Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ainoros Kornelijos Macevičienės, Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017-08-24 nuosprendžio, kuriuo R. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 140 straipsnio 2 dalį (2016-12-15 nusikaltimas) 6 mėnesių laisvės atėmimu; BK 140 straipsnio 2 dalį (2017-03-29 nusikaltimas) 8 mėnesių laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir R. P. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams. Pritaikius BK 64¹ straipsnį bausmė sumažinta vienu trečdaliu, iki 8 mėnesių laisvės atėmimo. Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš R. P. jai priteista 71,95 Eur išlaidoms už nukentėjusiosios sveikatos priežiūros paslaugas atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (du nusikaltimai), už tai, kad jis smurtaudamas artimoje aplinkoje nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą. O būtent už tai, kad jis: 2016-12-15, apie 18 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia, paėmęs rankomis sugyventinę O. T. už plaukų, parvertė ją nuo sofos ant grindų, po to ant grindų gulinčiai O. T. kelis kartus sudavė kojomis smūgius į galvą. Sugyventinei O. T. užsidengus galvą kaire ranka, jis koja pataikė į kairę ranką, padarydamas nukentėjusiajai O. T. pakaušio kairės pusės sumušimą, pasireiškusį skausmingumu, poodinę kraujosruvą su patinimu kairėje plaštakoje. Tokiu būdu nežymiai sutrikdė sugyventinės O. T. sveikatą.2017-03-29, apie 9.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su sugyventine O. T. metu, tyčia metė peilį į priešais save sėdinčią sugyventinę O. T., padarydamas nukentėjusiajai O. T. apie 2 cm ilgio durtinę - pjautinę žaizdą kairio peties nugariniame paviršiuje. Tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios O. T. sveikatą. Nuteistasis R. P. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo peržiūrėti Trakų rajono apylinkės teismo 2017-08-24 nuosprendį dalyje dėl 2016-12-15 įvykio. Nurodo, kad savo kaltę pripažįsta, tačiau tikrai neatsimena, kad 2016-12-15 būtų sudavęs savo sugyventinei. Nurodo, kad po to sugyventinė pati sakė kaimynui, jog pati nukrito ant stalo ir iškvietė policiją, kad jį pagąsdintų. Atsiliepimai į skundą nepateikti. Teismo posėdžio metu nuteistasis R. P. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti ir R. P. dėl 2016-12-15 įvykio išteisinti, o dėl 2017-03-29 įvykio pripažinti, kad R. P. veiksmuose nebuvo tyčios peiliu sužaloti O. T..

Prokurorė prašė skundą atmesti.

Nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis.

Bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklės yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BK) 320 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina ją tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose <...>, tačiau siekdamas užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų <...> (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendis naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas padarius BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatytus esminius BPK pažeidimus ir priimamas naujas nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 4 punktas). Teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo baigiamuosiuose aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų. Tai pamatinis teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija. Asmuo laikomas nepadariusiu nusikaltimo, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nekaltumo prezumpcija neatskiriamai siejama su kitų žmogaus konstitucinių teisių ir laisvių, taip pat įgytų teisių gerbimu ir apsauga.Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo pažeista kaltinamojo teisė į teisingą procesą, pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės. Teisėjų kolegija, išanalizavusi kaltinamo asmens prisipažinimo ir parodymų turinį, nukentėjusiosios, liudytojo S. Ž. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, išklausiusi 2017-08-10 teismo posėdžio garso įrašą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, kaltinamam asmeniui aiškiai nurodant, kad 2016-12-15 įvykio aplinkybių neprisimena ir, kad sutinka padaręs inkriminuojamą veiką tik siekiant švelnesnės bausmės, neigiant tyčią sužaloti nukentėjusiąją peiliu 2017-03-29, o nukentėjusiajai ikiteisminio tyrimo metu davus iš esmės prieštaringus parodymus, negalėjo taikyti sutrumpinto įrodymų tyrimo ir turėjo imtis priemonių esamiems prieštaravimams pašalinti. Be to, nuosprendis surašytas nesilaikant 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto reikalavimo išdėstyti nuosprendžio aprašomoje dalyje įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Pažymima, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, t. y. teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios nuostatos pažeidžiamos, kai teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertinus visų proceso metu surinktų bylos išsprendimui reikšmingų įrodymų; vertinant įrodymus padarant klaidų dėl jų turinio, remiantis duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažįstant duomenis, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėsčius teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-96-489/2018 ir kt.). Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad teismas išdėstė tiek kaltinamą asmenį teisinančius, tiek kaltinančius įrodymus, tačiau neaišku, kuriais iš jų ir dėl ko vadovavosi. Pažymėtina ir tai, kad kaltinimai R. P. buvo pareikšti dėl O. T. nežymaus sveikatos sutrikdymo 2016-12-15 ir 2017-03-29, tačiau teismas konstatavęs būtent šiuos sveikatos sutrikdymus, aprašomojoje dalyje nurodė, kad R. P. sugyventinei abiem atvejais tik sukėlė fizinį skausmą ir todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Taigi, esant ydingai surašytam nuosprendžiui, susidarė dviprasmiška situacija dėl kurios neaišku, kuriuos duomenis teismas pripažino įrodymais ir kuriuos ne (kodėl), kurias gi kaltinimo aplinkybes teismas laikė pasitvirtinusiomis. Išvardinti pažeidimai laikytini esminiais dėl kurių apylinkės teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu, todėl naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 4 punktas, 369 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Dėl 2016-12-15 nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo

R. P. viso ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 34, 53, t. 2, b. l. 40-41) ir teisme dėl 2016-12-15 įvykio prisipažino. Nurodė prisimenantis tik faktą, kad sugriebė sugyventinę už plaukų ir išstūmė iš namų, kad „atvėstų“. Fakto, kad spardė nukentėjusiąją į galvą - neprisimenantis. Savo nekaltumui įrodyti remiasi nukentėjusiosios ir liudytojo S. Ž. parodymais, kurie patvirtino, kad jis nukentėjusiosios nemušė. Nurodo, kad yra kai kurių momentų, kurių jis neprisimena. Mano, kad būtų prisiminęs, jei būtų O. T. spardęs. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui (fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Nors R. P. nurodo, kad galimai ne jis kaltas dėl nežymaus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo 2016-12-15, jo kaltė dėl visų kaltinime nurodytų aplinkybių įrodyta teisme ištirtais įrodymais: Nukentėjusiosios O. T. parodymais, duotais 2016-12-16ikiteisminio tyrimo metu, 9.49 val.. O. T. nurodė, kad įvykio metu vartojo alkoholį, konflikto metu R. P. ją parvertė ant grindų ir koja sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius į galvą. Ji užsidengė galvą kaire ranka, todėl jis koja jai pataikė į ranką ir kairę ranką sužalojo. Po to ji ištrūko iš namų ir iškvietė greitąją pagalbą (t. 1, b. l. 20). Bendrojo pagalbos centro duomenimis O. T. telefonu pranešė, kad vyras sumušė ją (pranešėją) (t. 1, b. l. 14). Iš pokalbio išrašo matyti, kad O. T. prašo atvažiuoti į įvykio vietą. Paklausus kas turi atvažiuoti, ar policija, ar greitoji, ar gaisrinė, atsako „Gal galit pagąsdinti“. Dar kartą paklausus kokios pagalbos reikia, atsako, kad vyras siaučia namuose, visi baldai sudaužyti ir ji pati visa sudaužyta. Paklausus, ar reikia greitosios pagalbos, atsako, kad galimai reikia, nurodo, kad ranka sutinusi ir galva sudaužyta (t. 1, b. l. 17-18). Alkotesterių duomenimis O. T. 2016-12-15, apie 18.20 val. patikrinus girtumą buvo nustatytos 2,64 promilės girtumo, R. P. – 1,89 promilės (t. 1, b. l. 9, 45). Medicininių dokumentų apžiūros protokolo duomenimis, O. T. buvo padaryta pakaušio kairės pusės sumušimas pasireiškęs skausmingumu, poodinė kraujosruva su patinimu kairėje plaštakoje (t. 1, b. l. 28). Ikiteisminio tyrimo metu apklausto specialisto J. R. parodymais, kuris atsakydamas į klausimą, ar O. T. nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti jai griūnant, nurodė, kad sužalojimai pakaušio srityje, tai sužalojimas būdingas griuvimui aukštielninkam, atsitrenkiant pakaušiu į kietą buką paviršių, tačiau neatmetė ir galimybės, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas ir įspiriant į pakaušį. Dėl poodinės kraujosruvos plaštakoje nurodė, kad šis sužalojimas nėra būdingas griuvimui, toks sužalojimas dažniausiai patiriamas suduodant (pvz. spiriant į plaštakos nugarinį paviršių. Atmetė versiją, kad abu sužalojimai padaryti griūnant (t. 1, b. l. 31). Šiuos duomenis teismas pripažįsta įrodymais ir jais vadovaujasi, nes jų visetas patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl smurto panaudojimo fakto ir apimties, o būtent, kad R. P. 2016-12-15, apie 18 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, konflikto metu, tyčia, paėmęs rankomis sugyventinę O. T. už plaukų, parvertė ją nuo sofos ant grindų, po to ant grindų gulinčiai O. T. kelis kartus sudavė kojomis smūgius į galvą. Sugyventinei O. T. užsidengus galvą kaire ranka, jis koja pataikė į kairę ranką, padarydamas nukentėjusiajai O. T. pakaušio kairės pusės sumušimą, pasireiškusį skausmingumu, poodinę kraujosruvą su patinimu kairėje plaštakoje. Tuo tarpu nukentėjusiosios O. T. pakeistų parodymų dėl smurto prieš ją panaudojimo aplinkybių ir liudytojo S. Ž. parodymų dėl O. T. nuvirtimo ant stalo ir susižalojimo, teisėjų kolegija įrodymais nepripažįsta ir jais nesivadovauja, nes juos paneigia ne tik pirminiai nukentėjusiosios parodymai, duoti kitą dieną po įvykio, bet ir pokalbio su bendruoju pagalbos centru turinys. Minėta, kad R. P. teigimu jis teprisimena kaip sugriebęs nukentėjusiąją už plaukų išstūmė į lauką „atvėsti“, po kurio laiko nukentėjusioji grįžo, sėdo su jais gerti toliau ir atvyko policija. Liudytojas S. Ž. apklaustas 2017-01-05 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad O. T. pradėjo konfliktuoti su R. P.. R. P. sėdėjo, rūkė ir nieko nedarė, tada O. T. pati išėjo iš namų, vėliau grįžo, atsigulė ant lovos, vėliau stojosi, neišlaikė pusiausvyros ir griuvo ant grindų. Krisdama galva atsitrenkė į stalo kampą. Kuria galvos dalimi, nepamena. Tada jis išėjo iš namų, o R. P. liko sėdėti prie stalo (t. 1, b. l. 43). 2017-02-07 ikiteisminio tyrimo metu apklausiama O. T. patikslino savo parodymus ir paaiškino, kad 2016-12-16 davė parodymus dar būdama visiškai neišsiblaiviusi, nes 2016-12-15 vartojo daug alkoholio. Nurodė, kad įvykio metu ją sugyventinis R. P. sugriebęs už plaukų išstūmė iš namų, jokių sužalojimų ji nepatyrė, fizinis skausmas jai taip pat nebuvo sukeltas. Ji dėl to, kad sugyventinis ją išvarė iš namų supyko ir iškvietė policiją, norėjo, kad atvykę policijos pareigūnai sugyventinį pagąsdintų. Po kelių minučių ji grįžo gerti toliau su sugyventiniu ir tuo metu pas juos buvusiu kaimynu S. Ž.. Tuomet ji būdama stipriai neblaivi, neišlaikė pusiausvyros, atsitrenkė į stalo kampą ir krisdama susižalojo kairę ranką. Nurodė, kad šį faktą matė kaimynas S. Ž.. Taip pat nurodė, kad netiesą parodė apie tai, kad sugyventinis jai koja daužė tris kartus per galvą ir tuo pačiu jai sužalojo kairę ranką (t. 1, b. l. 24). Apygardos teisme S. Ž. nurodė, kad O. T. nugriuvo ant stalo šonu. Nukentėjusioji O. T. parodė, kad dėl girtumo ji pati trenkėsi į stalą, susitrenkė galvą ir truputį ranką. Visų pirma atmetamas kaip nepagristas nukentėjusiosios argumentas, kad ji parodymus davė būdama neblaivi ir todėl jais negalima vadovautis. Bylos duomenimis ji apklausta praėjus daugiau nei 12 val. po įvykio. Atsižvelgiant į išgerto alkoholio didelį kiekį, akivaizdu, kad net ir praėjus 12 valandų nukentėjusiosios kraujyje galėjo likti alkoholio, tačiau nėra pagrindo manyti, kad jos parodymai dėl galimo alkoholio likučio kraujyje būtų buvę neadekvatūs, ar ji nebūtų supratusi savo duodamų parodymų esmės ir pasekmių dėl jų. Antra, liudytojo S. Ž. ir vėliau, 2017-02-07 O. T. pakeistus parodymus, kurie atitiko S. Ž. nurodytas aplinkybes, paneigia pirminiai kiti byloje esantys įrodymai. Iš nukentėjusiosios O. T. pirmą kartą duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2016-12-16, 9.49 val., konflikto metu R. P. ją parvertė ant grindų ir koja sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius į galvą. Ji užsidengė galvą kaire ranka, todėl jis koja jai pataikė į ranką ir kairę ranką sužalojo ir tik po to ji ištrūko iš namų ir iškvietė greitąją pagalbą (t. 1, b. l. 20). Šiuos jos parodymus patvirtina pokalbio su bendruoju pagalbos centru išrašas. Iš jo matyti, kad O. T. ne tik pasakė, „vyras siaučia namuose, visi baldai sudaužyti ir ji pati visa sudaužyta“, tačiau taip pat nurodo, kad jos ranka yra sutinusi ir „galva sudaužyta“ (t. 1, b. l. 17-18). Šios faktinės aplinkybės paneigia vėliau liudytojo S. Ž. ir O. T. nurodytą versiją, kad ji susižalojo griūdama ir atsitrenkdama į stalą, nes jie abu nurodė, kad iš pradžių nukentėjusioji konflikto metu išėjo iš namų ir tik po to grįžusi, neišlaikiusi pusiausvyros griuvo ant grindų. Tuo tarpu O. T. teigė, kad ji policiją iškvietė supykusi, po to, kai sugyventinis sugriebęs ją už plaukų iš namų išvarė, vėliau grįžo ir toliau gėrė. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad grįžusi O. T. sėdo gerti toliau ir po kurio laiko atvažiavo policija. Taigi, iš nukentėjusiosios ir R. P. šioje dalyje sutampančių parodymų matyti, kad O. T. policiją iškvietė po konflikto, išėjusi iš namų, o po to grįžo toliau gerti. Tai, kad ji buvo išėjusi ir grįžo, patvirtino ir S. Ž.. Pokalbio su bendruoju pagalbos centru duomenimis, nukentėjusioji skambino tą vakarą tik vieną kartą ir tiksliai nupasakojo patirtus sužalojimus, o būtent, kad yra sutinusi ranka ir suduota į galvą. Taigi, pokalbio su bendruoju pagalbos centru laikas ir turinys paneigia, kad nukentėjusioji grįžusi po pokalbio telefonu su centru nukrito ir patyrė tuos pačius sužalojimus apie kuriuos jau buvo pranešusi. Bendrajam pagalbos centrui nurodyti sužalojimai atitinka medicininių dokumentų apžiūros protokolo duomenis, kad O. T. buvo padaryta pakaušio kairės pusės sumušimas pasireiškęs skausmingumu, poodinė kraujosruva su patinimu kairėje plaštakoje (t. 1, b. l. 28). Specialistas J. R. taip pat atmetė versiją, kad abu sužalojimai galėjo būti padaryti griūnant. Jis nurodė, kad tik vienas sužalojimas, o būtent O. T. nustatytas sužalojimas pakaušyje būdingas griuvimui aukštielninkam, atsitrenkiant pakaušiu į kietą buką paviršių, tačiau neatmetė ir galimybės, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas įspiriant į pakaušį. Dėl poodinės kraujosruvos plaštakoje nurodė, kad šis sužalojimas nėra būdingas griuvimui, toks sužalojimas dažniausiai patiriamas suduodant (pvz. spiriant į plaštakos nugarinį paviršių) (t. 1, b. l. 31). Vadovaujantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios pirminiai parodymai, pokalbio su bendruoju pagalbos centru turinys, sužalojimų pobūdis, išvardinta rašytinė bylos medžiaga, specialisto J. R. paaiškinimas, įvertinus juos kiekvieną atskirai ir jų visumą, sudaro pagrindą išvadai, kad R. P. konflikto su sugyventine O. T. metu, būdamas neblaivus ir tai, pasak R. P. turėjo įtakos jo veiksmams, veikdamas tyčia, panaudojo prieš sugyventinę kaltinime nurodytą smurtą ir dėl to nežymiai sutrikdė O. T. sveikatą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Apeliantas R. P. neginčija, kad 2017-03-29, apie 9.30 val., peiliu sužalojo sugyventinę O. T.. Tačiau neigia tyčią, nurodo, kad peilis jam išsprūdo bepjaustant dešreles. Apklausiamas apylinkės teisme R. P. iš pradžių nurodė, kad peilio į O. T. nemetė, tačiau vėliau pripažino, kad peilį metė į O. T., tačiau ne norėdamas sužeisti, o norėdamas pagąsdinti. Įvykio metu jie sėdėjo prie stalo. O. T. sėdėjo priešais jį, kitoje stalo pusėje, atstumas nuo jo iki jos buvo apie 1,5 m. Peilį metė šonu, kaip pjaustė, nes ji jį sunervino, kėlė balsą. Jis pataikė jai į šoną iš priekio (parodė kairį šoną). Nesitaikė kur mesti. Apklausiamas apygardos teisme pakeitė savo parodymus duotus teisme ir parodė, kad peilis išslydo pjaustant dešreles. Nors R. P. kaltę dėl O. T. sužalojimo pripažįsta iš dailes, ji yra įrodyta teismo posėdyje ištirtais įrodymais: Apygardos teisme apklausta nukentėjusioji O. T. dėl įvykio su peiliu parodė, kad pajuto dūrį. Sužalojimo momento nematė, tačiau mano, kad R. P. jai nedūrė, o peilis jam netyčia išsprūdo pjaustant dešreles.

Ikiteisminio tyrimo metu, 2017-03-30 nukentėjusioji O. T. parodė, kad konflikto metu, kažkuriuo tai momentu, sugyventinis peiliu dūrė jai į kairį šoną ties mentimi. Ji staiga pajuto stiprų skausmą bei ranka patikrinus užčiuopė kraujuojančią žaizdą. Labai išsigandusi išbėgo iš namų ir telefonu išsikvietė pagalbą. Atvykusiems pareigūnams paaiškino, kad sugyventinis sužalojo peiliu. Pareigūnai R. P. sulaikė. Tai buvo ne pirmas kartas kuomet sugyventinis R. P. prieš ją fiziškai smurtauja, bet peiliu sužalojo pirmą kartą. Neblaivaus sugyventinio elgesys yra neprognozuojamas, jis būna agresyvus, todėl jo bijo (t. 1, b. l. 110-111).

Papildomai 2017-04-18 apklausta nukentėjusioji O. T. patikslino savo 2017-03-30 apklausos metu duotus parodymus, teigdama, jog 2017-03-29 kilusio konflikto metu R. P. peilį į ją metė, o ne dūrė į kairį šoną. Sugyventinis sėdėjo priešais ją, tuo metu jis net nebuvo atsistojęs, ir prie jos priėjęs, todėl jis negalėjo durti peiliu. Kadangi ji pati sėdėjo pasisukusi šonu į sugyventinį, tai jo mestas peilis pataikė jai į peties nugarinį paviršių. Pati asmeniškai nematė, kad R. P. būtų užsimojęs prieš ją peiliu. Įvykio metu buvo stipriai apgirtusi, todėl ne viską gerai matė ir ne viską prisimena (t. 2, b. l. 116).

Apygardos teisme apklausta liudytoja N. D. parodė, kad kaltinamasis yra jos kaimynas, konfliktų tarp jų nebuvo. Išgertuvių metu O. T. tik užrėkė ir nubėgo pas kaimynę. Ji paties peilio metimo fakto nematė. Pati buvo labai neblaivi. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, jie buvo trise, ji, R. P. ir O. sūnus. R. P. jai spyrė į pilvą ir išeidamas pasakė, kad ją ir O. T. užmuš, kad „žertvai“ nieko nebus, „čia nestipriai“. Nurodė, kad būdami blaivūs kaltinamasis ir O. T. sutaria, kai išgeria, prasideda konfliktai ir muštynės. Mano, kad negalėjo taip būti, kad R. P. pjaustė ir jam išslydo peilis, nes jie sėdėjo per atstumą, juos skyrė stalas. Liudytojas E. T. apygardos teisme parodė, kad R. P. yra jo patėvis. Nurodė, kad paties sužalojimo peiliu momento nematė. Buvo kambaryje, žaidė telefonu, išgirdo sušunkant mamą ir pamatė, kad jos nugaroje 1 cm žaizdelę. Tuo metu jis sėdėjo fotelyje, priešais jį, prie stalo sėdėjo R. P., jam iš kairės, šone - mama, o arčiau R. P. – N. D.. Mama atsistojo perjungti televizorių. Buvo diskutuojama dėl senų laikų, kad R. P. kažkada miegojo su N. D.. Atstumas nuo mamos, kur ji sėdėjo ant lovos ir R. P. buvo apie 1 metrą. Jis galėtų pasiekti mamą atsistojęs ir ištiesęs ranką bei jei pasilenktų truputį. R. P. pjaustė užkandą. R. P. pats buvo panikoje, sakė, kad netyčia išslydo, gal pagąsdinti norėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. T. parodė, kad išgertuvių metu kilo ginčas tarp mamos O. T., jos sugyventinio R. P., ir kaimynės N. D.. Ginčo metu R. P. sidabrinės spalvos geležiniu peiliu pjaustė užkandą. Tuo metu mama su N. D. sėdėjo ant lovos, R. P. ant kitos lovos. E. T. asmeniškai nematė, ar R. P. mamai O. T. dūrė peiliu, ar į ją metė, nes kaip minėjo, jis rašė žinutę telefonu, ir todėl nepastebėjo. Mama tuomet nuo sugyventinio R. P. buvo 1,5 metro atstumu. Pasak jo, mama sėdėjo ant vienos lovos, paskui prie jos buvo kaimynė Neringa, o už kaimynės Neringos, ant kitos lovos, sėdėjo R. P. ir pjaustė peiliu užkandą. Jo manymu, kad yra visiškai realu, kad R. P. pjaustant užkandą, peilis jam išslydo iš rankų, ir sužalojo motiną O. T. (t. 1, b. l. 168-169).

Liudytojas O. J. parodė, kad jis yra vyriausiasis patrulis, dirba Trakų policijos nuovadoje. Kad dažnai lankosi kaltinamojo ir O. T. šeimoje, nes jie nuolat konfliktuoja. Tuo kartu buvo durtinė žaizda peiliu, peilį rado ant grindų.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju O. J. parodė, kad nuvykus į vietą ir užėjus į namus, namuose buvo 4 asmenys: O. T., sugyventinis R. P., E. T. ir N. D.. O. T. paaiškino, kad išgertuvių metu, tarp jos ir sugyventinio R. P. kilo konfliktas, kurio metu, sugyventinis dūrė peiliu jai į kairį šoną, ties kaire mentimi. R. P. tuo metu sėdėjo kambaryje ant sofos - kampo, kur šalimais ant grindų gulėjo metalinis, virtuvinis peilis. R. P. buvo agresyvus, keikėsi necenzūriniais žodžiais ir įvykio aplinkybių nepaaiškino. Tiek O. T., tiek R. P. buvo neblaivūs, kaip ir E. T. su N. D. (t. 1, b. l. 159-160).

Iš 2017-03-29 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra dviejų kambarių. Kambaryje, įvardintame Nr. 2, nuo įėjimo kairėje stovi sekcija prie jos stovi fotelis, prie lango stovi išskleista sofa lova, ant kurios paklota patalynė. Per vidurį stovi staliukas, ant kurio stovi stikliukas, stiklainis ir kiti daiktai. Nuo įėjimo prie dešinės sienos stovi kampe rudos spalvos sofa lova, ant kurios suversta patalynė. Prie šios lovos kampo artimesniu nuo įėjimo į sieną guli virtuvinis peilis metaline rankena. Peilio geležtė 140 cm ilgio, rankena - 115 mm ilgio (t. 1, b. l. 103-105).Medicininių dokumentų 2017-04-06 apžiūros protokolo duomenimis O. T. buvo padaryta durtinė – pjautinė žaizda kairio peties nugariname paviršiuje apie 2 cm ilgio. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu metu, duriančiu- pjaunančiu savybių įrankiu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l. 126). 2017-04-28 - 05-03 specialisto išvados Nr. G 1347/2017 (01) duomenimis, atsižvelgiant į O. T. nustatyto sužalojimo lokalizaciją ir pobūdį (paviršinė durtinė-pjautinė žaizda kairio peties nugariniame paviršiuje) neatmeta galimybės, kad šį sužalojimą tiriamoji galėjo pasidaryti pati sau, laikydama dešinėje rankoje tyrimui pateiktą peilį padėtyje „ašmenimis į viršų“ esant kairei rankai pakeltai į viršų. O konkretizuoti kokiu būdu buvo padaryta O. T. durtinė-pjautinė žaizda kairio peties nugariniame paviršiuje - duriant peiliu ar peilį metant, vien iš medicininių duomenų nėra galimybės (t. 1, b. l. 136-138).Iš 2017-04-07 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad virtuvinis peilis metaline rankena yra 255 mm ilgio. Peilio geležtės ilgis - 140 mm. Peilio rankenos ilgis yra 115 mm. Peilis metalinis, šviesiai pilkos spalvos. Peilio smaigalys aštrus, ašmenys pagaląsti, be griovelių. Marškinėliai trumpomis rankovėmis, geltonos žalios ir raudonos spalvos. Viršuje yra geltonos spalvos iškirptė. Priekyje jokių dėmių ar įplyšimų nėra. Nugarinėje dalyje, kairėje pusėje, prie kairės rankovės yra 2 cm įplyšimas, šalia kurio yra raudonos spalvos skysčio dėmė panaši į kraują. Nugarinėje dalyje, dešinės pusės apačioje, yra 3 cm skersmens skylė (t. 1, b. l. 141-145).2017-03-29, 9.55 val. alkoholio matuokliu O. T. nustatytas 3,03 promilių girtumas. ( t. 1, b. l. 107); 2017-03-29 09.58 val. alkoholio matuokliu R. P. nustatytas 2,53 promilių girtumas (t. 2, b. l. 1). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje ištirti įrodymai: N. D., E. T., nukentėjusiosios ir paties kaltinamo asmens parodymai kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms, medicininiai dokumentai ir specialisto išvada, alkotesterio duomenys, daiktiniai įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje R. P. peiliu sužalojo sugyventinę O. T., padarydamas jai apie 2 cm ilgio durtinę - pjautinę žaizdą kairio peties nugariniame paviršiuje ir, kad R. P. tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios O. T. sveikatą. Minėta, kad šių aplinkybių apeliantas neginčija, tačiau teigia, kad tai įvyko netyčia, kad sugyventinės sužaloti nenorėjo ir palaiko savo versiją, kad peilis išslydo pjaustant dešreles. Teisėjų kolegija, R. P. versiją, kad peilis jam išslydo pjaustant dešreles, atmeta kaip nelogišką. Ją paneigia O. T. ir R. P. padėtis konflikto metu, konflikto eiga. Apygardos teisme apklaustų liudytojų ir O. T. parodymais, kilusio konflikto tarp O. T., kaltinamojo ir N. D. metu, O. T. sužalota staiga, netikėtai, be jokio perspėjimo. R. P., O. T. ir liudytojų parodymais O. T. sėdėjo kitoje stalo pusėje, priešais R. P., už 1-1,5 m. E. T. paaiškino, kad norint pataikyti peiliu, reikėtų pasilenkti arba atsistojus ištiesti ranką. Todėl versija, kad pjaustant dešreles peilis slystų per visą stalą ir už jo, iki (pasak E. T.) televizoriaus kanalą pasisukusios perjungti O. T., yra visiškai nelogiška ir neįtikima. Visa tai rodo, kad peilis ne nuslydo pjaustant dešreles, o buvo tyčia mestas, kad pasiektų O. T.. Įtakos šiam veiksmui turėjo R. P. neblaivumas ir asmeninės savybės. Nors R. P. aiškina išankstinio tikslo sužaloti nukentėjusiosios sveikatą neturėjęs, norėjęs tik pagąsdinti, tačiau jo veiksmai, kai jis dėl asmeninių nesutarimų konflikto metu, supykęs metė peilį į prieš jį, už 1-1,5 m sėdinčią nukentėjusiąją, rodo, kad jis veikė tyčia, pagautas pykčio (o ne neatsargiai kaip pats teigia) ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios O. T. sveikatą. Pats R. P. apklausiamas patvirtino, kad jis tuo metu buvo „išnervintas“. Į įvykio vietą atvykęs pareigūnas taip pat patvirtino, kad R. P. jam atvykus buvo neblaivus ir agresyvus ( t. 1, b. l. 159-160). Visi apklausti asmenys paliudijo, kad nukentėjusioji buvo sužalota staiga, be jokio perspėjimo, konflikto metu. Teisėjų kolegijos nuomone tai rodo, kad peilis mestas į nukentėjusiąją konflikto metu dėl ūmios reakcijos į nukentėjusiosios elgesį, nesugebėjimo suvaldyti pykčio. R. P. nesugebėjimą valdytis, patvirtina ir 2017-04-14 specialisto išvada (t. 2, b. l. 47), kurioje nurodyta, kad R. P. yra impulsyvus, agresyvus, stokojantis empatijos, dėl greitai kylančių agresyvių reakcijų nesugeba palaikyti artimų santykių. Taip pat jo ankstesni teistumai, policijos pareigūno O. J. parodymai, iš kurių matyti, kad šioje šeimoje konfliktai kyla dažnai.Taigi, ištyrus ir įvertinus įrodymus bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad pasitvirtino ir kaltinimas dėl O. T. nežymaus sveikatos sutrikdymo 2017-03-29, t. y., kad kaltinamasis R. P. būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia metė į sugyventinę peilį, padarydamas nukentėjusiajai O. T. apie 2 cm ilgio durtinę - pjautinę žaizdą kairio peties nugariniame paviršiuje. Tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios O. T. sveikatą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bausmės ir kiti klausimai

Skiriant bausmę atsižvelgiama į draudimą pabloginti apelianto teisinę padėtį, nesant paduoto skundo bloginančiais pagrindais (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Kolegijos nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, kad kaltinamasis visiškai prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas ir, kad dėl jų nuoširdžiai gailisi, todėl nėra pagrindo ir konstatuoti esant lengvinančią kaltininko atsakomybę aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. R. P. atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikalstamas veikas būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamų veikų pripažino tik iš dalies, pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnį nėra. Skiriant kaltinamajam bausmes atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis). R. P. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, prieš tai jis net 9 kartus buvo teistas, 3 paskutiniai teistumai susiję su smurto panaudojimu, baustas administracine tvarka, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra lengvinančių. R. P. priklausomas nuo alkoholio, nedirba. Policijos pareigūno O. J. parodymais, konfliktai tarp R. P. ir O. T. yra dažni.Kolegijos nuomone, nustatytos aplinkybės rodo, kad R. P. išvadų dėl savo netinkamo elgesio, susijusio su alkoholio vartojimu ir smurto naudojimu, nedaro. Žinojimas, kad jam pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pirmos veikos, jo nuo analogiškos nusikalstamos veikos padarymo nesulaikė, todėl manytina, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti R. P. paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą pačią griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Būtent laisvės atėmimo bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Laisvės atėmimo bausmių trukmės nustatytinos ne didesnės nei apylinkės teismo (pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas). Bausmės sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį, nelabai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos tai pačiai nusikalstamų veikų rūšiai bei kategorijai, todėl bendrinamos jas iš dalies sudedant. Kolegijos nuomone, galutinė laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatomas toks pats kaip ir skundžiamame nuosprendyje (po BK 64¹ straipsnio pritaikymo) atitiks bausmės tikslus, teisingumo principą, kuris pasireiškia ne tik nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir visuomenės interesų gynimu.Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - peilis ir marškinėliai, saugomi Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono PK saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (t. 1, b. l. 146).Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašė pirmosios instancijos teisme valstybės naudai iš kaltinamojo R. P. priteisti 124,49 Eur, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (t. 1, b. l. 109). Nagrinėjant baudžiamąją bylą apylinkės teisme gynėjas R. P. buvo paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (esant kaltinamam asmeniui suimtam), t. y. nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Tokiu būdu, kolegija sprendžia, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, iš kaltinamojo negali būti tenkinamas.Byloje yra pareikšti VšĮ Vilniaus teritorinė ligonių kasos du civiliniai ieškiniai dėl 29,78 Eur ir 42,17 Eur dėl žalos atlyginimo už nukentėjusiosios O. T. gydymą. Ieškiniai pagrįsti rašytiniais įrodymais (1 t., b. l. 39, 40, 156). Kaltinamajam taikytina deliktinė civilinė atsakomybė, kadangi jis yra kaltas dėl nukentėjusiosios sužalojimo, tuo pačiu yra atsakingas ir dėl to atsiradusių gydymo išlaidų atlyginimo, todėl civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai (CK 6.283 straipsnio 1 dalis, CK 6.280 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297 – 307 straipsniais, 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 4 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017-08-24 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.

R. P. pripažinti kaltu padarius du nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2016-12-15 nusikalstama veika) - laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams;

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2017-03-29 nusikalstama veika) - laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir subendrintą bausmę R. P. paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2017-08-24 nuosprendį atliktą bausmę ir laikyti, kad R. P. laisvės atėmimo bausmę atliko.

Peilį ir marškinėlius, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nepriteisti iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinius tenkinti visiškai ir priteisti iš R. P. iš viso 71,95 Eur (septyniasdešimt vieną eurą 95 ct) dydžio išlaidas už nukentėjusiosios O. T. gydymą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.