Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-04-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-85-891/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-10
Bylos Nr.
1S-85-891/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20782-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Nuteistasis
D. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-85-891/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20782-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.3; 2.4.1.4; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. balandžio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. G. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1-318-1034/2020, kuria netenkintas nuteistojo prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu D. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, tęsti darbą, per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 9 punktu, D. G. paskirta BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

2. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. vasario 11 d. buvo gautas nuteistojo D. G. 2020 m. vasario 8 d. apeliacinis skundas dėl minėto nuosprendžio. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartimi nuteistojo D. G. apeliacinis skundas grąžintas apeliantui, nes nustatyta, kad skundas nepasirašytas originaliu parašu, o teismui yra pateikta tik skundo kopija.

3. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. vasario 24 d. buvo gautas nuteistojo D. G. prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Prašyme nurodyta, kad apeliacinis skundas apelianto pateiktas laiku, tai yra 2020 m. vasario 10 d., siunčiant skanuotą skundo kopiją teismui elektroniniu paštu, o aiškinantis situaciją paaiškėjo, jog skanuojant parengtą apeliacinį skundą dėl techninių priežasčių nenusiskanavo dalis skundo lapų, tarp jų – lapas su parašu, šios aplinkybės paaiškėjo jau suėjus skundo pateikimo terminui.

Žemesnės instancijos teismas

4. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartimi nuteistojo D. G. prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti netenkintas. Teismas pažymėjo, kad nuteistojo prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti teismui buvo pateiktas praėjus dviem savaitėms nuo apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos, taigi apelianto skundo padavimo terminas yra ženkliai pažeistas, nesilaikyta kreipimosi į teismą operatyvumo. Teismo teigimu, buvo pakankamai dienų, skirtų nuteistajam įgyvendinti konstitucinę teisę. Teismas atkreipė dėmesį, kad D. G. prašyme nurodytos aplinkybės, jog apeliacinį skundą laiku paduoti sutrukdė tai, kad siunčiant skanuotą skundo kopiją dėl techninių priežasčių nenusiskanavo dalis skundo lapų (tarp jų lapas su parašu) ir šios aplinkybės paaiškėjo jau suėjus skundo pateikimo terminui, nėra objektyvios ir nepripažįstamos svarbiomis, kadangi šios aplinkybės priklausė nuo paties nuteistojo, nėra nustatyta objektyvių priežasčių, kurios būtų sutrukdžiusios pasinaudoti proceso teise. Taip pat pažymėjo, kad nuteistasis nesiėmė pakankamų priemonių siekdamas pateikti skundą dėl nuosprendžio ir nustatytą terminą skundui paduoti praleido ne dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios.

Šalies argumentai

5. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartimi, nuteistasis D. G. pateikė skundą apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-318-1034/2020 paduoti ir pateiktą 2020 m. vasario 8 d. apeliacinį skundą priimti.

6. Skunde D. G. nurodo, kad bylos duomenys patvirtina, jog apeliacinis skundas Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo išsiųstas 2020 m. vasario 10 d., tai yra nepraleidus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 313 straipsnyje numatyto 20 dienų apskundimo termino. Šio skundo teismas nepriėmė ir grąžino pareiškėjui, 2020 m. vasario 12 d. nutartimi konstatuodamas, kad skundas paduotas su trūkumais, tai yra nepasirašytas. Nuteistasis teigia, kad grąžindamas skundą teismas nurodė, jog nutartis gali būti apskųsta per 7 dienų terminą nuo šios nutarties gavimo (minėtoje nutartyje nurodytas 20 dienų nuo nutarties priėmimo apskundimo terminas), tai yra skundas dėl šios nutarties galėjo būti paduotas iki 2020 m. vasario 19 d. imtinai. Kadangi jis buvo įsitikinęs, jog apeliacinį skundą pateikė laiku ir tinkamai bei nesutiko su 2020 m. vasario 12 d. nutartimi, todėl ketino dėl jos pateikti skundą. Visgi, anot D. G., rengiant skundą bei atsitiktinai peržiūrėjus elektroninę skanuotą laiku pateikto apeliacinio skundo versiją, paaiškėjo, jog dėl techninių priežasčių nenusiskanavo (arba skanuotoje formoje neišliko) dalis skundo lapų, taip pat ir lapas su parašu, tai yra aplinkybės, patvirtinančios, jog laiku pateiktas apeliacinis skundas buvo su trūkumais, todėl jis nedelsdamas ėmėsi priemonių parengti prašymą teismui dėl termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo. D. G. pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog jis yra atsakingas pareigas bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ užimantis, dirbantis asmuo bei objektyviai neturintis galimybių darbo metu leisti sau užsiimti kita veikla, išskyrus tiesioginį darbą, todėl terminai, per kuriuos pastarajam pavyko suorganizuoti dokumentų parengimą bei šių dokumentų fizinį pristatymą teismui, nelaikytini neoperatyviais ar nepateisinamais. D. G. įsitikinimu, apylinkės teismas be pagrindo užkirto kelią nuteistajam pasinaudoti įstatyme įtvirtinta teise į pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka. Nuteistojo manymu, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad termino praleidimo priežastys nebuvo tokio pobūdžio, dėl kurių jis turėtų prarasti galimybę pasinaudoti teise į apeliaciją, skundo padavimo terminas praleistas objektyviai nežymiai, todėl konstatuoti, kad jis piktnaudžiavo savo teisėmis ir elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, nėra pagrindo.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

8. Teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendį kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą. Bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema suponuoja, kad bet kurį pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą galima apskųsti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka bent vienos aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismui (Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalis).

9. Pagal įstatymo leidėjo įtvirtintą tvarką, neįsiteisėjęs teismo nuosprendis apskundžiamas paduodant apeliacinį skundą, kuris turi būti rašytinis ir apelianto pasirašytas (BPK 313 straipsnio 1 dalis). BPK 313 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas paduodamas per nuosprendį priėmusį teismą. Vadovaujantis BPK 313 straipsnio 3 dalimi apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos (BPK 313 straipsnio 4 dalis). Taigi įstatymo leidėjas yra sudaręs visas teisines prielaidas užtikrinti, jog niekas nekaltas nebūtų nuteistas, nebūtų nepagrįstai suvaržytos asmenų, padariusių nusikaltimus, teisės, vilkinamas baudžiamosios bylos nagrinėjimas, baudžiamojo proceso dalyviai nepiktnaudžiautų proceso ar (ir) kitomis teisėmis. Kiekvienas asmuo savo teisėmis turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, nes tik tokiu būdu užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, įgyvendinamas teisinio saugumo principas. Asmenys, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, turi ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad jeigu apeliacinis skundas paduodamas praleidus terminą, jis nesukelia teisinių pasekmių ir grąžinamas apeliantui (BPK 313 straipsnio 7 dalis). Tačiau, jeigu turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, jie turi teisę priėmusį teismą prašyti šį terminą atnaujinti (BPK 314 straipsnio 1 dalis). Toks prašymas negali būti paduotas tik tuo atveju, jeigu nuo nuosprendžio paskelbimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai (BPK 314 straipsnio 4 dalis).

10. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priežasties, dėl kurios praleistas terminas, svarbumą kiekvienu atveju vertina ir nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Priežastis laikoma svarbia, jeigu ji kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti proceso teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kuri gali pateisinti termino praleidimo laikotarpį, t. y. iš esmės nepriklausė nuo suinteresuoto asmens valios. Kiekvieną kartą sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, būtina įvertinti aplinkybių visumą: nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo, suinteresuoto asmens elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgti į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus ir pan. Be to, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui.

11. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga bei skundo argumentais, sprendžia, kad skundžiama žemesnės instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, atnaujinti terminą skundui paduoti atsisakyta nepagrįstai, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartis naikintina.

12. Nagrinėjamu atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžio nuorašas nuteistajam D. G. pasirašytinai įteiktas 2020 m. sausio 20 d., tai yra nuosprendžio paskelbimo dieną. Taigi apeliacinio skundo padavimo terminas suėjo 2020 m. vasario 9 d., tačiau, kadangi ši diena buvo sekmadienis, o vadovaujantis BPK 100 straipsnio 4 dalimi, jeigu terminas pasibaigia ne darbo dieną, paskutine termino diena laikoma pirmoji po jos einanti darbo diena, todėl paskutinė diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2020 m. vasario 10 d. D. G. apeliacinis skundas teismui elektroniniu paštu išsiųstas būtent paskutinę skundo padavimo dieną, todėl apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad apeliacinis skundas buvo pateiktas laiku. Kita vertus, apylinkės teismas nustatė skundo trūkumus – skundas nebuvo pasirašytas nuteistojo, todėl 2012 m. vasario 12 d. nutartimi buvo grąžintas apeliantui, išaiškinant jam, kad ištaisius skundo trūkumus jį galima paduoti iš naujo, kartu išreiškiant prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodant svarbias ir objektyvias šio termino praleidimo priežastis.

13. Bylos duomenimis, 2020 m. vasario 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo D. G. 2020 m. vasario 8 d. apeliacinis skundas kartu su 2020 m. vasario 24 d. prašymu atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, kadangi pašalinus trūkumus terminas pakartotinai pateikti apeliacinį skundą pasibaigė. Kaip minėta, 2020 m. vasario 26 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas netenkino nuteistojo D. G. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti konstatuodamas, kad terminas praleistas ne dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, kurios būtų sutrukdžiusios pasinaudoti proceso teise, o dėl priklausančių nuo paties nuteistojo.

14. Prašyme atnaujinti terminą nuteistasis D. G. nurodė termino paduoti apeliacinį skundą praleidimo motyvus pripažindamas, kad apeliacinio skundo laiku nepadavė dėl techninės klaidos, kuri paaiškėjo jau pasibaigus skundo padavimo terminui, taip pat pažymėdamas, kad pirminis skundas teismui visgi buvo pateiktas laiku, tai yra 2020 m. vasario 10 d. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nors nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, kad pateikus skundą praėjus dviem savaitėms nuo apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos, buvo nesilaikyta kreipimosi į teismą operatyvumo, tačiau, priešingai nei nurodo apylinkės teismas, šioje situacijoje nuteistojo nurodytos termino paduoti apeliaciniam skundui praleidimo aplinkybės, jas vertinant nuteistojo teisės į gynybą įgyvendinimo kontekste, pripažintinos svarbiomis.

15. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmą kartą nuteistojo D. G. apeliacinis skundas (jo dalis) Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo išsiųstas 2020 m. vasario 10 d., tai yra nepraleidus BPK 313 straipsnyje numatyto 20 dienų apskundimo termino. Pašalinęs teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartimi nustatytus trūkumus, tai yra jau pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nuteistasis iš naujo apeliacinį skundą su prašymu dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo padavė 2020 m. vasario 24 d., tai yra praėjus beveik dviem savaitėms nuo nutarties gavimo, tačiau nepraleidęs įstatymo leidėjo nustatyto tokiam prašymui paduoti naikinamojo 6 mėnesių termino. Sutiktina su apylinkės teismu, kad nuteistasis nelabai operatyviai ištaisė apeliacinio skundo trūkumus, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali paneigti nuteistojo skunde nurodomų aplinkybių, kad jis manė, jog apeliacinį skundą padavė laiku ir tinkamai bei ruošėsi skųsti 2020 m. vasario 12 d. nutartį, kuria buvo nustatyti skundo trūkumai, ir tik tada paaiškėjo, kad jo laiku paduotas skundas visgi buvo su trūkumais, tai yra nenusiskanavo dalis skundo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš tiesų pirminis laiku paduotas apeliacinis skundas apylinkės teismui elektroniniu paštu yra atsiųstas ne visas, tai yra tik dalis skundo, kuris buvo pateiktas vėliau, kas rodo, jog apeliantas, elektroniniu paštu siųsdamas skundą teismui galėjo ir nepastebėti, jog siunčia ne visą skundą, tai yra jį paduoda su trūkumais. Be to, kaip matyti 2020 m. vasario 12 d. nutartis buvo skundžiama, taigi nuteistasis, manydamas, kad paduotas apeliacinis skundas neturi trūkumų, tokią nutartį iš tiesų galėjo skųsti aukštesniajam teismui. Kita vertus, nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad minėtoje nutartyje nurodytas neteisingas jos apskundimo terminas – 20 dienų, nors tokių nutarčių apskundimo terminas yra 7 dienos nuo nutarties nuorašo gavimo dienos. Taigi akivaizdu, kad nutartyje netiksliai nurodyta jos apskundimo tvarka galėjo sudaryti nuteistajam įspūdį, jog ne tik skundo dėl minėtos nutarties padavimo terminas yra ilgesnis, bet ir nėra būtinumo kuo skubiau paduoti apeliacinį skundą ištaisius jo trūkumus. Be to, pažymėtina, kad pakartotinai apeliacinį skundą D. G. padavė dar nepraėjus 2020 m. vasario 12 d. nutartyje nurodytam jos apskundimo terminui.

16. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su skundo argumentais, kad 2020 m. vasario 26 d. nutartimi atsisakius atnaujinti skundo padavimo terminą, apylinkės teismas be pagrindo užkirto kelią nuteistajam pasinaudoti įstatyme įtvirtinta teise į pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad termino praleidimo priežastys nėra tokio pobūdžio, dėl kurių nuteistasis turėtų prarasti galimybę pasinaudoti teise į apeliaciją, skundo padavimo terminas, palyginus su 6 mėnesių naikinamuoju terminu, praleistas nežymiai, pirminis skundas buvo paduotas laiku, todėl konstatuoti, kad nuteistasis piktnaudžiavo savo teisėmis ar elgėsi itin neatidžiai ir nerūpestingai, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Apylinkės teismas gana formaliai įvertino susiklosčiusias apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo aplinkybes, todėl nepagrįstai atsisakė patenkinti nuteistojo prašymą dėl termino atnaujinimo. Pažymėtina, kad nuteistojo teisė apskųsti dėl jo priimtą nuosprendį yra viena iš esminių, o ją apriboti galima tik išimtiniais atvejais, ši teisė negali būti suvaržoma vien formaliai laikantis įstatymo nuostatų, nustatančių procesinių terminų laikymąsi.

17. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, į nuteistojo D. G. prašyme nurodomas termino praleidimo priežastis, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, pripažintina, jog apeliacinio skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis naikintina ir nuteistajam D. G. atnaujintinas terminas apeliaciniam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžio paduoti. Atsižvelgiant į BPK 313 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad apeliacinis skundas paduodamas per skundžiamą nuosprendį priėmusį teismą, kuris ir sprendžia tokio skundo priėmimo klausimą, apeliacinis skundas perduodamas Vilniaus miesto apylinkės teismui skundo priėmimo klausimui spręsti bei parengti bylą nagrinėti apeliacine tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, 314 straipsnio 3 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. G. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – atnaujinti nuteistajam D. G. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžio apskundimo terminą.

Perduoti bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui spręsti nuteistojo D. G. 2020 m. vasario 24 d. teismui pateikto 2020 m. vasario 8 d. apeliacinio skundo priėmimo klausimą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Arūnas Budrys