Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-632-290-2013

2013 m. rugsėjo 16 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Algerdo Urbšio ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Daliai Pangonienei, nuteistojo A. B. gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, nukentėjusiajam A. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 6 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu - 1 (vieneriems) metams, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 1 p., 2 p. ir 3 p. įpareigotas laisvės apribojimo laiku būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., atlyginti nukentėjusiajam A. M. nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir pradėti dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje.

Nukentėjusiojo A. M. civilinis ieškinys patenkintas ir jam iš nuteistųjų N. L. ir A. B. solidariai priteista 320 Lt (trys šimtai dvidešimt litų) turtinės žalos atlyginimui.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas N. L., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. už tai, kad 2012 m. gruodžio 10 d., apie 04.00 val., viešoje vietoje – gatvėje, prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu, tyčia, mesdamas alaus butelį į nukentėjusįjį A. M. ir išplūsdamas jį necenzūriniais žodžiais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismas šio prieštaravimo nepašalino, o tik formaliai laikė, kad į nukentėjusįjį buvo mestas vienas butelis ir jį metė A. B.. Nuteistojo nuomone, nukentėjusiojo išplūdimas necenzūriniais žodžiais nuosprendyje kvalifikuotas taip pat nepagrįstai, kadangi nėra objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, jog necenzūriniai žodžiai buvo nukreipti prieš nukentėjusįjį, kad šie žodžiai įžeidė jį, pažemino, todėl jo elgesys negali būti prilyginamas įžūliam baudžiamojo įstatymo draudžiamam elgesiui.

Viešosios tvarkos sutrikdymas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Nuteistasis nurodė, kad jis neginčijo pačių faktinių aplinkybių buvimo ta apimtimi, kad 2012 m. gruodžio 10 d. paryčiais ėjo kartu su N. L. ir D. G. namo, ir kad N. L. išdaužė nukentėjusiajam priklausančio automobilio šoninį stiklą, dėl šio incidento tarp jų (kaltinamųjų) kilo ginčas, pasireiškę necenzūrinių žodžių vartojimu vienas kito atžvilgiu ir pan., tačiau aplinkybės, kad jis būtų metęs alaus butelį į patį nukentėjusįjį nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu kategoriškai patvirtinti negalėjo, todėl kaltė įrodinėta tik prielaidomis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Nutarime Nr. 40 nurodyta, jog teismo išvados nuosprendyje negali būti grindžiamos vien kaltinamojo prisipažinimu padarius nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jei jo nepatvirtina ir kiti įrodymai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Nuteistojo teigimu, šiuo atveju teismas nukrypo nuo šių reikalavimų laikymosi, kadangi jo kaltė padarius baudžiamojo įstatymo draudžiamą veiką buvo įrodinėjama tik asmens prisipažinimu, nors prisipažinimas apėmė tik patį faktinių aplinkybių buvimo pripažinimą, tačiau ne kaltės pripažinimą.

Atsižvelgiant į tai, kad visuomenės rimtis ir tvarka realiai sutrikdyta nebuvo, jo veiksmai, nagrinėjamu atveju, turėjo būti kvalifikuojami ne pagal baudžiamąjį įstatymą, o pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnį, numatantį administracinę atsakomybę už nedidelį chuliganizmą, atitinkamai nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla turėtų būti nutraukta nesant nusikalstamos veikos sudėties požymių viseto. Esant manymui, kad neteisėti veiksmai peržengė administracinės atsakomybės ribas, veika turėjo būti perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo prašymą apeliacinį skundą tenkinti, prokurorės ir nukentėjusiojo prašymus nuteistojo skundą atmesti, bei įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad nuteistojo skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus, teisingai juo įvertino ir tinkamai nustatė įvykio aplinkybes, teisingai paskyrė bausmes. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog A. B. kaltė įvykdžius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., įrodyta nukentėjusiojo A. M., iš dalies liudytojų Ą. M., E. V. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų apžiūros protokolu, tarnybiniais pranešimais, paties kaltinamojo A. B. bei kito kaltinamojo N. L. parodymais, duotais teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Tam, kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal šio kodekso 284 str. 1 d. būtina nustatyti šiuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius – veikos padarymo vietą, padarytos veikos (veiksmų) pobūdį, kilusius padarinius. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Byloje neginčytinai nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus nuteistasis atliko viešoje vietoje – gatvėje – prie (duomenys neskelbtini) namo Kaune ir tai, jog gatvė viešoji vieta jokių abejonių nekyla. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Įžūlus elgesys – agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Butelio metimas į nukentėjusįjį pagrįstai laikytas įžūliu elgesiu, nes tokiu elgesiu sutrikdomas normalus asmenų būvis, visuomenės rimtis, viešoji tvarka, todėl teismas, nustatęs, kad į nukentėjusįjį buvo mestas alaus butelis, jis buvo išplūstas viešoje vietoje, pagrįstai padarė išvadą, kad kaltinamojo A. B. veiksmai įvykio metu buvo įžūlūs, tyčiniai, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių normų.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino byloje apklausto kaltinamojo A. B., nukentėjusiojo parodymus. A. B. parodė, kad kavinėje-bare (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) prospekte, Kaune su D. G. gėrė alkoholinius gėrimus, bare susipažino su N. L.. Iš baro išėjo trise 2012 m. gruodžio 10 d., apie 03 val., ėjo link namų, visi gyvena netoliese. Beeinant (duomenys neskelbtini) gatve, N. L. buteliu trenkė į automobilio durelių langą ir jį išdaužė. Jis buvo labai girtas, nelabai atsimena kaip viskas buvo. Kai N. išdaužė lango stiklą, jie visi trys susiginčijo, klausė N. L., kodėl jis tą langą išdaužė. Tuo metu į gatvę išėjo vyriškis, kuris pasakė, kad kvies policiją. Jis metė į vyriškį alaus butelį ir išplūdo vyriškį necenzūriniais žodžiais. Išgirdęs, kad vyriškis skambins policijai, jis išsigando dėl išdaužto automobilio lango ir pradėjo bėgti. Atsimena kad bėgo ir kad buvo sulaikytas policijos pareigūnų Jonavos gatvėje.

Nukentėjusysis A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus teisminio nagrinėjimo metu pilnai patvirtino ir jais nustatyta, jog kai nukentėjusysis pamatė jaunuolius prie savo automobilio, stovėdamas namo koridoriuje, stebėjo kas bus toliau. Išgirdo dūžtantį stiklą. Kuris iš vaikinų daužė – nematė. Išėjęs į kiemą, žiūrėjo, kas vyksta toliau. Sušuko, kad vaikinai trauktųsi nuo automobilio ir kad kviečia policiją. Tada visi trys vaikinai pradėjo artintis prie jo. Vienas iš vaikinų išlaužė vieną tvoros lentą ir su ja pradėjo mušti šunį, kuris lojo kieme. Šunį su lenta stumdė, daužė. Matė, kad sudavė ne mažiau 3 smūgių. Šuo cypdamas iš skausmo parbėgo į namus. Tada vaikinas, kuris mušė šunį puolė jį su lenta. Tuo metu jis stovėjo savo kieme. Vaikinas su lenta norėjo jam suduoti, tačiau nepataikė. Nepataikęs su lenta suduoti, metė lentą į jį, bet nepataikė, kiti du vaikinai metė į jį pradarytus alaus butelius. Tačiau ir jie nepataikė. Sužalotas jis nebuvo. Mesdami į jį butelius, visi trys vaikinai plūdo jį necenzūriniais žodžiais. Po to vaikinai nubėgo link Zarasų gatvės. Jiems nubėgus, jis išėjo į gatvę pasižiūrėti savo automobilio. Pamatė, kad išdaužtas automobilio kairės pusės galinis kėbulo langelis, iškvietė policiją.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu A. B. savo kaltės neneigė, o jo parodymus pilnai patvirtino kiti aukščiau paminėti teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai. Teismas pagrįstai nuoseklius A. B. parodymus vertino kitų įrodymų visete ir priėjo išvados, kad jis buvo aktyvus atliktų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu dalyvis, o ne asmuo tariamai supanikavęs ir ėmęs keiktis dėl kito kaltinamojo atliktų neteisėtų veiksmų. Tokių aplinkybių nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą, nagrinėjant I instancijos teisme, nestatyta nebuvo, todėl šis nuteistojo apeliacinio skundo motyvas atmetamas kaip nepagrįstas ir vertinamas kaip siekis švelninti savo teisinę padėtį.

Toks skundo motyvas vertinamas kaip įstatymo subjektyvus interpretavimas, bandant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nei viena atsakomybės rūšis nenumato galimybės viešosios tvarkos pažeidimo pavojingumą vertinti atsižvelgiant į paros laiką, kuomet padaryti nusikalstami veiksmai, todėl ir atliktų veiksmų kvalifikavimui tai jokios įtakos neturi, ir teigti, kad jis savo veiksmais nepažeidė viešosios tvarkos ir žmonių rimties, nuosprendyje aptartų įrodymų visete, pagrindo nėra. Apylinkės teismas pagrįstai A. B. veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Baudžiamosios teisės priemonėmis saugomos viešosios tvarkos pažeidimo požymis yra tas, kad įstatyme išvardintais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties sutrikdymu šiuo atveju laikomi veiksmai – alus butelio metimas į nukentėjusįjį, nukentėjusiojo plūdimas viešoje vietoje, nagrinėjamu atveju kelių asmenų veiksmų pasekoje padaryta turtinė žala, patvirtina padarinių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. dispozicijoje atsiradimą.

Atribojant atsakomybę, reikėtų vadovautis ne vien BK 284 str. 1 d. ir ATPK 174 str., t. y. konkrečiomis teisės normomis, bet ir ATPK 9 straipsnio 2 dalies nuostata, reikalaujančia atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, kilusius padarinius, viešosios tvarkos specifiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-452/2011). Nuteistasis A. B. ir kiti kartu buvę asmenys, būdami apsvaigę nuo alkoholio, sukėlė didelį triukšmą, keikėsi necenzūriniais žodžiais, garsiai rėkė, metė butelius ir į automobilį ir į nukentėjusįjį, bandė suduoti lenta, bet nepataikė, buvo didelis triukšmas, sutrikdyta rimtis, iškviesta policija ir šios aplinkybės pilnai patvirtintos ištirtais ir tinkamai aptartais įrodymais, o švelninti nuteistojo teisinę padėtį, veiką perkvalifikuojant į Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d. nėra pagrindo, nes A. B. elgesio įžūlumas viešoje vietoje pilnai atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., numatytą dispoziciją.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad apylinkės teismas priėmė teisingą, teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

nutarė:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.