- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-04
- Bylos Nr.
- 2S-268-154/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-02157-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Matiukienė
- Skolininkas
- A. S., R. V.-S.
- Kreditorius
- „Swedbank“
Teisėja I. Stasiūnienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-02157-2012-2 Procesinio sprendimo kategorija
122.4.;128.17.
N U T ARTIS
2013 m. balandžio 4 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkų A. S. ir R. V.-S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1498-883/2013 pagal kreditoriaus „Swedbank“, AB, pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Kreditorius „Swedbank“, AB, kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolininkų A. S. ir R. V.-S. skolos išieškojimo iš įkeisto skolininkui A. S. nuosavybės teise priklausančio turto ir turto pardavimo iš varžytinių, nes skolininkai per vieną mėnesį nuo nutarties areštuoti įkeistą daiktą įteikimo dienos nesumokėjo 88019,20 EUR ir 6478,18 Lt kredito, 2465,65 EUR ir 153,25 Lt palūkanų, 100,00 Lt žyminio mokesčio, iš viso 90484,85 EUR ir 6731,43 Lt. Skola auga skaičiuojamų palūkanų ir delspinigių suma.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. sausio 24 d. nutartimi patenkino pakartotinį kreditoriaus pareiškimą. Nutarė priverstinai parduoti iš varžytinių A. S. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 0,1071 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Priverstinai išieškoti 90484,85 EUR ir 6731,43 Lt skolos, sutartines palūkanas nuo negrąžintos kredito sumos (88019,20 EUR ir 6478,18 Lt), skaičiuojant nuo 2012-12-21 iki pilno skolos išieškojimo, taip pat 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (90484,85 Lt EUR ir 6731,43 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-04-06) iki visiško skolos išieškojimo.
Teismas nurodė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. nutartimi areštuotas A. S. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas, skolininkai A. S. ir R. V. – S. įspėti, kad negrąžinus kreditoriui skolos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių skolos padengimui. Nutartis dėl turto arešto įsiteisėjo 2012-11-06. Konstatavo, kad kreditoriaus ,,Swedbank“, AB, prašymas tenkintinas, kadangi skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkams ir įkeisto turto savininkui įteikimo dienos negrąžinta. Pažymėjo, kad kreditorius pagrįstai nutraukė paskolos sutartį prieš terminą, prieš tai įspėjęs skolininkus ir įkeisto turto savininką, nes skolininkai A. S. ir R. V. – S. sutarties tinkamai nevykdė – ilgą laiką nemokėjo paskolos bei palūkanų ir tuo padarė esminį sutarties pažeidimą, nes kreditorius iš negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, t. y. paskolos grąžinimo ir palūkanų už naudojimąsi gauto kredito suma mokėjimo. Toks sutarties nutraukimo pagrindas numatytas pačioje sutartyje ir LR CK 6.217 str. 2 d. 1 punkte. Kreditoriui nustačius papildomą terminą sutarties sąlygoms įvykdyti, skolininkas susidariusio įsiskolinimo taip pat nepadengė.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkai A. S. ir R. V.-S. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartį panaikinti ir priimti naują procesinį sprendimą, kuriuo kreditoriaus prašymą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
1. 2012-07-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo 2012-11-06, buvo areštuotas skolininkams nuosavybės teise priklausantis hipoteka įkeistas nekilnojamas turtas, taip pat skolininkai buvo įspėti, kad negrąžinus kreditoriui skolos pagal nutrauktą 2006-03-22 kredito sutartį Nr. 06-0017488-FA su vėlesniais pakeitimais, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių skolos padengimui. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkų manymu, ši kredito sutartis buvo nutraukta neteisėtai, Vilniaus miesto apylinkės teismui skolininkai pateikė ieškinį dėl šios kredito sutarties nutraukimo pripažinimo nepagrįstu. 2013 m. sausio 24 d. įvykusio teismo posėdžio metu kreditoriaus atstovas patvirtino, kad yra galimybė bylą baigti taikiai ir atnaujinti kredito sutartį. 2013-01-25 elektroniniu paštu buvo nurodyta kokie kreditoriui yra reikalingi dokumentai sprendimo priėmimui. Apie galimybę atnaujinti sutartį taikiu būdu kreditorius užsiminė ir savo procesiniuose dokumentuose (triplike), nurodydamas, kad jeigu bus pateikti duomenys, skolininkai gali vykdyti kreditorinius įsipareigojimus. Bylą nagrinėjančiam teismui skolininkai pateikė įrodymus (darbo sutarčių kopijas), patvirtinančius, kad abu dirba ir gali vykdyti mokėjimus pagal kredito sutartis. Šie duomenys kreditoriui taip pat buvo žinomi, tačiau jis geranoriškai nesiėmė jokių veiksmų, kad atnaujinti ginčo sutartį. Mano, kad kreditorius piktnaudžiauja savo padėtimi ir vykdydamas derybas dėl kredito sutarties atnaujinimo, tuo pačiu prašo, kad būtų vykdomas ir išieškojimas pagal tą pačią sutartį. Tokie kreditoriaus veiksmai prieštarauja ir bendriesiems sąžiningumo ir protingumo principams.
2. Atsižvelgdami į vartojimo sutarties instituto tikslus, dėl nelygiavertės vartotojo ir verslininko padėties, į bylas, kuriose paliečiami vartotojo interesai, teismai ex officio turi išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, užtikrinant vartotojo, kaip silpnesniosios šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Šiuo atveju teismas pasielgė formaliai, patenkino kreditoriaus prašymą parduoti iš varžytinių hipoteka įkeistą turtą, visiškai nesiaiškindamas, kad dėl kredito sutarties, iš kurios kildinamas išieškojimas, nutraukimo teisėtumo tarp šalių vyksta ginčas. Mano, kad prašymą nagrinėjęs teismas, esant neišspręstam ginčui dėl išieškojimo pagrindo, neturėjo priimti procesinio sprendimo pradėti vykdyti išieškojimą. Skundžiama nutartimi yra labai apsunkinta vartotojo padėtis, nes įvykdžius išieškojimą, o vėliau paaiškėjus, kad tam nebuvo pagrindo, kiltų neproporcingos teisinės pasekmės: ne tik būtų apsunkintas vartotojo teisių atstatymas, tačiau būtų užprogramuojami nauji ginčai (dėl žalos atlyginimo ir pan.), įtraukiami į konfliktus turtą iš varžytinių įsigiję asmenys ir pan.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius ,,Swedbank“, AB, prašo atskirąjį skundą atmesti.
1. Pirmosios instancijos teismas 2012-07-10 (civilinėje byloje Nr. 2-4751-553/2012) ir Šiaulių apygardos teismas 2012-11-06 (civilinėje byloje Nr. 2S-631-210/2012) priimdami nutartis atliko tiek teisinį, tiek tam tikrų faktinių duomenų tyrimą, išsiaiškino visas pareiškėjų nurodytas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstus bei teisėtus sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. birželio 15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011 pasisakė, kad atskirieji skundai dėl hipotekos teisėjo nutarčių, priimtų CPK 558 str. 1 d. pagrindu, gali būti kasacinio nagrinėjimo objektas. Skolininkai aukščiau minėtos 2012-11-06 Šiaulių apygardos teismo nutarties neskundė. Teismo nutartys įsiteisėjo, tapo privalomomis proceso šalims ir turi prejudicinę galią. Joms turi būti taikomas CPK 18 str. nustatytas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį, įsiteisėjusio teismo sprendimų (šiuo atveju nutarčių) negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Todėl mano, kad klausimas dėl kredito sutarties nutraukimo bei nutraukimo teisėtumo yra išnagrinėtas.
Šalies argumentai
2. Kreditoriui pateikus pakartotinį pareiškimą CPK 558 str. 2 d. nustatyta tvarka dėl priverstinio skolos išieškojimo, teismas sutarties nutraukimo klausimo nebenagrinėja, šioje stadijoje teismas tik konstatuoja, kad skolininkas per vieną mėnesį skolos kreditoriui geranoriškai negrąžino, todėl pradedamas įkeisto daikto pardavimas iš varžytynių arba įkeistas daiktas perduodamas kreditoriui administruoti. Taigi, esminiai klausimai, kuriuos skolininkai dabar kelia, teikdami šį atskirtąjį skundą, jau yra išnagrinėti.
3. Kadangi klausimas dėl kredito sutarties nutraukimo yra išnagrinėtas, todėl kreditorius mano, kad civilinė byla, nagrinėjama Vilniaus apylinkės teisme (c. b. Nr. 2-2080-541/2013) pagal pareiškėjų ieškinį dėl nepagrįsto kredito sutarties nutraukimo, turėtų būtį nutraukta, kadangi šis klausimas tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko yra išnagrinėtas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Kreditorius „Swedbank“, AB, kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolininkų A. S. ir R. V.-S. skolos išieškojimo iš įkeisto skolininkui A. S. nuosavybės teise priklausančio turto ir turto pardavimo iš varžytinių, nes skolininkai per vieną mėnesį nuo nutarties areštuoti įkeistą daiktą įteikimo dienos nesumokėjo 88019,20 EUR ir 6478,18 Lt kredito, 2465,65 EUR ir 153,25 Lt palūkanų, 100,00 Lt žyminio mokesčio, iš viso 90484,85 EUR ir 6731,43 Lt.
Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, skolininkai A. S. ir R. V. – S. neginčija, kad įsipareigojimus pagal 2006 m. kovo 22 d. Kredito sutartį Nr. 06-017448-FA vykdė netinkamai, tačiau nurodo, kad kredito sutartis buvo vienašališkai nutraukta neteisėtai, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, šių aplinkybių nesiaiškino, neatsižvelgė į tai, kad skolininkai Vilniaus miesto apylinkės teismui yra pateikę ieškinį dėl neteisėto kredito sutarties nutraukimo.
Įvertinęs bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą 2013 m. sausio 24 d. nutartį, pirmosios instancijos teismas išsamiai atliko pateikto kreditoriaus „Swedbank“, AB, pareiškimo tyrimą, pagrįstai nustatė, jog kredito sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Pažymėtina, kad priverstinis skolos išieškojimas pradėtas 2012 m. balandžio mėnesį, todėl byloje taikomos teisės normos, galiojusios iki 2012 m. liepos 1 d. (CPK atskirų straipsnių pakeitimo, papildymo ir pripažinimo netekusiais galios 2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1843 34 str. 3 d.).
Hipotekos teisė galioja iki tol, kol pilnai įvykdomas skolinis įsipareigojimas arba kol ji nepasibaigia kitais įstatyme nustatytais pagrindais (LR CK 4.197 str.). Šiuo atveju kreditoriui įkeistos turtinės teisės hipotekos teisė nėra pasibaigusi. LR CPK 558 str. reglamentuoja hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, tvarką bei sąlygas. Remiantis minėtu straipsniu, hipotekos kreditorius, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo (LR CPK 558 str. 1 d.). Byloje nustatyta, jog kreditorius šia teise pasinaudojo, Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. liepos 10 d. nutartimi buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimo procesas, o skolininkai A. S. ir R. V. – S. įspėti, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių skolos padengimui arba perduotas administruoti kreditoriui (107-110 b. l.). Minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį skolininkai skundė atskiruoju skundu, motyvuodami tuo, kad teismas, neva, nevertino, kredito sutarties nutraukimo teisėtumo. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. lapkričio 6 d. nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. nutartį paliko nepakeistą, patvirtindamas pirmosios instancijos teismo išvadas, kad kredito sutartis nutraukta teisėtai, kas sudaro pagrindą pradėti priverstinį skolos išieškojimą (135-139 b.l.). Skolininkai šios apeliacinės instancijos teismo nutarties kasacine tvarka neskundė.
Jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo negrąžinta, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti (LR CPK 558 str. 2 d.). Hipotekos kreditorius „Swedbank“, AB, įstatyme nustatyta teise pasinaudojo ir kreipėsi pakartotinai su pareiškimu į Šiaulių apylinkės apylinkės teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo (143-144 b. l.).
Gavęs pakartotinį kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga dar kartą konstatavo, kad kredito sutartis prieš terminą nutraukta pagrįstai. Šias pirmosios instancijos teismo išvadas pagrindžia ir byloje esantys įrodymai, iš kurių matyti, kad dar 2011-10-06 skolininkai buvo paraginti padengti susidariusį įsiskolinimą, įspėti apie sutarties nutraukimą (40, 41 b. l.), 2011-11-14 kreditorius išsiuntė skolininkams pakartotinį raginimą susimokėti skolą, įspėdamas, kad priešingu atveju nuo 2011-12-19 sutartis bus nutraukta (42, 43 b. l.), tačiau skolininkai į pranešimą nereagavo.
Apeliantai skunde nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo nepagrįstu, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė, todėl, neva, nepagrįstai nutarė priverstinai parduoti iš varžytinių skolininkų turtą.
Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2080-541/2013, iškelta pagal ieškovų A. S. ir R. V. – S. ieškinį atsakovui Swedbank“, AB, dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo nepagrįstu.CPK 442 str. 11 p. numatyta, kad bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingąją teisena. Vienas iš kriterijų, priskiriant bylą nagrinėti ypatingąją teisena, yra ginčo dėl teisės nebuvimas. Šiuo atveju teismas, nagrinėdamas bylas dėl hipotekos teisinių santykių, siekia sukurti sąlygas tinkamai įgyvendinti materialinę teisę (hipoteka užtikrintą reikalavimą), todėl tai, kad teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo nepagrįstu, skundžiamos nutarties teisėtumui reikšmės neturi.
Svarbus aspektas yra tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2080-541/2013 2013 m. vasario 6 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartį priverstinį skolos išieškojimą ne ginčo tvarka iš A. S. ir R. V. – S. nuosavybės teise priklausančio įkeisto nekilnojamojo turto, išieškant skolą pagal 2006 m. kovo 22 d. Kredito sutartį Nr. 06-017488-FA ir vėlesnius jos pakeitimus. Todėl šiuo konkrečiu atveju, esant neišspręstam ginčui dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo nepagrįstu, priverstinis skolos išieškojimas yra sustabdytas, tačiau tai neturi reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui.
Pažymėtina, kad bet kurioje proceso stadijoje, tame tarpe ir vykdymo procese, šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi (LR CPK 42 str. 1 d., 643 str. 7 p.). Kreditorius turi teisę bet kuriuo momentu atsisakyti hipotekos ar įkeitimo, nors skolininkas jam ir nebūtų įvykdęs įsipareigojimų (LR CPK 567 str. 1 d.).
Dėl nurodytų motyvų atskirasis skundas atmestinas, o Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutari a:
Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartį.