimą, todėl jis į bylą nebuvo įtrauktas sąmoningai. V. M. pavyko įtikinti teismą, kad jo tėvas iš L. J. (duomenys neskelbtini), nupirko 32,78 ha žemės sklypą, ir jį valdė iki žemės nacionalizacijos. Bylos duomenys šitokią žemės įgijimo iš L. J. versiją visiškai paneigia, nes nurodomas žemės pardavėjas žuvo (duomenys neskelbtini) metais, t. y. prieš 9 metus nuo tariamo žemės pardavimo, tačiau teismas, byloje kurioje prašoma atnaujinti procesą, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, tikslu atstatyti nuosavybę jo įpėdiniui, atlikti kitus žemės grąžinimo veiksmus, jog A. M. teisėtai nupirkęs žemės sklypą iš mirusiojo ir teisėtai valdė žemės nuosavybės teisę.
4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse, kurios nurodomos prašyme ir skundžiamojoje nutartyje, yra pasisakęs, jog esant išskirtinėms, netoleruotinoms situacijoms, aptariamu atveju būtent tokios ir susidarė, galimas teismo sprendimas atnaujinti praleistą CPK 368 str. 2 dalyje nustatytą terminą. Skundžiamos nutarties nuostatos leidžia teigti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą, nesivadovavo teismine praktika.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
1. Kelmės rajono apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas A. M. nepateikė jokių svarių įrodymų, pagrindžiančių įstatymu nustatytų terminų praleidimą. Pateikti rašytiniai įrodymai - neįgaliojo pažyma ir neįgalumo pažymėjimas nesuteikia pagrindo patvirtinti objektyvias aplinkybes, sukliudžiusias pareiškėjui ginti savo pažeistas teises įstatymo nustatytu laiku ir terminais. Pareiškėjas savo atskirajame skunde argumentuoja, jog dėl to, kas jis yra fiziškai neįgalus, jis negalėjęs bylinėtis su sveikais žmonėmis anksčiau ir neturintis tos galimybės dabar. Tačiau tas faktas, kad pareiškėjas itin aktyviai gina savo teises, užvesdamas ne vieną teisminį procesą, paneigia pareiškėjo argumentus dėl negalėjimo įgyvendinti savo teises įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, t.y. pareiškėjas pats sau prieštarauja, vienais savo argumentais paneigdamas kitus argumentus.
2. Civilinio kodekso komentaro 1.124 str. 2 d. nurodoma, jog ieškinio senaties instituto tikslas – sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, palengvinti įrodinėjimo procesą. Tai reiškia, jog teisės aktai garantuoja atitinkamą civilinių teisinių santykių stabilumą ir šitų nuostatų privalu laikytis visoms proceso šalims.
3. Pagal CPK 78 str. 1 d., praleistą terminą teismas gali atnaujinti, jeigu priežastis, kurios lėmė termino praleidimą, teismas pripažįsta svarbiomis. Pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė ir Kelmės rajono apylinkės teismas teisėtai priėmė tokią išvadą skundžiamojoje nutartyje.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties ir tikslų, proceso atnaujinimo sąlygų yra suformuota ir aiški. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). Teismo praktikoje nurodoma, kad, siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei juos taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje B. v. R. (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje S. H. v. U. (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje S. v. R. (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje V. v. R. (pareiškimo Nr. 8564/020); taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimt civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2012).
Šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo A. M. prašymas atnaujinti procesą buvo paduotas praleidus įstatyme nustatytą penkerių metų terminą (CPK 368 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas su tokia padaryta išvada sutinka. CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino (naikinamojo) paskirtis ir yra užtikrinti susiklosčiusių teisinių santykių stabilumą, sudarant prielaidas atitinkamų teisinių santykių subjektams tinkamai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus.
Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą Kelmės rajono apylinkės teismui pateikė 2013 m. balandžio 3 d., t. y. praėjus beveik 20 metų po to, kai įsiteisėjo teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-484/1993, be to, pareiškėjas A. M. 2009 metais jau ne kartą buvo kreipęsis į teismą su prašymais atnaujinti procesą toje pačioje byloje (civ. byla Nr. A2-835-322/2009 ir Nr. A2-1379-446/2009), tačiau atnaujinti procesą jam buvo atsisakyta. Svarbu tai, kad dar 2010 m. sausio 26 d., nagrinėdamas pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą, Šiaulių apygardos teismas nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-138-357/2010, konstatavo, jog pareiškėjas yra ženkliai praleidęs naikinamąjį penkerių metų terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, kad pareiškėjas nenurodė svarbių ženkliai uždelsto kreipimosi į teismą priežasčių.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui pateiktame prašyme nurodė papildomą proceso atnaujinimo pagrindą, t. y. dėl, jo nuomone, pirmosios instancijos teisme sprendime padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, kuri turėjo įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 str. 1 d. 9 p.), tačiau, kaip matyti iš prašymo turinio, pareiškėjas nenurodė nė vieno argumento ir įrodymo, pagrindžiančių CPK 366 str. 1 dalies 9 punkte nurodyto pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.).
Su atskiruoju skundu apeliantas pateikė iš medicinos įstaigų gautus įrodymus apie savo sveiktos būklę (b. l. 85-101). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pareiškėjo sveikata nėra gera, tačiau, kaip matyti iš prijungtų civilinių bylą Nr. 2-273-446/2009, A2-835-322/2009, A2-1379-446/2009, tai netrukdė jam bylinėtis, todėl pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjas nenurodė išskirtinių, netoleruotinų situacijų, kurioms (pagal kasacinio teismo išaiškinimus) esant, galėtų būti atnaujinami praleisti CPK 368 str. 2 dalyje nustatyti naikinamieji terminai. Bet koks delsimas negali būti pateisinamas ir sudaryti pagrindą procesui atnaujinti, kai įstatyme nustatytas naikinamasis terminas tokiems prašymams paduoti yra praleistas ypač ilgai, t. y. beveik 20 metų (CK 1.117 str. 6 d.).
Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė atnaujinti procesą Kelmės rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-484/1993, nes pareiškėjas yra ženkliai praleidęs CPK 368 str. 2 dalyje nustatytus terminus pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti, kitų atskirojo skundo argumentų, susijusių su civilinėje byloje Nr. 2-484/1993 priimtu procesiniu sprendimu, apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.
Dėl išdėstyto, Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartis paliktina nepakeista.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartį nepakeistą.