- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-02
- Bylos Nr.
- e2S-172-413/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00518-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- R. B.
- Kreditorius
- A. J.
- Skolininkas
- G. O.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eL2-3974-308/2022, pagal kreditoriaus A. J. pareiškimą skolininkui G. O. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorius A. J. teismui pateiktu pareiškimu prašė priimti teismo įsakymą ir priteisti iš skolininko G. O. 23 200 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. eL2-3974-308/2022 kreditoriaus pareiškimą tenkino. Šis teismo įsakymas įsiteisėjo 2022 m. liepos 4 d. ir perduotas vykdymui.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas R. B. 2022 m. spalio 31 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-3974-308/2022, atnaujinus procesą į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankišką reikalavimą, įtraukti R. B.; pripažinti niekiniais skolininko G. O. kreditoriui A. J. 2021 m. birželio 12 d. – spalio 15 dienomis išduotus paprastuosius vekselius bendrai 23 200 Eur sumai, kaip sudarytus dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) ir panaikinti 2022 m. birželio 6 d. priimtą teismo įsakymą. Nurodė, kad kreditoriui skola iš skolininko priteista paprastųjų vekselių pagrindu, tačiau santykiai yra kilę iš UAB „Stratega“ akcijų tarp įmonės akcininkų ir akcijų perleidimo sandorių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 7 d. nutartimi pareiškėjo R. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakė priimti.
5. Teismas nurodė, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Atsižvelgęs į faktinius bylos įrodymus ir teisinį proceso atnaujinimo reglamentavimą, teismas sprendė, kad šiuo metu nėra įstatyminio pagrindo atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių.
6. Teismas pažymėjo, kad kreditorius pinigines lėšas skolininkui paskolino kaip fiziniam asmeniui, o ne UAB „Stratega“, ir visiškai nenurodo, kaip išduotas teismo įsakymas dėl piniginių lėšų išieškojimo gali paveikti jo teises ir pareigas, kada skolos santykiai yra susiklostę tarp fizinių asmenų.
7. Teismo vertinimu, pareiškėjo reikalavimas pripažinti niekiniais skolininko G. O. kreditoriui A. J. išduotus vekselius bendrai 23 200 Eur sumai neatitinka CPK 431 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl priskyrimo teismo įsakymo išdavimo procesui ir toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas taikant teismo įsakymo išdavimo procedūrą. Šiuo atveju nagrinėjant tokį reikalavimą būtų reikalinga teismo posėdyje tirti pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl pareiškėjo nurodomų vekselių blankų suradimo UAB „Stratega“ kompiuteryje aplinkybių, išklausyti G. O. paaiškinimus dėl nurodomų vekselių blankų surašymo ir jų atsiradimo kompiuteryje aplinkybių. Tokius veiksmus būtų galima atlikti tik nagrinėjant bylą ieškinio teisenos tvarka, kadangi teismo įsakymo išdavimo procesas nenumato jokio žodinio proceso bei galimybės panaikinti bei pripažinti negaliojančiais kokius tai kitus asmenų atliktus veiksmus. Jeigu pareiškėjas mano, kad yra pažeistos jo teisės ar įstatymų saugomas interesas, jis turėtų kreiptis į teismą su ieškiniu pagal teismingumą ir tik teismo sprendimu pripažinus vekselius negaliojančiais, galėtų būti keliamas klausimas dėl proceso atnaujinimo ir priimto teismo įsakymo panaikinimo. Remdamasis nurodytu, teismas konstatavo, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl pareiškėjo prašymą teismas atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. B. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartį ir prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Apeliantas savo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu, t. y. kad sprendimu (šiuo atveju – teismo įsakymu) teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų (apelianto) materialiųjų teisių ir pareigų. Tačiau pirmosios instancijos teismas nutartyje išdėstė teisinius motyvus dėl visiškai kito proceso atnaujinimo pagrindo – dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto pagrindo, kuriuo pareiškėjas savo prašymo negrindė.
8.2. Teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje (t. y. prašymo priėmimo stadijoje) neturėjo jokio teisinio pagrindo spręsti apie proceso atnaujinimo pagrindo buvimą/nebuvimą ir apelianto prašymo pagrįstumą. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką reglamentuoja CPK 370 straipsnis, iš kurio matyti, kad toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Sprendžiant prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, teismas tik patikrina formaliuosius reikalavimus, o ne sprendžia pareikštą prašymą iš esmės.
8.3. Apelianto galimybė įstoti į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus ir prašyti teismo pripažinti vekselius niekiniais, priklausytų nuo proceso atnaujinimo pagrindo, o ne nuo tos aplinkybės, kad ginčijamas teismo sprendimas (teismo įsakymas) buvo priimtas rašytinio proceso tvarka ar pagal supaprastinto proceso taisykles.
8.4. Kadangi tariama kreditoriaus reikalavimo teisė yra patvirtinta įsiteisėjusiu teismo įsakymu, kurio teisėtumo ir pagrįstumo apeliantas negali ginčyti jokioje kitoje byloje, apeliantas savo pažeidžiamas teises gali apginti tik prašydamas teismo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-3974-308/2022 ir pripažinti skolininko išduotus vekselius niekiniais. Tik atnaujinus procesą šioje byloje, apeliantas gali pareikšti reikalavimą dėl vekselių pripažinimo niekiniais ir tokiu būdu paneigti kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės egzistavimą.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius A. J. prašo Alytaus apylinkės teismo 2022m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
9.1. Pareiškėjas R. B. nepagrindė, kad Alytaus apylinkės teismui priėmus teismo įsakymą buvo pažeistos jo materialinės teisės ar teisėti interesai. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad teismas tenkino kreditoriaus pareiškimą dėl skolos iš skolininko G. O. priteisimo. Teismo įsakymu pareiškėjui nebuvo sukurtos jokios prievolės ar pažeisti jo materialieji interesai.
9.2. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3250-1111/2022 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovams G. O., R. B. ir V. B. dėl UAB „Stratega“ akcijų 2022 m. sausio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Tarp skolininko G. O., R. B. ir V. B. buvo sudaryta UAB „Stratega“ 34 proc. akcijų perleidimo sutartis, kuria G. O. perleido atsakovams už 1 Eur 34 proc. UAB „Stratega“ akcijų, kurių nominali vertė sudaro 984,64 Eur. Prašymas dėl proceso atnaujinimo yra reiškiamas ne dėl to, kad teismo įsakymo priėmimas turėjo įtakos materialinėms pareiškėjo R. B. teisėms, o todėl, kad pareiškėjas siekia civilinėje byloje dėl teismo įsakymo nusistatyti tarpinius faktus, kuriais jis galėtų gintis nuo kreditoriaus pareikšto ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-3250-1111/2022. Šios aplinkybės patvirtina, kad R. B. prašymas dėl proceso atnaujinimo yra procesinio pobūdžio ir susijęs su kita nagrinėjama civiline byla.
Šalies argumentai
9.3. Pareiškėjo teiginiai, esą reikalavimo teisė į skolininką įgyta galimai suklastotų vekselių pagrindu yra visiškai nepagrįsti, o keliamos prielaidos yra nelogiškos. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos aplinkybės neturi jokio sąsajumo su šia byla. Pareiškėjas, sužinojęs apie Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmuose kreditoriaus inicijuotą civilinę bylą, susisiekė su kreditoriaus atstovu, telefonu jam išsakė grasinimus, reikalavo, kad kreditorius atsiimtų ieškinį.
9.4. Iš pareiškimo turtinio neaišku, kokio konkretaus procesinio rezultato siekia pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Teismo įsakymo išdavimo procesas pasižymi tam tikrais ypatumais, procesas vyksta tik tarp kreditoriaus ir skolininko, šiame procese nėra trečiųjų asmenų. Šiuo atveju pareiškėjas siekia skolos priteisimo klausimą nagrinėti ginčo teisenos tvarka, tačiau jis neturi procesinės teisės pareikšti prieštaravimo dėl teismo įsakymo išdavimo.
9.5. Civilinės bylos Nr. e2-3250-1111/2022 duomenimis pareiškėjas apie ieškinį ir priimtą teismo įsakymą sužinojo 2022 m. liepos 13 d., todėl darytina išvada, kad pareiškėjo pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui buvo pateiktas praleidus CPK 368 straipsnyje nustatytą 3 mėn. terminą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurioje yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo įsakymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorius A. J. 2022 m. birželio 6 d. teismui pateiktu pareiškimu prašė priimti teismo įsakymą ir priteisti iš skolininko G. O. 23 200 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad įvairiu laiku ir įvairiomis sumomis kreditorius skolindavo skolininkui pinigus, kurių bendra suma siekė 23 200 Eur, o paskolintų pinigų ir skolos faktas buvo įformintas aštuoniais paprastaisiais vekseliais. Skolininkui akivaizdžiai vengiant atsiskaityti su kreditoriumi, pastarasis kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo.
12. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. birželio 6 d. priėmė įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-3974-308/2022, kuriuo kreditoriaus pareiškimą tenkino visiškai. Šis įsakymas įsiteisėjo 2022 m. liepos 4 d. ir tą pačią dieną kreditoriui buvo išduotas vykdomasis raštas.
13. Pareiškėjas R. B. 2022 m. spalio 31 d. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-3974-308/2022, kuriuo, vadovaudamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, prašė atnaujinti byloje procesą, atnaujinus procesą į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankišką reikalavimą, įtraukti pareiškėją; pripažinti niekiniais skolininko G. O. kreditoriui A. J. 2021 m. birželio 12 d. – spalio 15 dienomis išduotus paprastuosius vekselius bendrai 23 200 Eur sumai, kaip sudarytus dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) ir panaikinti 2022 m. birželio 6 d. priimtą teismo įsakymą.
14. Skundžiama nutartimi teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, nutartyje nurodydamas, kad nėra įstatyminio pagrindo atnaujinti procesą byloje dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių; kad pareiškėjas iš viso nenurodo, kaip išduotas teismo įsakymas dėl piniginių lėšų išieškojimo gali paveikti jo teises ir pareigas, kai paskoliniai santykiai susiklostė tarp kitų dviejų fizinių asmenų. Be to, anot teismo, pareiškėjo reikalavimas pripažinti niekiniais G. O. A. J. išduotus vekselius bendrai 23 200 Eur sumai neatitinka CPK 431 straipsnio 1 dalies nuostatų ir toks reikalavimas negali būti nagrinėjamas taikant teismo įsakymo išdavimo procedūrą.
15. Pažymėtina, kad ginčo nagrinėjimas teisme paprastai užbaigiamas priėmus sprendimą, tačiau gali būti baigiamas ir kitais teismo procesiniais dokumentais (nutartimi, įsakymu). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo įsakymo įsiteisėjimas sukelia tokius pačius teisinius padarinius, kokie atsiranda įsiteisėjus bet kuriam kitam baigiamajam teismo procesiniam sprendimui: įsiteisėjęs teismo įsakymas įgyja res judicata galią, tampa visiems teisės subjektams privalomu, nenuginčijamu ir vykdytinu teismo procesiniu dokumentu (CPK 18 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021).
16. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik šio CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais.
17. Taigi, tiek aptartos teisės normos, tiek kasacinio teismo išaiškinimai patvirtina, kad bylose, kurios užbaigtos įsiteisėjusiu teismo įsakymu, procesas taip pat gali būti atnaujintas, o tokiose bylose prašymą dėl proceso atnaujinimo teikiantis nedalyvavęs asmuo savo prašymą gali grįsti tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu.
18. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys turi teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą tik šiuo vieninteliu pagrindu. Todėl tokiems asmenims nėra suteikta teisė prašyti atnaujinti procesą kitais CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).
19. Iš pareiškėjo teismui pateikto prašymo matyti, jog jis yra grindžiamas vieninteliu CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, t. y. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu (kai priimtu teismo įsakymu teismas nusprendė dėl pareiškėjo, neįtraukto į bylos nagrinėjimą teisių ar pareigų). Todėl sutiktina su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra įstatyminio pagrindo atnaujinti procesą byloje dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), yra visiškai nepagrįsta.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką reglamentuoja CPK 370 straipsnis, iš kurio matyti, kad toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020, 23 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022, 20 punktas).
21. CPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas. Prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis).
22. Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje teismas nors ir vadovavosi CPK 370 straipsnio 1 dalimi, tačiau nenurodė nė vieno iš CPK 369 straipsnio 1 dalyje išvardintų dokumento (prašymo dėl proceso atnaujinimo) turinio trūkumų, taip pat nepasisakė dėl atsisakymo priimti prašymą pagrindų, numatytų CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose. Tai reiškia, kad prašymas išnagrinėtas pažeidžiant CPK 370 straipsnyje numatytą tvarką.
23. CPK 370 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą ir (ar) bylą, kurioje procesas atnaujintas, negali dalyvauti teisėjas, dėl kurio sprendimo ar nutarties yra atnaujintas procesas.
24. CPK 370 straipsnio 5 dalimi siekiama užtikrinti teismo nešališkumo principo įgyvendinimą. Tai reiškia, kad teisėjas, procesiniame sprendime (šiuo atveju teismo įsakyme) išdėstęs savo nuomonę dėl bylos esmės, kai dėl šio sprendimo prašoma atnaujinti procesą, negali dalyvauti nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą toje byloje. Priešingu atveju galėtų kilti abejonių, ar teisėjas, kartą išreiškęs nuomonę dėl bylos aplinkybių, gali išlikti nešališkas, ir tokia situacija neatitiktų objektyviojo nešališkumo kriterijaus, taigi, nebūtų užtikrinta šalių teisė į tinkamą procesą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2010).
25. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek teismo įsakymą, dėl kurio prašoma atnaujinti procesą, tiek skundžiamą teismo nutartį, kurią atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, nesilaikydamas 370 straipsnio 5 dalies nuostatų priėmė tas pats Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Kęstutis Lukošiūnas. Tai reiškia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta neteisėtos sudėties teismo, todėl yra pagrindas ją panaikinti ir dėl absoliutaus jos negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
26. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, pažeidė prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką, prašymą išnagrinėjo neteisėta teismo sudėtis, todėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartis panaikinama ir byla dėl proceso atnaujinimo perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartį ir perduoti prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.