Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Byloje nustatytos aplinkybės.

11. 2022 m. spalio 4 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 9116 (toliau – Sutartis), pagrindu pardavėjai (atsakovai) V. P., D. P., A. P. pirkėjams (ieškovams) I. D., E. D. už 83 000 Eur sumą pardavė: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančius - pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – Kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (el. medž. l. 8-24, 25, 75-91). Ieškovai 2022 m. spalio 28 d. pretenzija, kuri buvo įteikta atsakovams prašė per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų, atlyginti pirkėjų patirtą žalą (el. medž. l. 26-29, 30-39). Reaguodamas į pateiktą pretenziją atsakovas D. P. 2022 m. lapkričio 9 d. raštu išreiškė tarpinę poziciją, jog pretenzija yra nepagrįsta, bei tam, kad atsakovai galėtų suformuluoti savo galutinę poziciją, paprašė ieškovų pateikti papildomus duomenis (el. medž. l. 40). Į bylą taip pat pateiktas individualią veiklą vykdančio A. K. 2022 m. spalio 14 d. defektinis aktas ir kartu pateiktos dvi foto nuotraukos, kuriame užfiksuota, jog 2022 m. spalio 14 d. buvo atliktas hidraulinis bandymas katilui, bandymo metu užfiksuotas slėgio kritimas. Pirminis slėgis bufo 2,8 baro, paėjus 15 min., jis nukrito 2,4 baro. Katilo apačioje pasirodė vanduo, katilas yra nesandarus ir eksploatacijai netinka (el. medž. l. 42). 2022 m. spalio 17 d. sąskaitoje faktūroje užfiksuota, jog už A. K. suteiktų santechninių darbų kaina siekia 120 Eur (el. medž. l. 46), kurią ieškovė 2022 m. spalio 25 d. padengė bankiniu pavedimu (el. medž. l. 47). UAB „Mikludava“ 2022 m. spalio 10 d. išrašyta išankstinė sąskaita įrodo, jog ieškovė I. D. užsisakė naują kieto kuro katilą „Vienybė 31+“, kurio vertė 2 358,00 Eur, bei 2022 m. spalio 11 d. padarė bankinį pavedimą minėtai sumai (el. medž. l. 47, 49, 143). Minėtas katilas ieškovams pristatytas 2023 m. spalio 13 d. bei kartu išduota PVM sąskaitą faktūrą, kurią pasirašė ieškovė (el. medž. l. 141, 142). Į bylą pateikti prekių pirkimo kvitai, kuriuose atskirai pabrauktos piniginės sumos, prie atskirų prekių (el. medž. l. 50-51). Į bylą taip pat pateiktas pinigų priėmimo kvitas išrašytas 575,00 Eur sumai už katilo „Vienybė+“ pajungimą, kurie ieškovės sumokėti R. S. (el. medž. l. 52).

14. Ieškovai prašydami priteisti turtinius nuostolius, kurie patirti dėl daikto trūkumo ištaisymo grindžia tuo, kad Sutartimi atsakovai ieškovams pardavė netinkamos kokybės daiktą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovai įrodinėja, kad minėtas namas buvo su esminiais trūkumais, t. y. šildymo sistemos įrenginio – šildymo katilo „Atmos DC32S“ defekto, dėl kurio nebuvo galima naudoti gyvenamojo namo pagal jo tiesioginę paskirtį, ir kurių atsakovai ieškovams neatskleidė iki pirkimo pardavimo sutarties sudarymo. Trūkumų faktą ieškovai įrodinėja byloje pateiktu individualią veiklą vykdančio A. K. 2022 m. spalio 14 d. defektiniu aktu ir kartu pateiktomis foto nuotraukomis, kuriuose užfiksuota, jog 2022 m. spalio 14 d. buvo atliktas hidraulinis bandymas katilui, bandymo metu užfiksuotas slėgio kritimas. Ieškovų teigimu, jie šiuos trūkumus pašalino; dėl trūkumų šalinimo patyrė 3 232,97 Eur turtinių nuostolių dydžio išlaidas, kurias prašo priteisti iš atsakovų.

15. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis).

16. Nuostatos dėl pirkimo-pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės nustatytos CK 6.333 straipsnyje; pagal šio straipsnio 1 dalį, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daiktui keliami reikalavimai gali būti tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iš kitokių aplinkybių, pvz., iš daiktams taikomų standartų, iš pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iš jo siūlomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių aprašymų, katalogų ir pan. Aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo-pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma ne tik tiesiogiai iš sutarties sąlygų, bet ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti šalių suderintą valią dėl pirkimo – pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2011).

18. Pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad dėl pirkimo – pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas taip pat gali remtis kitais jo atsakomybę šalinančiais (ribojančiais) pagrindais: pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį, 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos; pagal CK 6.327 straipsnio 5 dalį pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepranešė pardavėjui ir nenurodė, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Termino atitiktis protingumo kriterijui yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas, ir jo vertinimas priklauso nuo tokių aplinkybių kaip daikto rūšis, šalių tarpusavio santykių praktika ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pažymėtina, kad jeigu pardavėjas savo atsakomybę dėl netinkamos perduoto daikto kokybės neigia remdamasis CK 6.327 straipsnio 5 dalies nuostata, tai jam tenka pareiga įrodyti CK 6.348 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, taip pat kad jis nežinojo ir neturėjo žinoti, jog perduodami daiktai neatitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų (CK 6.348 straipsnio 3 dalis).

19. Pažymėtina, kad ieškovai, kaip pirkėjai, turi ne tik teises, bet ir pareigas. Viena iš įstatyminių pirkėjo pareigų yra per protingą terminą informuoti pardavėją apie atsiradusius parduoto daikto trūkumus (CK 6.327 straipsnio 5 dalis; 6.348 straipsnio 1 dalis). CK 6.327 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka. Nagrinėjamu atveju ieškovė I. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad per brokerę, namo pardavėjams, buvo minėję, kad jei jie nešalins katilo defektų, jie kreipsis į teismą; liudytoja A. P. (nekilnojamojo turto brokerė) teismo posėdyje taip pat nurodė, kad po įvykusio pirkimo – pardavimo sandorio, po keletos dienų ieškovai jai skambino ir reiškė pretenzijas dėl kieto kuro katilo, todėl žinodama, kad ieškovai žino atsakovų kontaktus, pasiūlė tiesiogiai kreiptis į atsakovus. Įrodymai, jog ieškovai neturėjo namo pardavėjų kontaktų į bylą nepateiki, taip pat ieškovai nepateikė konkretesnių paaiškinimų, kas ieškovams trukdė, ar kodėl jie tiesiogiai nekontaktavo su namo pardavėjais, ieškovai taip pat nenurodė, tik pabrėžė, jog jie apie įtariamus kieto kuro katilo trūkumus pranešė ir informavo namą pardavinėjusią brokerė. Šioje byloje svarbus aspektas yra tai, jog ieškovai nesusisiekę tiesiogiai su namo pardavėjais (nors jų kontaktus turėjo, šias aplinkybes teisme patvirtinto ir atsakovė V. P., jos vyras liudytojas S P., bei liudytoja A. P.) bei neturėdami jokio specialaus dokumento, kuris pagrįstų aplinkybes, jog kieto kuro katilas yra netinkamas, jau 2022 m. spalio 10 d. užsisakę naują kieto kuro katilą, sekančią dieną 2022 m. spalio 11 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokato padėjėju Vaciu Milkonu, toliau rinko kitus, galimai netinkamo katilo naudojimui skirtus dokumentus, bei pilnai sumontavę naujai nupirktą naują kieto kuro katilą (sumontuotas buvo 2022 m. spalio 16-17 dienomis), tik 2022 m. spalio 28 d. kreipėsi į atsakovus su pretenzija, kuria pareikalavo ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų, atlyginti pirkėjų patirtą žalą (el. medž. l. 26-29, 30-39). Svarbus byloje aspektas yra tai, jog atsakovė V. P. teisme paaiškino, kad iki sutarties sudarymo jos vyras su pirkėjais ryte dar susitarė, jog pirmadienį jie kartu susitiks abu pasikviesdami iš savo pusės santechnikus, pasižiūrės, kas, kaip iš tiesų yra su katilu; dėl katilo, patys laukė, kol pirkėjai juos pasikvies, tačiau nekvietė. Pažymėtina, jog ieškovai ieškinyje klaidingai nurodo įvykio aplinkybes, t. y. ieškinyje nurodė, kad pirkėjai 2022 m. spalio 28 d. pretenzija „Dėl išlaidų namo trūkumams ištaisyti atlyginimo“ kreipėsi į pardavėjus ir prašė atlyginti namo nurodyto defekto šalinimo išlaidas, tačiau vienas iš pardavėjų pateikė neigiamą atsakymą, kiti į pretenziją nereagavo. Kadangi vienas iš pardavėjų atsakyme į pretenziją teigia, neva pirkėjai susidariusioje situacijoje siekia nepagrįstai praturtėti pardavėjų sąskaita, kiti atsakymo nepateikė, pirkėjai laiko, kad pardavėjai atsisakė geranoriškai spręsti susidariusią problemą. Visgi, iš byloje esančios rašytinės nuomonės į pateiktą pretenziją, matyti, jog atsakovai kategoriškai neatsisakė bendradarbiauti ir reaguodamas į pateiktą pretenziją atsakovas D. P. 2022 m. lapkričio 9 d. raštu išreiškė tarpinę poziciją, jog pretenzija yra nepagrįsta, tačiau tam, kad atsakovai galėtų suformuluoti savo galutinę poziciją, paprašė ieškovų pateikti papildomus duomenis (el. medž. l. 40), kurių ieškovai atsakovams neteikė (CPK 185 straipsnis).

20. Šioje byloje svarbus aspektas yra tai, jog ieškovai vis dėl to tinkamai atsakovų neinformavo apie ketinimą defektuoti, jų nuomone, name esantį daiktą su defektais (kieto kuro katilą). Pastebėtina ir tai, jog dar iki kieto kuro katilo defektacijos (defektinio akto data 2022 m. spalio 14 d.), ieškovai jau buvo įsigiję naują kieto kuro katilą (išankstinė PVM sąskaita faktūra išrašyta 2022 m. spalio 10 d., kieto kuro katilas ieškovams pristatytas 2022 m. spalio 13 d.), kuris įsigytas tik savo nuožiūra, katilas buvo kitos firmos, veikiantis kitokiu principu ir t.t. (el. medž. l. 141-143) (CPK 185 straipsnis).

21. Atsižvelgiant į sprendimo 18-20 punktuose nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad toks ieškovų elgesys, kai namo pardavėjai nėra/nebuvo tinkamai ir išsamiai informuojami nei apie ieškovų manymu, atsiradusius kieto kuro katilo defektus, nei apie jų ketinimą pasitelkiant specialistus nustatyti ir tinkamai užfiksuoti kieto kuro katilo defektus, nesuteikiant pardavėjams galimybės susipažinti su pirkėjų nurodytais kieto kuro katilo trūkumais, dėl ko pardavėjai neturėjo galimybės pareikšti pastabų/paaiškinimų dėl tokių galimai atsiradusių kieto kuro katilo defektų, o kieto kuro katilo darbai atlikti išimtinai tik savo nuožiūra dar iki tinkamai ir oficialiai pareiškiant pretenziją atsakovams dėl galimai neveikiančio kieto kuro katilo, neatitinka sąžiningo elgesio kriterijaus.

22. Tai, jog visame procese tiek iki kreipiantis teismą, tiek ir bylą nagrinėjant teisme, ieškovai nėra sąžiningi, įrodo ir kiti byloje esantys duomenys bei įrodymai. Visų pirma pažymėtina, jog abu ieškovai teisme teigė, jog namą apžiūrėjo tik du kartus, tuo tarpu atsakovai V. P., A. P. bei nekilnojamojo turo brokerė, teisme apklausta liudytoja A. P., patvirtino, kad ieškovai namą apžiūrėjo tikrai ne du kartus, o net keturis. Liudytoja A. P. teisme paaiškino, kad 4 kartus jie namą apžiūrėjo visi kartu, tuo tarpu dar vieną kartą į namą atsakovai buvo nuvykę vieni patys. Tiek atsakovė V. P., tiek jos vyras, teisme liudytoju apklaustas S P., bei liudytoja A. P. patvirtinto, jog namo pardavėjai su namo pirkėjais buvo apsikeitę telefono numeriais ir buvo susitarę, jog jei kas bus negerai/neaišku su namo katilais, būtinai susieks ir papildomai susitiks. Tačiau namo pirkėjai tiesiogiai su namo pardavėjais nebuvo susisiekę ir tolimesnius kieto kuro katilo pirkimo, keitimo darbus atliko savo iniciatyva, tinkamai apie esamą padėtį neinformavę namo pardavėjų. Be to, pažymėtina, jog ieškovų nesąžiningumą šioje byloje įrodo ir kitos nustatytos faktinės aplinkybės susijusios su kieto kuro katilo patikra, jo defektavimu, t. y. teisme apklaustas liudytojas A. K. kiek neaiškiai nurodė kieto kuro katilo patikros, defektinio akto surašymo ir pasirašymo aplinkybes, t. y. teisme paaiškino, kad 2022 m. spalio 12 d. apžiūrėtas katilas, o aktas surašytas 14 d., kitą dieną persiųstas ieškovei, o jį pasirašė dar vėliau; teigė, jog sąskaitą faktūrą išrašė kartu su defektiniu aktu, teismui perklausus, kodėl skiriasi šių dokumentų datos, liudytojas nurodė, jog tai dėl mokesčių; tą pačią dieną, gali kelias sąskaitas išrašyti; vėliau jau teigė, jog aktas surašytas tarp 14-17 dienų, per savaitgalį, o sąskaitą išrašė pirmadienį; apžiūra atlikta ketvirtadienį - spalio 13 d., kodėl akte įrašė 14 d., paaiškino, kad klientė paprašė, kad datą išrašytų 14 d., todėl ir įrašė tokią datą, kodėl klientei reikia tokios datos, nesidomėjo. Taigi, iš šių nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog ieškovai savo iniciatyva jau nusipirkę kieto kuro katilą, rinko įrodymus (galimai koreguodami datas ir pan.), kuriuos ketino teikti ir pateikė šioje byloje (CPK 178, 185 straipsniai).

23. Šioje byloje verta atkreipti dėmesį ir į aplinkybes, susijusias su ieškovų ir atsakovų veiksmais iki pasirašant pirkimo – pardavimo sutartį, bei ją sudarant/pasirašant. Nėra byloje ginčo, jog 2022 m. spalio 4 d. iš ryto tiek namo pirkėjams, tiek namo pardavėjams dar kartą atvykus į namą, būnant katilinėje, ieškovams paprašius, buvo bandyta užkurti abu name esančius katilus ir užkūrus kieto kuro katilą, pastarasis uždūmijo. Ieškovė I. D. teisme teigė, kad antrą kartą apžiūrint namą, buvo bandyta kurti kieto kuro katilą, tačiau užkurti nepavyko, nes labai uždūmijo ir katilas neužsikūrė; namo pardavėjais pasitikėjo, nes atsakovė buvo minėjusi, kad jei bus kas nors negerai, padės, ir namo pardavėjams papildomai abejonių dėl katilo daugiau nereiškė. Ieškovas E. D. teisme teigė, jog kieto kuro katilo užkurti nepavyko, o jis jau iš seniau kiauras buvo, nes prieš tai namas buvo šildomas dujomis, nes dujų buvo išnaudota daug; kalba su brokere ir namo savininkais apie kieto kuro katilą buvo ir jie garantavo, jog reikia tik išsivalyti kaminą ir katilas veiks; jiems jis pats buvo nurodęs ir kalba buvo, jog, jeigu katilas neveiks, jie namo gal ir nepirks; katilą buvo bandyta užkurti, tačiau jo užkurti nepavyko, nes buvo paaiškinta, kad kaminas yra užsikišęs, todėl ir negalima užkurti, tačiau buvo garantuota, jog katilas yra geras; į atsakovų atstovo klausimą – „ar jam buvo sudarytos kliūtis įdėmiai apžiūrėti namą“, ieškovas tiksliai neatsakė, tik nurodė, kad šeimininkai garantavo, jog katilas geras, todėl pardavėjais pasitikėjo, o pats iki sandorio sudarymo, nesiėmė aktyvių veiksmų ir kamino ir katilo išvalymui pašalinių asmenų nesikvietė, kad iki galo įsitikintų esama katilo būkle. Tuo tarpu atsakovė V. P. teisme teigė, jog kieto kuro katilas buvo užkurtas, bet jis rūko; paskui pirkėjas pasiūlė užkurti dujinį katilą; pastebėjo, jog didžiausias klausimas - kodėl užkūrus dujinį katilą, jis užgęsta, bei teigė, jog pirkėjams siūlė, jei kas nors negerai, namo nepirkti; buvo mažas konfliktas, piktumas dėl rūkstamo katilo, todėl pirkėjams siūlė iš vis namo nebepirkti, į šį pasiūlymą pirkėjai nelabai sureagavo, nes jie buvo apsisprendę šį namą pirkti. Atsakovas A. P. teisme nurodė, jog didžiausia problema pirkėjams buvo, kad nesikuria dujinis katilas, o jis nesikūrė, todėl, kad kieto kuro katilas jau buvo pakėlęs šildymo sistemos temperatūrą, nuo kurios jau dujinis katilas išsijunginėja ir nebešildė; tada pirkėjai pradėjo nervuotis, kad katę maiše perka, tada jiems pasiūlė iš vis nebepirkti to namo; į repliką – „nepirkit namą“, pirkėjai nelabai sureagavo, o kai buvo pas notarę, notarė paklausė ar turi kokių įrašyti į sutartį kokių sąlygų, pretenzijų, ar tinka, patinka, tuo metu namo pirkėjai sakė viskas tinka, nieko nereikia papildomai įrašyti. Be to ir liudytoja A. P. teisme paaiškino, kad sudarant notarinę pirkimo – pardavimo sutartį pati dalyvavo kartu su namo pirkėjais, pastarieji susipažinę su pirkimo – pardavimo sutartimi, jokių pastabų dėl perkamo turto neturėjo. Iš šių aptartų aplinkybių akivaizdu, kad ieškovams perkant namą buvo sudarytos visos sąlygos išsamiai ir visapusiškai apžiūrėti perkamą namą, atsakovai, atsižvelgdami į tai, jog ieškovai galimai vis dar turėjo abejonių dėl perkamo namo, jo sudėtinių dalių, jiems pasiūlė ir suteikė teisę atsisakyti pirkti namą ir galų gale, ieškovams notarė buvo suteikusi teisę ir galimybę į pirkimo – pardavimo sutartį įsirašyti papildomas nuostatas (ieškovai galėjo tiesiogiai išsakyti savo nuogąstavimus dėl galimai neveikiančio/dūmijančio kieto kuro katilo ir/ar išsakyti pastabas dėl užsikišusio namo kamino ir pan.), tačiau ieškovai nepasinaudojo suteikta teise atsisakyti sutarties ar papildomai sutartyje nusimatyti sąlygas dėl galimai netinkamo perkamo turto kokybės (kylančių abejonių dėl kieto kuro katilo).

24. Visos šios byloje nustatytos aplinkybės ir toks ieškovų elgesys, teismo vertinimu, panaikina jų teisę remtis daikto neatitikimu, kaip tai numatyta CK 6.327 straipsnio 5 dalyje.

25. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Šios nuostatos, išskyrus 1 punkte nurodytą teisę, yra taikomos ir tuo atveju, kai pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6.399 straipsnis).

26. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovai šiuo atveju pasirinko CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą pirkėjo teisių gynimo būdą ir prašo atsakovų atlyginti pastato trūkumų pašalinimo išlaidas. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad esminiai šios pirkėjo teisės gynimo požymiai yra šie: 1) daikto su trūkumais naudoti pagal paskirtį negalima; 2) trūkumai gali būti pašalinti. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad pirkėjui tokiu atveju turi būti atlyginamos protingos, būtinos trūkumų ištaisymo išlaidos, kurios nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju tiriant bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

27. Ieškovai prašo atlyginti 3 232,97 Eur išlaidas, kurias sudaro išlaidos patirtos už įsigytą naują kieto kuro katilą, už senojo katilo atjungimą nuo bendros namo šildymo sistemos ir jo patikrą, kieto kuro katilo atjungimui/pajungimui reikalingos medžiagos bei naujo kieto kuro katilo pajungimo išlaidos. Teismas sprendžia, kad ieškovų atlikti darbai, įsigytas naujas daiktas bei papildomos medžiagos, kurių išlaidas prašo atlyginti iš atsakovų, susiję su daikto (namo) pagerinimo išlaidomis, o ne paslėptais trūkumais.

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirkėjai įsigijo 1975 metais statytą namą ir kitus jo priklausinius. Tai, kad ieškovai pirko senos statybos namą byloje ginčo nėra. Be to, byloje nėra ginčo, jog pirkdami namą ieškovai matė, jog name sumontuotas kieto kuro katilas taip pat yra senas. Ieškovė I. D. teisme teigė, kad matė, jog namo statybos metai yra 1975 m., suprato, kad name reikės remontų, jos vyras E. D. teisme taip pat paaiškino, kad žinojo, jog apžiūrimo namo statyba buvo 1975 m., tačiau jam iš karto kilo dvejonių dėl name esančio katilo, kuris buvo 2002 m. gamybos. Ieškovai suprasdami ir matydami, kad perkamas namas yra senas, ir kad jame esantis kieto kuro katilas yra senas, turėjo suprasti, jog kieto kuro katilo gamintojo garantija yra seniai pasibaigusi ir turėjo suprasti, jog tokio amžiaus katilo veikimas anksčiau ar vėliau gali baigtis, taip pat turėjo suprasti, kad toks naudotas daiktas neatitiks naujo katilo kokybės, jam reikalinga priežiūra, papildomos investicijos. Ieškovų reikalavimas atlyginti naujo kieto kuro katilo išlaidas, kai namą įsigijo su senu kieto kuro katilu, yra nesąžiningas, susijęs su namo pagerinimo darbais, o ne trūkumų šalinimu, todėl negali būti tenkinamas.

29. Šioje vietoje taip pat svarbu įvertinti ir tai, kad parduodamo senos statybos namo kaina buvo ieškovams nuleista. Ieškovas E. D. teisme nurodė, kad tiksliai neatsimena ar namo pardavėjai namo kainą (ne)nuleido, lyg nuleido 1 000 Eur; derėdamasis kainą nurodė, jog kyla abejonės dėl kieto kuro katilo, dėl namo remontų. Liudytoja A. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad parduodamo namo kaina buvo 85 000 Eur, o pirkėjai namą pasiūlė pirkti už 83 000 Eur, nes buvo nurodę, kad reikės name daryti remontą, daug išlaidų. Atsakovė V. P. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad namo kainą buvo nuleidę iki 89 000,00 Eur ir tada atsirado pirkėjai – D., kurie norėjo suderėti kainą iki 86-85 000 Eur; pirkėjai apžiūrėję antrą kartą namą, sulaukė brokerės skambučio, jog pirkėjai pirktų namą, tačiau nori, kad dar kainą būtų nuleista, tad sutiko su namo kaina už 83 000 Eur. Atsakovas A. P. teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad parduodama namo kaina ieškovams buvo nuleista, tačiau pirkėjai vis norėjo namą pirkti mažesne kaina ir ją „mušė“. Šios teisme nustatytos aplinkybės, jog parduodamo namo pardavimo kaina bendrai buvo sumažinta, leidžia daryti išvadą, jog namo pardavėjai nuleisdami parduodamų daiktų kainą taip pat įvertino, jog yra parduodamas ne naujas namas, dėl kurio tolimesnio naudojimo pirkėjai gali turėti papildomų išlaidų (tiek dėl remontų, tiek ir dėl kitų išlaidų), o ieškovai įvertinę perkamo daikto kokybę ir sulygę perkamo daikto kainą, pardavėjams taip pat sukėlė aiškų lūkestį, kad yra pilnai susitarta dėl daikto kainos ir kokybės (CPK 185 straipsnis).

30. Kaip jau minėta, ieškovai prašo atlyginti namo trūkumų šalinimo išlaidas, todėl toliau sprendime papildomai pasisakoma dėl ieškovų reikalavimo priteisti šias išlaidas iš atsakovų (ne)pagrįstumo.

31. Šioje byloje svarbus aspektas yra tai, jog ieškovai įrodinėja aplinkybes, kad jie nors ir buvo atvykę apžiūrėti turtą kelis kartus, tačiau detaliai jį apžiūrėti negalėjo, nes buvo užsikišęs namo kaminas, kieto kuro katilas taip pat buvo nevalytas, dėl ko jie negalėjo katilo užkurti ir tinkamai įvertinti namo šildymo sistemos. Be to, abu ieškovai teigė, jog pasitikėjo namo pardavėjais, kurie patikino, jog šioje situacijoje reikia išsivalyti kaminą ir viskas veiks. Ieškovų atstovas advokato padėjėjas Vacys Milkonas teisme taip pat teigė, jog laiko, kad kieto kuro katilas laikytinas kaip paslėptas trūkumas, nes atsakovai nesudarė sąlygų, o ieškovai neturėjo galimybės užkurti kieto kuro katilo, kadangi name buvo užsikimšęs kaminas. Taip pat nurodė, jog pagal sutarties 5.1.7. punktą atsakovai garantavo, kad parduodamuose daiktuose nėra trūkumų dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai (ieškovai) apie tuos trūkumus žinodami arba nebūtų jų visai pirkę arba nebūtų už juos tiek mokėję. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad pirkėjams iš pardavėjų nupirkus, šiems perdavus namą ir pirkėjams ruošiantis šių metų šildymo sezonui, išaiškėjo namo esminis trūkumas dėl šildymo sistemos įrenginio, t. y. šildymo katilo „ATMOS DC32S“ defektas (katilas yra nesandarus, netinkamas eksploatuoti), kuris visiškai apribojo pirkėjų galimybę naudotis daiktu pagal šio paskirtį. Teismo posėdžio metu abu ieškovai taip pat teigė, jog namo tikriausiai nebūtų pirkę, jei būtų buvęs tik dujinis katilas, nes kūrentis dujomis yra brangu.

35. Be to, byloje nėra įrodymų, jog atsakovai siekė ir sudarė papildomas kliūtis ieškovams pasitelkti pašalinius asmenis, tos srities specialistus, su kurių pagalba ieškovai galėjo tinkamai apžiūrėti tiek perkamą namą, tiek jame esančią įrangą, tame tarpe ir kieto kuro katilą. Atmestini ieškovų argumentai, jog jie pasitikėjo namo pardavėjais, kurie patikino, jog šioje situacijoje reikia išsivalyti kaminą ir viskas veiks, todėl papildomai nieko nedarė (CPK 185 straipsnis), nes Sutartyje jie patvirtino, kad turėjo galimybę ir apžiūrėjo daiktus iki šios sutarties pasirašymo; jokių pretenzijų dėl daiktų pardavėjams (atsakovams) neturi (Sutarties 5.2.2 p.). Šioje vietoje taip pat svarbu atkreipti dėmesį į aplinkybes, kurias teismo posėdyje nurodė liudytojas S P., kad po įvykusio sandorio nuvyko atgal į namą, apie 17 val., tuomet namo katilinėje buvo pirkėjų santechnikas, dujinis katilas kūrenosi, radiatoriai buvo šilti; paklausė ar kieto kuro katilą kurs, ieškovas atsakė, kad nekurs, taip pat sakė, kad viskas aišku ir viską čia griaus, keis viską ir darys pirtį. Tas pačias aplinkybes nurodė ir namą pardavinėjusi nekilnojamojo turto brokerė, liudytoja A. P., t. y., kad po įvykusio sandorio, buvo nuvykta dar kartą į parduotą namą ir pasiteirauta ar viskas gerai su namu, tuomet name buvo pirkėjas, santechnikas ir S., tai gavo atsakymą, jog viskas gerai. Taigi iš šių aplinkybių akivaizdu, jog namo pirkėjai turėjo galimybę ir galėjo savo santechniką pasikviesti iki sandorio sudarymo, tačiau dėl neaiškių priežasčių (dėl ieškovams tik žinomų priežasčių) jo nepasikvietė, o tai padarė tuoj po sandorio. Tačiau ir po įvykusio sandorio, tą patį vakarą santechnikui būnant ir apžiūrėjus namo šildymo sistemą, ieškovas namo pardavėjams jokių priekaištų dėl šildymo sistemos neturėjo (CPK 185 straipsnis). Dėl to laikytina, kad pagal Sutarties sąlygas apie perkamo namo būklę ir jame esančią šildymo sistemos būklę pirkėjams, kurie buvo apdairūs ir atidūs buvo žinoma. Todėl ir dėl šių nurodytų motyvų pardavėjai nelaikytini atsakingi už šiuos tariamus kieto kuro katilo trūkumus bei nuostolių atlyginimą (CK 6.333 straipsnio 2 dalis).

36. Kitas aspektas, kurį, teismo vertinumu svarbu įvertinti, yra kieto kuro katilo būklė, nesandarumas, jo defektacija ir t.t.. Visų pirma pastebėtina, kad ieškovai teisminio proceso metu nėra nuoseklūs, t. y. ieškinyje nurodo (1.3. p.), kad bandant paleisti katilo veikimą ir šio išbėgus vandeniui ir atlikus specialų tyrimą, pastebėjo būtent jo trūkumą. Tuo tarpu ieškovas E. D. teismo posėdžio metu nenurodė aplinkybių, jog iš kieto kuro katilo išbėgo vanduo ir teigė, kad įvykus antradienį sandoriui, savaitgalį su santechniku R. S. išsivalė kaminą ir pamatė, kad katilas kiauras, katilo kampas buvo surūdijęs; kiauras – išvalius katilą su „dratiniu“ šepečiu, katilo gale pasirodė, kad katilas iš vidaus drėksta; išvalius katilą, jo net nebandė kurti. Liudytojas R. S., kuris yra ilgą laiką pažįstamas su ieškovu E. D. teismo posėdžio metu teigė, kad bevalant labai užsikišusį kaminą pas ieškovus, pastebėjo, kad yra ištekėjęs vanduo į kamino pusę, išorinėje pusėje šlapia; išvalius išvalymo sklendę, užčiuopė šlapius pelenus; nusausinus tą vietą, vis tiek katilo viduje kaupėsi vanduo/drėgmė, rasojo. Tuo tarpu liudytojas R. B., kuris yra seniai pažįstamas su atsakovais, teismo posėdžio metu teigė, kad šis kieto kuro katilas dirba dujų generacijos principu, jis kondensuojasi, kondensatas renkasi kamine, paskui nubėga; teigė, jog katilas „verkia“ visą vasarą, nes susidaro kondensatas, o „Atmos“, per naudingą veiksmą, koeficientas yra iškeltas 5 kategorijos, jų „verkimas“ kūrenant yra ilgesnis. Pastebėtina, jog kiti liudytojai, nei bylos šalys, neįvardijo, jog kuris iš jų būtų matęs, jog iš kieto kuro katilo būtų išbėgęs vanduo (CPK 185 straipsnis).

37. Internetiniame puslapyje https://www.siltas.lt/kieto-kuro-katilai/atmos-dc-32s-4087.html, dujų generacinio katilo „ATMOS DC32S“ instrukcijos (toliau – Instrukcija) 24 puslapyje, kuri yra viešai prieinama (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nurodyta, kad pirmą kartą užkūrus vyksta kondensacija ir kondensato ištekėjimas - tai nėra trūkumas; užkūrus keletą kartų šis reiškinys išnyksta; dervos ir kondensato susidarymas konteineryje generuojant dujas yra normalus reiškinys. Taigi, šios instrukcijoje nurodytos aplinkybės tik patvirtina liudytojo R. B. teisme nurodytas aplinkybes, jog prieš pradedant kūrenimo sezoną, būtent šio tipo katile, esančios dervos bei kondensatas yra normalus reiškinys, todėl lieka nesuprantama, kodėl ieškovas tik pastebėjęs katile esančias dervas ir drėgmę, nesiėmė kitų aktyvių veiksmų siekiant įsitikinti ar katilas iš tiesų yra (ne)sandarus, t. y. kaip pats teisme nurodė, išvalęs katilą jo net nekūrė (CPK 178, 185 straipsnis), o 2022 m. spalio 10 d. jau užsisakė naują katilą. Taigi, tokie paties ieškovo veiksmai (neišnaudojus visų galimybių, nesiekus išsamiai nustatyti kieto kuro katilo susirinkusios drėgmės priežastis ir t.t.), negali būti pateisinami atsakovų sąskaita, siekiant jog jie padengtų išlaidas susijusias su naujo kieto kuro katilo pakeitimu (CPK 185 straipsnis).

41. Atsižvelgiant į sprendimo 36-40 punktuose nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovai šioje byloje neįrodė, kad kieto kuro katilas „ATMOS DC32S“ buvo nesandarus, o tuo labiau, kad šis katilas nebuvo tinkamas eksploatuoti (CPK 178, 185 straipsniai).