Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Inga Vaišvilienė, susipažinusi su pareiškėjo A. R. skundu dėl antstolės J. B. veiksmų, suinteresuotas asmuo – Valstybinė ligonių kasa,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. R. kreipėsi į antstolę J. B. su skundu (vykd. b. Nr. 0086/12/01435) dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalies netinkamo taikymo ir prašė panaikinti antstolės patvarkymą dalyje, kuria yra apribota jo teisė įsigyti maisto produktų bei būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, ir, tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti į jo asmeninę sąskaitą antstolės nurašytas lėšas arba panaikinti areštą, pritaikytą tokioms lėšoms.

Antstolė J. B. 2016 m. lapkričio 11 d. patvarkymu reg. Nr. S-11474 atsisakė tenkinti skolininko A. R. skundą dėl antstolės veiksmų ir kartu su vykdomąja byla persiuntė jį teismui. Antstolė nurodė: kad, vykdomojoje byloje 2014 m. balandžio 24 d. priėmė patvarkymą dėl 6 658,40 Lt (1 928,41 Eur) skolos išieškojimo iš A. R. ir jį išsiuntė vykdymui; priimdama patvarkymą vadovavosi CPK 733 – 743 straipsnių normomis ir nurodė, jog reikalaujama iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA; toks išieškojimo nukreipimas į skolininko pajamas atitinka įstatymo nuostatas, kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį skolininkas turi teisę naudoti savo reikmėms. Be to, nurodė, kad jokios lėšos iš sąskaitos, esančios įkalinimo įstaigoje, nebuvo nurašytos, bankų sąskaitose skolininkas pinigų neturi, todėl reikalavimas grąžinti nurašytas lėšas yra visiškai nepagrįstas. Antstolė teigia, jog reikalavimas panaikinti patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir kitų būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, taip pat yra visiškai nepagrįstas, nes jokios lėšos iš sąskaitos, esančios įkalinimo įstaigoje, nebuvo nurašytos, ši sąskaita nėra areštuota. Tuo tarpu išieškojimo nukreipimas į darbo užmokestį atitinka įstatymo nuostatas.

Skundas atmestinas.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0086/12/01435 medžiagos, matyti, kad antstolė J. B. vykdo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 15 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 1-287 dėl 5571,35 Lt (1613,57 Eur) skolos išieškojimo iš skolininko A. R. trečiosios eilės išieškotojui valstybei ir 1087,05 Lt (314,83 Eur) vykdymo išlaidų antstolei.

Antstolė J. B. 2014 m. balandžio 24 d. priėmė patvarkymą Nr. (3.4) S-2707 vykdyti išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos, kiekvieną mėnesį išskaičiuojant 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatyta vieną minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – MMA) ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Šis patvarkymas išsiųstas į valstybės įmonei prie Marijampolės pataisos namų.

Pareiškėjas, remdamasis CPK 668 straipsnio 1 dalimi ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkto nuostatomis, tvirtina, kad antstolio vykdomi išieškojimo veiksmai pažeidžia minėtų normų nuostatas ir apribota jo teisę įsigyti maisto produktų bei būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems.

Teismas pažymi, kad civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).

Išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojanti CPK 668 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte.

Savo ruožtu, vykdant išieškojimą iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų, taikomos CPK LI skyriaus nuostatos (733–743 straipsniai). Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje.

Lietuvos Aukščiausias Teismas 2016 m. kovo 23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 yra išaiškinęs, kad CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatos aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos (dėl išieškojimo iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų etc.) nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA.

Nagrinėjamu atveju iš vykdomojoje byloje esančio antstolės 2014 m. balandžio 24 d. patvarkymo matyti, kad vykdant išieškojimą iš pareiškėjo pajamų buvo vadovaujamasi CPK 733 – 736 straipsnių nuostatomis (vykdomosios b. l. 11), nurodant, jog reikalaujama iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Taigi šiuo atveju išieškojimas iš pareiškėjo darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų yra vykdomas proporcingai pagal jo gaunamas pajamas, nepažeidžiant šį ieškojimą reglamentuojančių įstatymo nuostatų, paliekant įstatyme nustatytą proporcingą dalį jo poreikiams tenkinti.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad išieškojimas vykdomas iš pareiškėjo darbo užmokesčio, o ne kitų pajamų, kurioms taikoma CPK 668 straipsnio 1 dalis. Dėl to pareiškėjo argumentai dėl antstolės vykdomo išieškojimo neteisėtų veiksmų, pažeidžiant CPK 668 straipsnio 1 dalies ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkto nuostatas, atmestini kaip nepagrįsti. Nenustačius vykdomo išieškojimo neteisėtumo, nėra pagrindo pareiškėjui grąžinti iš jo išieškotas lėšas (vykdomosios b. l. 9).

Nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl arešto taikyto jo pataisos įstaigoje esančiai banko sąskaitai. Teismas pažymi, kad laisvės atėmimo vietoje esančios pareiškėjui A. R. priklausančios banko sąskaitos areštas nebuvo taikytas. Toks areštas buvo pritaikytas tik jo gyvenamojoje vietoje iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo naudotai banko sąskaitai AB „Swedbank“ (vykdomosios b. l. 15).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 510-513 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo A. R. skundą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Ukmergės rajono apylinkės teismą.