- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-30
- Bylos Nr.
- 2A-428-510/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-20019-2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Mitkus (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Algirdas Remeika
- Ieškovas
- Kauno miesto savivaldybės, Kauno miesto savivaldybės ir atsakovų S
- Atsakovas
- M. V., S. V.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Algirdo Remeikos ir Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovo Kauno miesto savivaldybės atstovei V. Z., atsakovui M. V., institucijos išvadai duoti Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. P., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Kauno miesto savivaldybės ir atsakovų S. V. ir M. V. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6643-52/2009 pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams S. V. ir M. V. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir atsakovų S. V. ir M. V. priešieškinį dėl pripažinimo buto nuomininkais bei įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu (1t, b.l. 3-4), kuriuo prašė iškeldinti atsakovus S. V. ir M. V. iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), su jiems priklausančia manta, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Ieškovas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybei priklauso minėtas butas, kuriame savavališkai gyvena atsakovai. 2007 m. spalio 17 d. atsakovai pasirašytinai buvo įspėti per 10 dienų patuštinti ir perduoti patalpą. Ginčo bute vykdomi remonto darbai. Ieškovas su atsakovais nėra sudaręs gyvenamosios patapos nuomos sutarties. Adresu (duomenys neskelbtini), nėra gyventojų deklaravusių gyvenamąją vietą, todėl įsikėlimas į gyvenamąją patalpą yra neteisėtas ir savavališkas.
Atsakovai S. V. ir M. V. priešieškiniu (1t., b.l. 67-68) prašė pripažinti atsakovus buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkais, bei įpareigoti ieškovą sudaryti su atsakovais minėto buto nuomos sutartį. Atsakovai nurodė, kad 2005 metais išsinuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš šio buto nuomininko V. N., mirusio 2006 m. sausio 2 d., su kuriuo kartu ir gyveno. Po V. N. mirties bute jie gyveno nuomininko teisėmis. Atsakovai butą prižiūri, moka visus mokesčius, vykdo visas nuomininko pareigas, atliko eilę remonto darbų. 2006 m. rugsėjo 26 d. atsakovas pateikė prašymą išnuomoti ginčo butą. 2007 m. spalio 18 d. atsakovas pateikė paaiškinimą dėl įsikėlimo aplinkybių. Iki 2008 m. spalio 17 d. pranešimų, perspėjimų ar kokių raginimų daugiau atsakovai negavo. Atsakovai, ilgą laiką gyvenę ginčo bute, turi pagrįstų lūkesčių ir ateityje jame gyventi.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimu (2t., b.l. 8-11) ieškovo Kauno miesto savivaldybės ieškinį tenkino, o atsakovų priešieškinį atmetė. Teismas iškeldino atsakovus iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), su visa jiems priklausančia manta, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, ir sprendimo vykdymą atidėjo 36 mėn. laikotarpiui. Teismas sprendime nurodė, kad nėra jokių duomenų, jog atsakovai būtų ginčo buto pagrindinio nuomininko V. N. šeimos nariai CK 6.588 straipsnio prasme. Atsakovai nepateikė su pagrindiniu nuomininku sudarytos nuomos ar subnuomos sutarties, todėl darytina išvada, jog atsakovai turi laikinų gyventojų statusą. Mirus buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindiniam nuomininkui V. N., pasibaigė nuomos sutarties, sudarytos tarp jo ir atsakovo, galiojimas, todėl atsakovai neteko pagrindo tolesniam teisėtam naudojimosi ginčo butu. Faktas, jog įvairios įmonės teikė butui komunalines paslaugas, už kurias atsakovai mokėjo, taip pat neįrodo, kad tarp atsakovų bei ieškovo susiklostė faktiniai ginčo gyvenamosios patalpos santykiai. Kadangi atsakovė laukiasi, sprendimo vykdymas atidėtinas 36 mėn. laikotarpiui.
Šalies argumentai
Ieškovas Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu (2t., b.l. 12-14) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimą dalyje dėl sprendimo vykdymo atidėjimo 36 mėnesių laikotarpiui ir neatidėti sprendimo vykdymo. Ieškovas nurodė, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas bus vykdomas tik atsakovų atžvilgiu, tačiau šis sprendimas negalės būti vykdomas atsakovų vaikų atžvilgiu. Atsakovai jau nuo 2006 metų žinojo, kad gyvena ginčo patalpoje neteisėtai, t.y. neturėdami nuomos sutarties, todėl turėjo įvertinti pasekmes ir pasirūpinti kitu būstu. Ieškovas ginčo gyvenamosios patalpos mažiausiai tris metus negalės išnuomoti asmenims teisėtai laukiantiems eilėje išsinuomoti savivaldybės socialinį būstą, negaus pajamų iš buto nuomos mokesčio, kuris naudojamas administravimo išlaidoms padengti.
Atsakovai S. V. ir M. V. apeliaciniu skundu (2t., b.l. 16-18) prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį dėl iškeldinimo atmesti, o atsakovų priešieškinį tenkinti. Atsakovai nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, sprendžiant ginčą dėl asmens, turinčio nepilnamečių vaikų, teisės į gyvenamosios patalpos nuomą įgyvendinimo, svarbu nustatyti, ar šio asmens prašomas užtikrinti vaikų teisių į būsto apsaugą būdas yra vienintelis. Atsakovai jokios nuosavybės teise registruotos gyvenamosios patalpos neturi, atsakovo mama yra praradusi butą dėl nusikalstamos trečiųjų asmenų veikos, todėl vadovaujantis CK 3.163 straipsniu, negalėjo būti iškeldinti iš ginčo buto. Atsakovai daugiau kaip tris metus butą prižiūrėjo, juo rūpinosi ir jį remontavo, mokėjo mokesčius, todėl tarp atsakovų ir ieškovo susiklostė faktiniai nuomos santykiai, ir atsakovai turėjo būti pripažinti teisėtais ginčo gyvenamosios patalpos nuomininkais.
Atsiliepimas
Ieškovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą (2t., b.l. 22-23) prašė atsakovų apeliacinį skundą atmesti, o Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimą dalyje dėl atsakovų iškeldinimo iš savavališkai užimto buto (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą, sprendimą dalyje dėl sprendimo vykdymo atidėjimo 36 mėn. laikotarpiui panaikinti ir procesinio teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo instituto šioje byloje netaikyti. Ieškovas nurodė, kad atsakovai įsikėlė į ginčo patalpą neturėdami tam jokio teisinio pagrindo, neturėdami gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, todėl turėjo įvertinti pasekmes ir pasirūpinti kitu būstu. Atsakovai jokių teisių į ginčo butą neįgijo, todėl jų interesai negali būti ginami.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinis skundas atmestinas, atsakovų S. V. ir M. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimu patenkindamas Kauno miesto savivaldybės ieškinį, netinkamai taikė materialinės teisės normas, neatsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, todėl ši teismo sprendimo dalis turi būti panaikinta (CPK 330 straipsnis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 39,38 kv. m. bendro ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise yra įregistruotas Kauno miesto savivaldybės vardu (1t., b.l.5-6). Ieškovo Kauno miesto savivaldybės atstovė 2010 m. rugpjūčio 9 d. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad ginčo butas yra socialinis būstas (teismo posėdžio protokolas, 2 t., b.l. 54). Atsakovų S. V. ir M. V. teigimu, jie šį butą 2005 metais išsinuomojo iš V. N., kuris buvo buto pagrindinis nuomininkas (1t., b.l. 50). V. N. mirė 2006 m. sausio 2 d. (mirties įrašas, 1t., b.l. 47). Atsakovai S. V. ir M. V. po jo mirties liko gyventi bute, jame gyvena iki šiol. Atsakovas M. V. 2006 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Aprūpinimo būstu skyrių su prašymu išnuomoti ginčo butą (1t., b.l. 51). Kauno miesto savivaldybės administracijos Aprūpinimo būstu skyrius 2006 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. 52-5-1555 (1t., b.l. 66) atsisakė butą išnuomoti, nurodydamas, kad atsakovas jame gyvena neteisėtai. Su atsakovais nuomos sutartis iki šiol nėra sudaryta. 2009 m. vasario 17 d. Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl atsakovų iškeldinimo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (1t., b.l. 3). Atsakovai šiuo metu ginčo bute gyvena kartu su nepilnamete dukterimi, gimusia 2010 m. gegužės 25 d. (2t., b.l. 51). Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad butas buvo apleistas, jog atsakovai atliko jo remontą (1t., b.l.20, 77-83). Atsakovai moka mokesčius už komunalinius patarnavimus. (1t., b.l. 86-120). Jie nuosavybės teise gyvenamųjų patalpų neturi (2t., b.l. 45-48) ir yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (2t., b.l. 49-50). Atsakovas M. V. nuo 2005 m. rugsėjo 19 d. įrašytas į sąrašus socialiniam būstui išsinuomoti Kauno mieste ir 2010 m. sausio mėnesio duomenimis jaunų šeimų sąraše yra 493-as (2t., b.l.52).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. spalio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2010, nurodė, kad siekiant nustatyti šalių interesų pusiausvyrą bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, privalo būti atsižvelgiama į žmogaus teisę į būsto neliečiamybę, nepriklausomai nuo to, ar asmuo būste apsigyveno laikydamasis nustatytos tvarkos. Kolegija pažymėjo, kad žmogaus teisė į būsto neliečiamybę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje, pagarbos šiai teisei principas taip pat įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, jog dėl asmens teisės į būsto neliečiamybę Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad Konvencijos 8 straipsnio prasme ginamo asmens „būsto“ sąvoka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisėtai įsteigtą ir užimtą būstą, bet tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą. Kolegija nurodė, kad ilgalaikis socialinio būsto patalpų faktinis naudojimas, jas remontuojant, prižiūrint, atsiskaitant už atitinkamas komunalines paslaugas, nors nesukuria teisės į nuomą, bet suformuoja pareigą vietos savivaldos institucijai spręsti tokių asmenų teisės į būstą klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į teisines galimybes užtikrinti teisę į būstą, ypač jeigu šios teisės apsauga taikoma nepilnamečiams vaikams. Kolegija taip pat pažymėjo, kad siekiant nustatyti šalių interesų pusiausvyrą bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, privalo būti atsižvelgiama į vaikų teisių apsaugą, nes tai yra viešasis interesas, todėl, taikant prievolių teisės normas, jos turi būti derinamos su šeimos teise, kurioje prioritetine pripažįstama vaiko teisių apsauga. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams. Tokias pačias nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išdėstė ir 2010 m. lapkričio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2010.
Civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2010 ir nagrinėjamoje civilinėje byloje yra nustatytos analogiškos faktinės aplinkybės – atsakovai turi nepilnametį vaiką, neturi kitos gyvenamosios patalpos, jie ne vienerius metus ginčo butą laiko savo namais ir jame realiai gyvena, jokios kitos gyvenamosios paskirties patalpos nuosavybės teise nėra įgiję, moka komunalinius mokesčius, yra įrašyti į sąrašą socialiniam būstui išsinuomoti, ginčo butas nėra suteiktas kitiems asmenims kaip socialinis būstas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime pažymėjo, kad esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į susiformavusią teismų praktiką, sprendžia, kad atsakovų ir jų mažametės dukters iškeldinimas, nesuteikiant jiems kitos tinkamos gyventi patalpos, pažeistų jų interesus, būtų neproporcinga priemonė ginant Kauno miesto savivaldybės, kaip socialinio būsto valdytojo, teises, todėl šiuo atveju prioritetas turėtų būti teikiamas nepilnamečio vaiko teisei į būstą. Todėl Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria teismas patenkinto ieškovo reikalavimą dėl atsakovų iškeldinimo, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos, negali būti palikta galioti.
Atsakovai S. V. ir M. V. apeliaciniu skundu prašė patenkinti jų priešieškinį, kuriuo buvo prašoma pripažinti atsakovus buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkais, bei įpareigoti ieškovą sudaryti su atsakovais minėto buto nuomos sutartį. Ši atsakovų apeliacinio skundo dalis yra nepagrįsta. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. spalio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2010, nurodė, kad ilgalaikis socialinio būsto patalpų faktinis naudojimas, jas remontuojant, prižiūrint, atsiskaitant už atitinkamas komunalines paslaugas, suformuoja pareigą vietos savivaldos institucijai spręsti tokių asmenų teisės į būstą klausimą, tačiau nesukuria teisės į nuomą.
Remiantis išdėstytais motyvais, ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovų apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškovo ieškinys, panaikinama ir priimamas šioje bylos dalyje naujas sprendimas - ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o teismo sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovų S. V. ir M. V. priešieškinis, paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniu,
nutaria:
Ieškovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti. Atsakovų S. V. ir M. V. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimą pakeisti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo Kauno miesto savivaldybės ieškinys, panaikinti ir priimti šioje bylos dalyje naują sprendimą ieškinį atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovų S. V. ir M. V. priešiekšinis, palikti nepakeistą.