Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stulgienė, sekretoriaujant Larisai Vizbarienei, dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Mindaugui Badarui, atsakovui G. Š., jo atstovui adv. Jonui Stankevičiui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl skolos, palūkanų, delspinigių, ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo pagal UAB “Gelvora“ ieškinį atsakovui G. Š. , tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje I. Š. , atsakovo G. Š. priešieškinį dėl vartojimo kredito sutarties, reikalavimo perleidimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančiomis, ieškovui UAB “Gelvora“, atsakovui „S.“, AB, tretieji asmenys : I. Š., bankrutuojanti UAB “V.“ ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo I. Š., atsiliepimo į pateiktą ieškinį nepateikė, tačiau ją informavus apie teismo posėdžius pateikė rašytinius pranešimus, kuriuose nurodė, kad palaiko sutuoktinio G. Š. pateiktą priešieškinį, su jos sutuoktiniui pateiktu ieškiniu nesutinka, nes patenkinus UAB “Gelvora“ reikalavimus, šeima susidurtų su didžiuliais finansiniais sunkumais (T2, b.l.50,60).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2009-06-23 atsakovas G. Š. ir „S.“, AB sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią G. Š. buvo suteiktas 11017.80 eurų kreditas verslo paskolos Nr. (duomenys neskelbtini) refinansavimui (I t., b.l.39-44). Pateiktame patikslintame priešieškinyje ir teismo posėdžio metu atsakovas nurodo, kad minėtą sutartį jis sudarė dėl grasinimo, ekonominio spaudimo, kad UAB „V.“ bus inicijuojamas bankrotas, todėl norėdamas dirbti bendrovėje ir gauti atlyginimą, kurio reikėjo šešių asmenų šeimai išlaikyti, sutiko pasirašyti su „S.“, AB vartojimo kredito sutartį itin nenaudingomis sąlygomis, todėl laiko, kad sutartis turi būti pripažinta negaliojančia CK 1.91 str. pagrindu.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, ieškovo ir atsakovo byloje duotus paaiškinimus, pripažinti 2009-06-23 vartojimo kredito sutartį negaliojančia pagal CK 1.91 str. nėra pagrindo. Tam, kad pripažinti sandorį negaliojančiu dėl ekonominio spaudimo, turi būti nustatytos šios faktinės aplinkybės: 1) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; 2) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; 3) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; 4) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas. Be to, grasinimas turi būti realus, o sutartis sudaryta išimtinai dėl grasinimo. Realus grasinimas - kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nepateisinami ir neteisėti veiksmai, kurie duoda pagrindą manyti, kad gali būti padaryta žalos šiems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sandorį (CK 1.91 str. 4 d.). Realiu grasinimu taip pat laikoma kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones, ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Objektyvių ir neginčijamų įrodymų dėl ekonominio grasinimo atsakovas nepateikė. Aplinkybė, kad pirminis kreditorius „S.“, AB nurodė atsakovui, jog dėl UAB „V.“ nemokumo jam gali būti iškelta bankroto byla, nelaikytinas ekonominiu spaudimu, kadangi toks kreditoriaus elgesys įstatymams neprieštarauja. Be to, kaip nurodė atsakovas teismo posėdžio metu, jis buvo laiduotoju ir pagal UAB „V.“ prisiimtus įsipareigojimus bankui „S.“, AB, todėl jeigu kreditorius būtų pradėjęs išieškojimo procedūrą iš UAB „V.“, tai atsakovas G. Š., būdamas laiduotoju, būtų atsakęs prieš kreditorių solidariai su UAB „V.“ (CK 6.81 str. 1 d.), be to, esant solidariai prievolei kreditorius turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo tiek iš solidarių skolininkų, tiek bet iš kurio jų skyrium(CK 6.6str.4d.). Tad paimdamas kitą paskolą iš „S.“, AB ir refinansuodamas savo valdomos bendrovės paimtą kreditą, atsakovas iš esmės liko ta pačia apimti skolingas kreditoriui, tik jau pagal naujai prisiimtą įsipareigojimą, taip galimai atidėdamas prievolės įvykdymo terminą. Tokiu būdu, jis siekė normalizuoti savo valdomos įmonės, kurioje jis buvo direktoriumi ir vieninteliu akcininku, veiklą, garantuoti kitiems kreditoriams ir partneriams, kad jo valdoma įmonė yra patikima. „S.“, AB, pasiūlydamas atsakovui sudaryti vartojimo kredito sutartį, siekė užtikrinti mažesnę AB „V.“ suteikto kredito grąžinimo riziką, o atsakovas G. Š., sudarydamas minėtą sutartį, siekė normalizuoti bendrovės, kurios vadovu ir vieninteliu akcininku jis buvo, veiklą. Dėl to pasiūlymas sudaryti kredito sutartį G. Š. dėl įmonės paskolos refinansavimo, kurios atsiskaitymai su banku pagal kreditavimo sutartį yra sutrikę, negali būti vertinamas kaip grasinimas ar ekonominis spaudimas. Byloje nenustatyta, kad toks „S.“, AB darbuotojų pasiūlymas buvo daromas įstatymo draudžiamais veiksmais, kadangi kreditorius turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 5 str. 1 d. 1 p.). Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, kad atsakovo ginčijama vartojimo kredito sutartimi, atsižvelgiant į joje nurodytas sąlygas (verslo paskolos refinansavimui) ir atsakovo paaiškinimą, kad vartojamąja paskola buvo refinansuota paskola UAB “V.“, kurios grąžinimą bankui jis buvo užtikrinęs laidavimo sutartimi, būdamas vieninteliu UAB “V.“ akcininku ir direktoriumi, laikytina, kad ginčijama vartojimo kredito sutartis iš esmės rodo novacijos įforminimą, kai UAB “V.“ ir laiduotojo G. Š. prievolės pagal ankstesnę sutartį kreditoriui „S.“, AB baigiasi, o šalys vietoje esamos prievolės savo susitarimu sukuria pradinę prievolę pakeičiančią naują prievolę, turinčią skirtingą negu ankstesnioji prievolė dalyką , skirtingą įvykdymo būdą(CK 6.141str.).

CK 6.101 str. 1 d. numato, kad kreditorius turi teisę perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, be skolininko sutikimo, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Šiame straipsnyje numatytų draudimų perleisti reikalavimą, byloje nenustatyta. Iš AB bankas „S.“ bylų priėmimo – perdavimo akto Nr. 1 prie 2010-06-11 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti (II t., b.l.62), kad naujajam kreditoriui UAB „Gelvora“ buvo perleistas reikalavimas į G. Š. skolą pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Negrąžintos paskolos likutis – 35,338,86 Lt, delspinigiai – 97,99 Lt, palūkanos – 1370,35 Lt, delspinigiai – 53,35 Lt, iš viso – 36860,55 Lt. Atsakovas teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad gavo ieškovo pranešimą apie reikalavimo perleidimą, tačiau negavęs reikalavimo perleidimo sutarties. Nurodyta atsakovo aplinkybė nepanaikina jo atsakomybės naujajam kreditoriui, t.y. UAB “Gelvora“ dėl perleistų pirminio kreditoriaus „S.“, AB reikalavimų, nes atsakovui neįvykdžius reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 str. 7 d. nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-105/2011 ). Byloje esantis išrašas iš bylų priėmimo – perdavimo akto Nr. 1 (II t., b.l.62) patvirtina, kad 2010-06-11 reikalavimo perleidimo sutartimi buvo perleistas reikalavimas ir į G. Š. skolą pagal jo su „S.“, AB sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo argumentas, kad pagal CK 6.102 str. 1 d. draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas, nelaikytinas pagrindu tenkinti jo pateiktą reikalavimą dėl reikalavimo perleidimo sutarties jo atžvilgiu pripažinimo negaliojančia, nes tokia įstatymų leidėjo nuostata, o tai pat sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties 5.4.2 punktas, numatantis, kad pradinis kreditorius formuodamas reikalavimų portfelį įsipareigoja į reikalavimų portfelį įtraukti tik tokius reikalavimus į skolininkus, kurių mokumas pradinio kreditoriaus buvo patikrintas iki sutarties, iš kurios atsirado reikalavimas, su pradiniu kreditoriumi pasirašymo, yra taikytinas susitarimą pasirašiusioms šalims, t.y. šiuo atveju „S.“, AB ir UAB“Gelvora“, bet ne skolininkui G. Š. Skolininko pareiga pagal su pradiniu kreditoriumi sudarytą kreditavimo sutartį išlieka nepriklausomai nuo to, ar reikalavimas buvo perleistas, ar ne. Dėl išdėstyto laikytina, kad aplinkybę dėl skolininko nemokumo reikalavimo sutarties perleidimo momentu gali ginčyti reikalavimo perleidimo sutarties šalys, t.y. „S., AB ir UAB „Gelvora“, o ne skolininkas. Įvertinus teisminio nagrinėjimo surinktus įrodymus , pateiktas atsakovo G. Š. priešieškinys laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo UAB „Gelvora“ reikalavimas 35338,86 Lt skolos, kurią sudaro negrąžinta paskolos dalis, 12,90 % metinių sutartinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos -35338,86Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012 05 30 iki visiško paskolos grąžinimo(vartojimo kredito sutarties 5.1punktas, CK 6.37str.4d., 6.872str.2d.), 9639,35 Lt palūkanų, ieškovo nurodytų kaip paskaičiuotų ieškinio parengimo dienai, priteisimo laikytinas pagrįstu, todėl šios sumos priteistinos iš atsakovo G. Š. ieškovo UAB “Gelvora“ naudai. Reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies, atsakovo prašymu taikant šiam reikalavimui sutrumpintą 6 mėnesių ieškininės senaties terminą, numatytą CK 1.125 str. 5 d. 1 punkte, todėl delspinigiai nuo 35338,86 Lt laiku negrąžintos paskolos dalies laikytini sudarančiais 6361 Lt (35338,86 Lt x 0.1 proc. x 180 dienų = 6361 Lt), o nuo laiku nesumokėtų 9639,35 Lt palūkanų -1735,08 Lt (9639,35 Lt x 0.1 proc. x 180 dienų = 1735,08 Lt) ir aukščiau nurodyto dydžio priteistini iš atsakovo ieškovo naudai (CK 6.38str., 6.210 str.).

Ieškovo reikalavimas dėl 1681,24 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo , kurį ieškovas nurodo teikiantis CK 6.63 str. 2d., 6.249 str. 4 d. 3 p., pagrindu, atmestinas, nes ieškovas pateikė reikalavimą dėl netesybų(delspinigių), kurie yra didesni už turėtus ieškovo nuostolius ir dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, todėl laikytina, kad ieškovo turėtus nuostolius padengia priteistinos netesybos(CK 6.258str.2d.).

Priteistinos iš atsakovo G. Š. ieškovui UAB “Gelvora“ 5% dydžio metinės palūkanos nuo priteistinos iš atsakovo ieškovo naudai sumos- 53074,29 Lt (35338,86 Lt + 9639,35 Lt + 6361Lt + 1735,08 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012 05 30 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.874str.1d.).

Likusioje dalyje pateiktas ieškinys atmestinas.

Ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1417 Lt sumokėtas žyminis mokestis(T1, b.l.6). Proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai (70,48 %) priteistina iš atsakovo G. Š. ieškovui UAB ”Gelvora” 998,70Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui. Atsakovo turėtas atstovavimo išlaidas sudaro 2300Lt (b.l.90).Proporcingai atmestų ieškovo reikalavimų daliai (29,52%), priteistina iš ieškovo UAB ”Gelvora” atsakovui G. Š. 679Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui ( CPK 93str.2d. ).

Priteistina iš atsakovo G. Š. 59,86Lt, iš ieškovo UAB ”Gelvora” 25,07Lt teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88str.1d.3p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 263-265,269str.teismas

nusprendžia:

ieškovo UAB “Gelvora“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. Š., a.k(duomenys neskelbtini) ieškovo UAB “Gelvora“ (kodas 125164834) naudai: 35338,86 Lt(trisdešimt penkis tūkstančius tris šimtus trisdešimt aštuonis Lt 86 ct) negrąžintos paskolos, 12,90 % metinių sutartinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos -35338,86 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012 05 30 iki visiško paskolos grąžinimo; 9639,35 Lt (devynis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt devynis Lt 35ct) palūkanų; 8096,08Lt ( aštuonis tūkstančius devyniasdešimt šešis Lt 08 ct) delspinigių; 5% dydžio metines palūkanas jas skaičiuojant nuo priteistos iš atsakovo ieškovo naudai 53074,29 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012 05 30 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Likusioje dalyje pateiktą ieškovo UAB “Gelvora“ ieškinį atmesti.

Atsakovo G. Š. priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo G. Š., a.k(duomenys neskelbtini) ieškovui UAB ”Gelvora” (kodas 125164834) 998,70 Lt (devynis šintus devyniasdešimt aštuonis Lt 70 ct) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui bei 59,86 Lt(penkiasdešimt devynis Lt 86ct) bylinėjimosi išlaidų(įmokos kodas 5660), valstybei.

Priteisti iš ieškovo UAB ”Gelvora” atsakovui G. Š. 679 (šešis šimtus septyniasdešimt devynis) Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui bei 25,07 Lt(dvidešimt penkis Lt 07ct) bylinėjimosi išlaidų(įmokos kodas 5660), valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.