- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-03
- Bylos Nr.
- I1-5734-644/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01402-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Audrius Grauželis (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. D. (S. D.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. D. skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti
Pareiškėjas skunde ir atsikirtime (b. l. 2-3, 58-59) nurodė, kad nuo 2019-06-06 Marijampolės pataisos namų 9 būryje jis buvo laikomas netinkamomis sąlygomis. Pažymėjo, kad už kameros ribų jis galėjo praleisti tik apie 4 val. per parą, o visą likusį paros laiką užrakintas buvo laikomas kameroje. Pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintą dienotvarkę 9 būrio nuteistieji pasivaikščioti išvedami kasdien nuo 10.30 val. iki 12 val. ir nuo 16.00 val. iki 17.30 val. Tačiau išvedimo į sporto aikštyną, biblioteką ir dušą laikas sutapo su pasivaikščiojimams gryname ore skirtu laiku. Biblioteka dirba pirmadieniais nuo 16.00 val. iki 17.30 val., sportas aikštyne – pirmadieniais nuo 16.00 val. iki 17.30 val. ir penktadieniais nuo 10.30 val. iki 12 val., dušas - nuo 11.30 val. iki 12 val. ir nuo 17.00 val. iki 17.30 val. Taigi, pagal sudarytą dienotvarkę, pareiškėjas turėjo pasirinkti tarp pasivaikščiojimų, bibliotekos, sporto aikštyno ir dušo. Pažymėjo kad dėl rašomų skundų pareiškėjas buvo baudžiamas drausminėmis nuobaudomis, o į skundus nebuvo atsižvelgiama, problemos nesprendžiamos. Dėl minėtų aplinkybių patyrė nepatogumus, depresiją, sveikatos pablogėjimą, atsinaujino narkomanijos liga.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. l. 20-23) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Marijampolės PN 9 būryje pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2019-06-05 iki 2020-03-17. Vadovaujantis Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėmis, paprastai grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose (kamerose), jei tai būtina jų laikymui atskirai užtikrinti arba jie dėl asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, kelti pavojų kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, arba jei tai būtina teisės ir režimo pažeidimų prevencijos tikslais. Iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, patalpų nuteistieji išleidžiami į darbą, mokymo įstaigas, pasimatymus, valgyklą, dušą, socialinės reabilitacijos užsiėmimus ir pan. Pareiškėjas bausmę atliko paprastosios grupės sąlygomis, todėl pasivaikščioti buvo išleidžiamas kasdien po tris valandas. Pagal pataisos namų direktoriaus patvirtintas dienotvarkes, bibliotekos, prausimosi laikas nesutampa su pasivaikščiojimų laiku. Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namų 9 būryje netinkamomis sąlygomis, t y. dėl pareiškėjo laikymo rakinamoje kameroje ir netinkamai jam sudarytos dienotvarkės.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019-06-05 iki 2020-03-17 pareiškėjas buvo laikomas Marijampolės PN 9 būryje paprastosios grupės sąlygomis (b. l. 25-27). Atsakovas neneigia, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu 9 būrio kameroje buvo laikomas užrakintas.
Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 85 straipsnio 3 dalį (akto redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) paprastajai grupei priskirti nuteistieji laikomi rakinamose kamerose.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) (akto redakcija, galiojusi nuo 2018-10-20 iki 2020-01-22) 73² punktą, iš kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukštų nuteistieji išleidžiami pagal dienotvarkėje nustatytą laiką į darbą, bendrojo lavinimo mokyklą ar profesinio mokymo įstaigą, pasimatymus, paskambinti telefonu, valgyklą, dušą, socialinės reabilitacijos užsiėmimus, susitikimus su advokatu, taip pat užsiimti individualia ar kita Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nustatyta veikla, sudaryti santuoką, iškvietus pataisos įstaigos administracijai, į pataisos įstaigoje vykstančius renginius nuteistiesiems, pas sveikatos priežiūros specialistus (skubiais atvejais arba sveikatos priežiūros specialisto paskirtu priėmimo laiku) ir laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla. Panašus reglamentavimas numatytas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse, kurių 16 punktas nustato, jog paprastajai grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose (kamerose), jei tai būtina jų laikymui atskirai užtikrinti arba jie dėl asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, kelti pavojų kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, arba jei tai būtina teisės ir režimo pažeidimų prevencijos tikslais. Iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į darbą, mokymo įstaigas, pasimatymus, paskambinti telefonu, dušą, valgyklą, užsiimti individualia veikla, laisvalaikio metu – pasivaikščioti ir kt.
Atsižvelgiant į paminėtą reglamentavimą ir įvertinus tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas paprastosios grupės sąlygomis, atstovo neteisėti veiksmai dėl pareiškėjo laikymo rakinamojoje kameroje nekonstatuotini.
Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš to, kad pasivaikščiojimų gryname ore laikas sutapo su bibliotekos darbo laiku, išėjimu į dušą ir sporto aikštyną.
BVK 103 straipsnyje numatyta, kad nuteistieji šio Kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio BVK 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. Paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas (BVK 73 straipsnio 5 punktas).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad teisė pasivaikščioti gryname ore yra viena iš nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos namuose, teisių, kuri privalo būti užtikrinama. Ši teisė gali būti ribojama tik konkrečiais Bausmių vykdymo kodekso ir Taisyklėse numatytais pagrindais (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1106-602/2020; 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1015-502/2020; kt.).
Pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintas ginčo laikotarpiu galiojusias nuteistųjų dienotvarkes, 9 būrio nuteistieji į pasivaikščiojimų kiemelį išvedami du kartus per dieną, t. y. nuo 10.30 val. iki 12.00 val. (1,5 val.) ir nuo 16.00 val. iki 17.30 val. (1,5 val.) (32, 33, 34). Minėtais duomenimis nustatyta, kad pasivaikščiojimų metu du kartus per savaitę (penktadieniais nuo 10.30 val. iki 12 val. ir pirmadieniais nuo 16.00 val. iki 17.30 val.) nuteistieji išvedami į sporto aikštyną.
Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, 20 punktą, sporto įrangos įrengimas pataisos namų pasivaikščiojimų kiemeliuose nėra privalomas, todėl nuteistųjų išvedimas į sporto aikštyną pasivaikščiojimo metu yra vertinama kaip papildoma nuteistųjų aktyvaus užimtumo priemonė gryname ore jų pasivaikščiojimų metu. Teismo vertinimu, jei pareiškėjo netenkino jo užimtumas sporto aikštyne pasivaikščiojimų metu, jis galėjo kreiptis į atsakovą ir atsisakyti šios teisės, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Vien tik deklaratyvūs teiginiai, jog pasivaikščiojimų metu pareiškėjas buvo išvedamas į sporto aikštyną, nenurodant, kad dėl šių aplinkybių būtų skundęsis pataisos namų administracijai, nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktu, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims suteikiama galimybė vieną kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu. Pareiškėjas neneigia, kad buvo vedamas praustis po šiltu dušu kartą per savaitę, tačiau nurodo, kad išėjimai į dušą sutapo su pasivaikščiojimais gryname ore.
Pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintas dienotvarkes, 9 būrio nuteistieji į dušą buvo vedami penktadieniais nuo 12.00 val. iki 12.30 val. ir pirmadieniais nuo 17.30 iki 18.00 val. (32, 33, 34). Atsižvelgiant į tai akivaizdu, kad Marijampolės PN direktoriaus patvirtintose dienotvarkėse pasivaikščiojimų gryname ore ir dušo laikas ginčo laikotarpiu nesutapo, todėl atsakovo atstovo neteisėti veiksmai dėl šių aplinkybių, nekonstatuotini.
Iš Marijampolės PN direktoriaus įsakymais patvirtintų Bibliotekos ir skaityklos lankymo grafikų matyti, kad laikotarpiu nuo 2019-06-05 iki 2020-01-17 9 būrio nuteistieji biblioteka naudojosi pirmadieniais nuo 16.00 val. iki 17.00 val., laikotarpiu nuo 2020-01-17 iki 2020-03-17 - pirmadieniais nuo 16.30 val. iki 17.30 val. (b. l. 32-34, 36, 39, 53). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys, t. y. 9 būrio nuteistųjų dienotvarkės, Marijampolės PN 2020-03-22 raštas Nr. 20/07-280 (b. l. 6, 32-34, 36) patvirtina pareiškėjo argumentus, kad bibliotekos ir skaityklos lankymo grafikas sutapo su 9 būrio pasivaikščiojimų gryname ore laiku. Kita vertus, teismas pažymi, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012-07-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl šių aplinkybių (pasivaikščiojimų gryname ore ir bibliotekos lankymo grafikas sutapo) pareiškėjui būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Iš į bylą pateikto skaitytojo formuliaro matyti, kad pareiškėjas bibliotekoje lankėsi tik 2014-07-18 (b. l. 30-31). Kitų duomenų apie pareiškėjo lankymąsi bibliotekoje nėra, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Vien tik deklaratyvūs teiginiai, jog pasivaikščiojimų ir bibliotekos lankymo grafikas sutapo, nesudaro pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, todėl jo argumentai dėl šių aplinkybių atmetami kaip deklaratyvūs.
Byloje taip pat nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad už rašomus skundus jis buvo baudžiamas drausminėmis nuobaudomis. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, surinktų ir ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigti ir konstatuoti, kad pats pareiškėjas pažeidė nustatytą pataisos įstaigos tvarką vartodamas narkotines medžiagas (b. l. 10-15). Teismo vertinimu, pareiškėjui manant, kad jis nepagrįstai buvo baudžiamas drausminėmis nuobaudomis, jis turėjo galimybę Marijampolės pataisos namų direktoriaus nutarimus dėl drausminių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka apskųsti Kalėjimų departamento direktoriui, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Pareiškėjas taip pat nedetalizavo aplinkybių dėl pareigūnų netinkamo elgesio (nereagavo į skundus), o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamo pareigūnų elgesio atmestini kaip nepagrįsti.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė depresija, sveikatos pablogėjimu, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas vartojo narkotines medžiagas, dėl to buvo baustas administracinėmis nuobaudomis (b. l. 10-15). Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti išgyvenimai ir sveikatos pablogėjimas galėjo kilti dėl šių medžiagų poveikio ir abstinencijos po jų vartojimo. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybės valdžios institucijos (Marijampolės pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. D. (S. D.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.