Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „O“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. 2019 m. gegužės 19 d., apie 01.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu rankomis tyčia stumdė sutuoktinę K. Š.-G. į įvairias kūno vietas, po ko sudavė puodeliu į galvos sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai K. Š.-G. fizinį skausmą ir viso ne mažiau kaip 5 trauminiais poveikiais padarė muštinę žaizdą viršugalvyje, poodines kraujosruvas kairėje krūtyje, dešinėje rankoje, taip nežymiai sutrikdė K. Š.-G. sveikatą.

Šiais savo veiksmais D. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. G. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad daug laiko jau praėjo po įvykio, todėl norėtų, kad pirminiai parodymai būtų pagarsinti. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, perskaityti kaltinamojo D. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 86, 94). Perskaičius šiuos parodymus, kaltinamasis D. G. parodė, kad parodymai teisingi, tačiau yra keletas niuansų, vonios kambario tuo metu nebuvo, buvo dušas, puodelis atsidūrė ne vonioje, bet kriauklėje. Smurtas jo atžvilgiu buvo jau ne pirmą kartą, vasarį jam buvo sulaužyta ranka. Jis aktyviai gynėsi nuo K. aktyvių veiksmų, konflikto pirmas nepradėjo, smurtauti jos atžvilgiu nenorėjo, tik gynėsi. Tą dieną jis bandė uždaryti duris, K. smarkiu smūgiu pastūmė duris, privėrė jam koją. Jis, vengdamas konflikto, bėgo į kambarį, ji porą kartų griebė už rankos, ją atstūmė, paėmė telefoną, sakė, kad skambins į policiją. Vonioje jis pasiėmė puodelį, įsipylė vandens ir pradėjo tamsoje ieškoti vaistų. Atsidarė vonios durys ir į jį pradėjo skrieti daiktai, raktų ryšulys, piniginė, telefonas. K. pamačiusi, kad jis skambina, šoko ir kando jam į ranką, labai išsigando, kad vėl jį gali sužaloti, todėl ją stipriai atstūmė kaire ranka. Laikydamas rankoje puodelį galėjo jai kliudyti galvą, bet ne specialiai. Jis pradėjo rinkti įmonės korteles ir kitus daiktus, išgėrė vaistų, pasižiūrėjo įkandimą, tačiau namuose nieko nebuvo. Jis išsigando, nes ji pasiėmė vaikus ir mašinos raktus ir išėjo, todėl paskambino policijai. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė, nes nenorėjo visų dalykų eskaluoti. Vėliau kreipėsi į specialistus, nes rodė ranką, bandė viską paaiškinti, bet jo niekas neklausė, todėl ir kreipėsi dėl sužeidimų. Mano, kad nukentėjusioji turėjo pagrindo jį apkalbėti, nes tuo metu vyko skyrybos, buto, turto dalybos. Iki konflikto K. nebuvo sužalota. Pirminių parodymų metu bandė prisiminti, kaip čia buvo, galvojo, kad puodelį buvo padėjęs, dabar galvoja, kad gal puodelis buvo pas jį rankoje. Nuo pat pradžių sakė, kad gynėsi, čia yra gintis. Nepasakys, kad matė K. telefoną. Daro prielaidą, kad ji metė savo telefoną, galvodama, kad meta jo telefoną, nes jie abu juodi, panašūs. Civilinių ieškinių nepripažįsta, savo kaltės neįžvelgia. Kai K. atėjo pas pareigūnus, tuomet pamatė, kad ji kraujuota ir pats išsigando.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji K. Š.-G. parodė, kad konfliktas prasidėjo vos tik jai išėjus iš namų. Tarėsi, kad vyras išleis išeiti į miestą su drauge. Ji su drauge priėjo tik sakurų parką, tačiau tęsėsi skambučiai, girdėjosi vaikų rėkimas atsiliepus telefonu, todėl ji pasakė draugei, kad reikia grįžti namo. Nuo pat parėjimo namo buvo pykčiai, aiškinimasis apie skyrybų procesą. Vienu metu D. tiesiog paėmė jos telefoną, pradėjo bėgioti su tuo telefonu. Ji norėjo atgauti savo daiktą, nes prieš kelis mėnesius panašioje situacijoje jos telefonas buvo sudaužytas, o šitas buvo paimtas išsimokėtinai, todėl norėjo jį atgauti. Prasidėjo stumdymai, daužymai, nubėgus į svetainę D. ją labai stipriai pastūmė. Ji, norėdama atgauti savo telefoną, įkando jam į ranką, kurioje jis laikė telefoną. Kadangi D. fiziškai stipresnis už ją, ją atstūmė, nubėgo į miegamąjį ir ten trenkė telefoną į grindis, telefonas subyrėjo į šipulius. Tada D. nuėjo į vonią, ji ėjo iš paskos ir sakė, kad reikia apsiraminti. Tuo metu jis gėrė iš puodelio ir trenkė jai tuo puodeliu per galvą. Ji pasiėmė vaikus ir išėjo ieškoti pagalbos, neturėjo kaip išsikviesti pareigūnus, nes telefonas buvo sudaužytas. Pirmiausia su vaikais pabandė nueiti iki sesers, bet jos nebuvo namuose. Tada išėjo į vidinį kiemą, ten susitiko kaimyną, jis pasiūlė ateiti pas jį, leido apsiprausti, pasinaudoti tualetu. Ji įsidėjo telefono kortelę į kaimyno paskolintą telefoną ir tuo metu jai paskambino policijos pareigūnai, kurie jau buvo atvažiavę. Skyrybų iniciatorė buvo ji dėl nuolatinio smurto ir D. alkoholio vartojimo. Kai D. jai trenkė su puodeliu, pajuto ir fizinį skausmą, ir baimę. Kai kieme susitiko kaimyną, jis paklausė, kas atsitiko. Iš pradžių ji nenorėjo nieko sakyti, bet kadangi stovėjo visa kruvina pasakė, kad vyras smurtavo. Ji bendravo su policijos pareigūnais, pasakojo, kas atsitiko, šie iškvietė greitąją, kadangi buvo kirstinė žaizda galvoje, ją apžiūrėjo ir nuvežė į Lazdynų ligoninę, ten susiuvo žaizdą ir nuvežė į komisariatą. Prašo priteisti 5000 Eur neturtinės žalos, nes neįsivaizduoja, kokia yra reali suma. Jai specialisto nustatyti sužalojimai atsirado konflikto metu. apsistumdymų tą vakarą buvo daug. Konfliktas truko 5-7 minutes iki tol, kol trenkė su puodeliu.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. A. parodė, kad dirbo tą naktį su savo porininku D. V. ir gavo iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje, adreso neprisimena. Pranešimo turinio neprisimena, pranešėjas buvo lyg vyras, jis skambino bendruoju pagalbos telefonu dėl to, kad žmona jam įkando ir su nepilnamečiais vaikais išėjo iš namų. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 24). Perskaičius šiuos parodymus, liudytoja V. A. parodė, kad viskas teisingai, papildomai neturi ką pridurti. Ji buvo nuėjusi į įvykio vietą. Moteris nurodė, kad viskas vyko vonioje, jie užėjo, tačiau viskas buvo tvarkingai, kraujo nesimatė, jeigu kažkokius kraujo pėdsakus rado, tai jie turėjo būti nufotografuoti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. L. parodė, kad tiksliai datos neprisimena, gegužės viduryje, naktį apie 02.00 val. ėjo iki automobilio parsinešti daiktų. Išeidamas iš savo buto išgirdo, kad kažkas šūkauja ir nuėjo į automobilį. Grįždamas atgal į butą pamatė, kad iš galo kažkas pareina, todėl nusprendė palaikyti duris, pamatė nukentėjusiąją, kad pas ją kraujuota galva. Ji sustojo, o jis paklausė, kas atsitiko. Ši pasakė, kad ją sumušė vyras, o jis paklausė, kuo gali padėti. Ji pasakė, kad reikia paskambinti, parodė sudaužytą telefoną, jis pakvietė į savo butą. Nuėjo į kito namo laiptinę, ten pakvietė vaikus, atėjo vaikai, jie buvo be batų, su pižamomis, kaimynė irgi buvo be batų, visi kartu nuėjo iki buto, kaimynė nusiplovė veidą, davė jai savo telefoną, ji paskambino kažkam iš artimųjų. Tuomet kažkas paskambino į jos telefoną, po to skambučio atvažiavo policija, po to prisistatė pareigūnas ir pasėmė vaikus. Kaimynė nurodė, kad gavo iš puodelio į galvos sritį, kad įvyko konfliktas, ji buvo išsigandusi, dusliai kvėpavo, adrenalinas sukilęs. Jis su D. G. nėra bendravęs, neturi pagrindo jį apkalbėti.

Iš K. Š.-G. 2019 m. gegužės 19 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad ji parodė, jog 2019 m. gegužės 19 d., apie 01.00 val., Vilniuje, Linkmenų g. 42-(duomenys neskelbtini), bute, konflikto metu sutuoktinis D. G. smurtavo jos atžvilgiu, sudavė puodeliu į galvą ir ją praskėlė, savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 10).

Ikiteisminio tyrimo metu K. Š.-G. parodė, jog 2019 m. gegužės 19 d., apie 01.00 val., tarp jos ir sutuoktinio kilo konfliktas, kadangi šis pasiėmė jos telefoną ir jo negrąžino. Jie ėmė ginčytis, ji prašė grąžinti telefoną. Būnant kambaryje konflikto metu norėjo atimti savo telefoną, sutuoktinis bandė jo neatiduoti, ją nustūmė, todėl besigindama įkando D. į ranką, virš alkūnės. Telefono ji taip ir neatgavo, D. telefoną metė į grindis ir šis sudužo. Po to ji su sutuoktiniu atsidūrė vonios kambaryje, sutuoktinis pasiėmė virtuvinį puodelį ir pripylė vandens, šiuo vandeniu ją apipylė, po to su tuo pačiu puodeliu metė į ją. Mesdamas puodelį sutuoktinis pataikė jai į viršugalvį, iš galvos pasipylė kraujas, pajuto fizinį skausmą. Ji aprengė vaikus ir pabėgo pas netoliese gyvenančią sesę, tačiau šios nebuvo namuose. Nuėjo paprašyti pagalbos pas kaimyną, netrukus atvažiavo policija ir greitoji medicinos pagalba. Įvykio metu patyrė fizinę ir moralinę žalą (1 t., b. l. 14).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. L. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės 19 d., apie 01.20 val., leidosi liftu žemyn, į kiemą, paimti iš automobilio paliktų produktų. Einant nuo lifto išgirdo, kad kažkas labai garsiai cypia, rėkia, moterišku balsu. Iš kur sklido rėkimas ir ką moteriškas balsas rėkė, nesuprato. Po 3-4 min. grįždamas iš automobilio, užėjęs į laiptinę išgirdo, kad iš lauko dar kažkas ateina ir nusprendė palaikyti laiptinės duris. Pro duris užėjo kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto, ir pastebėjo, kad jai iš galvos, virš kaktos, galimai kairėje pusėje bėga kraujas, kruvinas buvo veidas, drabužiai. Moteris buvo basa, apsirengusi pižama. Ji atrodė išsigandusi, labai dusliai kvėpavo, labai tyliai kalbėjo, tarytum bijotų, kad kas nors išgirs. Ji paprašė pagalbos, paskambinti policijai. Ji nesakė, kas nutiko, tada jis perklausė, ar ją vyras sumušė. Ji atsakė, kad taip ir, kad jie skiriasi. Paskui papasakojo, kad vyras jai trenkė puodeliu bei pasakė, kad kitame name, laiptinėje yra pasislėpę vaikai. Jie nuėjo jų pasiimti. Vaikai buvo su pižamomis, basi, bet ramūs. Tada mes visi nuėjo pas jį į butą, kaimynė nusiplovė veidą. Moteris paprašė jo telefono aparato, nes jos telefonas buvo sudaužytas. Ji įsidėjo į jo telefoną savo SIM kortelę. Girdėjo, kad su kažkuo kalba, bet labai trumpai, tik išgirdo frazę: „ar jūs toli nuvažiavę?...“. Paskui telefonas suskambo, tai buvo policija ir moteris išėjo, vėliau ji sugrįžo su policija pasiimti vaikų. Kaimynės vyro su vaikais nėra matęs. (1 t., b. l. 20).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. A. parodė, kad 2019 m. gegužės 19 d., apie 01.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), nuvyko pagal iškvietimą, nuvykus minėtu adresu, ant suoliuko sėdėjo vyras, paklausė, ar nematė moters su vaikais, nes negalvojo, kad jis yra pranešėjas. Jis pasakė, kad kvietė policijos pareigūnus, pradėjo pasakoti, kas atsitiko. Papasakojo, jog kvietė policiją, nes jam įkando jo žmona. Paklausus, kaip įvyko konfliktas, nurodė, kad iš kolektyvo vakarėlio grįžusi neblaivi žmona pradėjo lįsti prie vaikų, dėl ko ir įvyko konfliktas. Pranešėjas nurodė, kad konflikto metu jo žmona jį puolė, įkando jam į ranką, jį apdraskė ir pati kažkur susižalojo galvą, po konflikto pasiėmusi vaikus kažkur išbėgo. Tuomet paprašė jo žmonos numerio, paskambino jai, pranešė, kad yra kieme, pasiteiravus, kur vaikai, ji pasakė, kad tuoj nusileis į apačią ir abu vaikai yra saugūs pas kaimynus. Kai atėjo moteris, pamatė, kad moters antakis prakirstas, tačiau taip pat jos visa palaidinė buvo kruvina. Moteris pasakė, kad jos sutuoktinis jai trenkė puoduku per galvą. Kadangi vyras bandė iš jos atimti telefoną, ji jam įkando į ranką, į kurią, neatsimena, po ko sutuoktinis jai trenkė puoduku per galvą. Moteris buvo išsigandusi, verkė, jai buvo suteikta medikų pagalba. Tuomet nuėjo į butą ir moteris nurodė, kad visas konfliktas įvyko vonioje. Nuėjus į vonios kambarį, vonios kambarys buvo švarus, tvarkingas, išvalytas, jokių pėdsakų nusikalstamos veikos padarymui neaptiko (1 t., b. l. 24).

Iš Vilniaus apskrities VPK Rinktinės Vytis trečiosios kuopos vyr. patrulės V. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad patruliuojant gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), lauks pranešėjas, kurio žmona įkando į ranką ir pabėgo su vaikais, GMP atsisakė. Atvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėju prisistatė D. G., kuris paaiškino, jog konflikto su neblaivia žmona metu moteris jam įkando, parodė ant kairės rankos galimai įkandimo žymę. Po konflikto moteris su nepilnamečiais vaikais išbėgo iš namų. Pranešėjui nurodžius žmonos kontaktinį telefono numerį buvo susisiekta su K. Š.-G., kuri nurodė, jog tuoj prieis, abu vaikai yra saugūs pas kaimynus, moteris iš susijaudinimo negalėjo nurodyti kaimynės buto numerio. Moteriai priėjus pastebėjo jos dešinėje galvos pusėje esančią kirstinę žaizdą, ant jos drabužių buvo kraujo žymės, todėl buvo iškviesta GMP. Moteris paaiškino, kad vyrui atėmus jos mobilaus ryšio telefoną, ji įkando jam į ranką, dėl to jos sutuoktinis puodeliu trenkė jai per galvą ir apipylė ją vandeniu (1 t., b. l. 42).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad atvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėju prisistatė D. G., kuris paaiškino, jog konflikto su neblaivia žmona K. Š.-G. metu moteris jam įkando, parodė ant kairės rankos galimai įkandimo žymę. Buvo susisiekta su K. Š.-G., kuris nurodė, kad tuoj prieis. Moteriai priėjus pastebėjo, kad jai dešinėje galvos pusėje esančią kirstinę žaizdą, ant drabužių buvo kraujo žymės, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Moteris paaiškino, kad jai galvą puodeliu prakirto sutuoktinis D. G. (1 t., b. l. 5-8).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. gegužės 21 d. specialisto išvada Nr. G 1624/2019 (01) nustatyta, kad K. Š.-G. nustatyta muštinė žaizda viršugalvyje, poodinės kraujosruvos krūtyje, dešinėje rankoje. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktus (daiktais), prieš 1-3 paras iki apžiūros. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais, tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Patiriant tokio pobūdžio sužalojimus yra juntamas fizinis skausmas (1 t., b. l. 30-31).

2019 m. gegužės 19 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolu apžiūrėtas butas, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 32-36).

2019 m. spalio 24 d. ir 2019 m. rugpjūčio 13 d. kitų objektų apžiūros protokolais apžiūrėti garso įrašai iš BPC (1 t., b. l. 45-48).

2019 m. gegužės 19 d. vaizdo įraše užfiksuotas kaltinamojo ir policijos pareigūnų pokalbis šiems atvykus į iškvietimą (CD prie bylos viršelio).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Nors kaltinamasis D. G. parodė, kad kaltės nepripažįsta, jo kaltė, padarius nukentėjusiajai K. Š.-G. nežymų sveikatos sutrikdymą, įrodoma šiais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais.

Be to, nukentėjusiosios K. Š.-G. nurodytas aplinkybes, o būtent jos atžvilgiu naudotą fizinį smurtą ir jo mechanizmą, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1624/2019 (01), kuria nustatyta, jog K. Š.-G. nustatyta muštinė žaizda viršugalvyje, poodinės kraujosruvos krūtyje, dešinėje rankoje. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktus (daiktais), prieš 1-3 paras iki apžiūros. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais, tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Patiriant tokio pobūdžio sužalojimus yra juntamas fizinis skausmas (1 t., b. l. 30-31).

Kaip matyti iš aukščiau minėtos specialisto išvados, nukentėjusiajai konstatuoti daugybiniai sužalojimai, t. y. sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais. Nukentėjusioji K. Š.-G. parodė, kad iki konflikto nebuvo sužalota, tai, kad iki konflikto 2019 m. gegužės 19 d. nukentėjusioji būtų buvusi sužalota, nenurodė ir pats kaltinamasis D. G.. Sugretinus šias aplinkybes su tuo, kad nukentėjusioji iš karto kreipėsi medikus, darytina išvada, kad nepaisant kaltinamojo keliamos versijos, nukentėjusioji negalėjo susižaloti pati ar kitoje vietoje ir laiku, taigi jai padaryti sužalojimai būtent konflikto tarp jos ir D. G. metu – 2019 m. gegužės 19 d.

Taip pat pastebėtina, kad nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog, kai K. atėjo pas pareigūnus, tik tuomet pamatė, kad ji kraujuota ir pats išsigando, tokie jo parodymai neatitinka teisiamojo posėdžio metu peržiūrėto vaizdo įrašo. Minėtame vaizdo įraše, darytame policijos pareigūnų, užfiksuota, kaip kaltinamasis D. G. nurodė atvykusiems pareigūnams, jog žmona kažkur „kaukštelėjo galvą“. Taigi ir šioje dalyje kaltinamojo parodymai nebuvo nuoseklūs, kas rodo, jog jis, duodamas parodymus, nebuvo nuoširdus, todėl jo parodymai vertintini kritiškai, kaip jo pasirinkta gynybinė versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nors kaltinamasis D. G. taip pat teigė, kad konflikto metu gynėsi, tai buvo būtinosios ginties situacija, su šiais argumentais sutikti negalima. Kaip aptarta aukščiau, pirmosios apklausos metu kaltinamasis išvis nenurodė atlikęs kokius nors smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu. Kaltinamojo versija dėl būtinosios ginties iškelta vėliau, pirmą kartą 2019 m. liepos 9 d. apklausos metu. Atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis nuo medicininės pagalbos skambindamas į BPC atsisakė, į medikus kreipėsi tik vėliau, tačiau ikiteisminis tyrimas dėl nukentėjusiosios K. Š.-G. veiksmų jo atžvilgiu buvo nutrauktas (1 t., b. l. 162-165). Taip pat pažymėtina, jog nukentėjusioji viso proceso metu pripažino, kad įkando kaltinamajam D. G. į ranką, siekdama atgauti savo telefoną. Jokių kitų nukentėjusiosios smurtinio pobūdžio veiksmų kaltinamojo atžvilgiu byloje nenustatyta.

BK 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta faktinė situacija nesudaro pagrindo spręsti, kad aptariamo įvykio metu kilo būtinosios ginties situacija, kurios metu kaltinamasis turėjo pagrindą ir teisę į būtinąją gintį. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad nukentėjusiosios K. Š.-G. veiksmai buvo grėsmingi, keliantys pavojų kaltinamojo ar jo šeimos narių sveikatai ar gyvybei. Byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusioji K. Š.-G., be jos pripažinto ir jau aptarto įkandimo, smurtavo kaltinamojo atžvilgiu. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją jau po minėto įkandimo, t. y. nesant jokio realaus ar akivaizdaus kėsinimosi į kaltinamojo sveikatą. Tai, kad tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo vyko abipusis žodinis konfliktas, įvertinus taip pat nukentėjusiosios ir kaltinamojo fizinę būklę bei sudėjimą, neduoda pagrindo manyti, jog nukentėjusioji kėlė realią grėsmę kaltinamajam.

Atsižvelgdamas į šias bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo D. G. veika negali būti vertinama kaip veikimas būtinosios ginties sąlygomis, nes nebuvo nustatytas pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis, nuo kurio asmuo turi teisę gintis pats ar ginti kitus asmenis. Atskirai pažymėtina, jog teismas šioje situacijoje nesusidūrė su situacija bylose, kuri kartais vadinama „x žodžiai prieš pareiškėjos žodžius“, kai byloje yra tik nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymai. Teismas šioje byloje be paties kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų įvertino liudytojų D. L., V. A. parodymus bei jos surašytą tarnybinį pranešimą, specialisto išvadą, policijos registro išrašą, nukentėjusiosios protokolą-pareiškimą, vaizdo įrašą, vaizdo ir garso įrašus. Visų šių įrodymų visuma suteikia pagrindą nukentėjusiosios žodžius vertinti kaip atitinkančius tikrovę ir neišgalvotus.

Išanalizavęs šioje baudžiamojoje byloje esančius ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, teismas mano, kad jie yra pakankami teismo išvadai padaryti, jog kaltinamasis D. G. nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis 2019 m. gegužės 19 d., apie 01.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu rankomis tyčia stumdė sutuoktinę K. Š.-G. į įvairias kūno vietas, po ko sudavė puodeliu į galvos sritį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai K. Š.-G. fizinį skausmą ir viso ne mažiau kaip 5 trauminiais poveikiais padarė muštinę žaizdą viršugalvyje, poodines kraujosruvas kairėje krūtyje, dešinėje rankoje, taip nežymiai sutrikdė K. Š.-G. sveikatą. Kaltinamasis atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu suprasdamas tokių veiksmų pobūdį ir norėdamas taip veikti, t. y. veikiant tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog D. G. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta, ir jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis nežymiai sutrikdė savo šeimos nario – sutuoktinės sveikatą.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo D. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis) bei į kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nėra nustatytos įstatyme (BK 62 straipsnis) numatytos būtinosios sąlygos, kurioms esant kaltinamajam būtų galima skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmė, todėl darytina išvada, jog kaltinamajam D. G. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kartu skiriant BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Atsižvelgiant į kaltinamojo D. G. asmenybę, kuris anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 108), dirbantis (1 t., b. l. 107), nėra duomenų apie gydymąsi Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre bei Vilniaus priklausomybės ligų centre, kaltinamajam skirtinos bausmės dydis turi būti mažesnis nei įstatyme (BK 48 straipsnio 2 dalis) numatytas laisvės apribojimo bausmės dydžio vidurkis, kartu skiriant tarpusavyje suderintus įpareigojimus. D. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas D. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (1 t., b. l. 81, 89).

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji K. Š.-G. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 669 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad D. G. tyčiniais veiksmais sudaužė jai priklausantį 669 Eur vertės mobilųjį telefoną. Be to, atsižvelgiant į tai, kad jai žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, kilusias pasekmes, ji jautė fizinį skausmą, buvo laikinai nedarbinga. Ji jaučia didelius išgyvenimus dėl vaizdo, kurį matė jos vaikai. Po įvykio nukentėjusiąją apėmė nerimas, prastai miega, jaučia nuolatinį galvos skausmą, vengia susitikti su draugais, buvo sutrikdytas įprastinis jos gyvenimo ritmas (1 t., b. l. 144-146).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nebuvo atliekamas. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog dėl nukentėjusiajai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo jai būtų padaryta turtinė žala, todėl civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu, nukentėjusiajai K. Š.-G. paliekant teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Pagal CPK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Įvertinęs nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir pavojingumą – dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji neabejotinai jautė tiek išgąstį, tiek fizinį skausmą, kreipėsi į medikus, teigia, jog patyrė didelį stresą, baimę, teismas konstatuoja, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, kurią yra pagrindas atlyginti pinigais. Kita vertus, teismas taip pat atsižvelgia į suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant tokio pobūdžio sužalojimams, ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, sprendžia, jog nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą atitiktų 700 Eur sumos priteisimas (CK 6.250 straipsnis).

K. Š.-G. civiliniame ieškinyje taip pat prašė priteisti procesinės palūkanas – 5 procentus nuo bylos iškėlimo teisme iki reikalavimų įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto.

Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas laikomas civilinės bylos iškėlimu. Teismas sprendžia, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019), kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies ir K. Š.-G. priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 65,78 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios gydymo (1 t., b. l. 118-119). Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, pažymėtina, kad šiuo nuosprendžiu jis pripažintinas kaltu. Civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas pateiktais dokumentais, todėl priteistinas visa apimtimi.

Dėl daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, CD laikmenas, laikomas voke prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, tęsti darbą, per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalies 9 punktu, paskirti D. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti D. G. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. gegužės 19 d., 03.15 val. iki 2019 m. gegužės 20 d., 15.37 val.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. D. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiosios K. Š.-G. civilinį ieškinį ir priteisti jai iš D. G. 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio palūkanas už šią priteistą atlyginti neturtinę žalą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki sprendimo dalyje dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo. Civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenas, laikomas voke prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.