Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, našlė, teista:

1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – 70 parų arešto bausme;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – 12 MGL (451,92 Eur) bauda;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 20 parų arešto bausme; į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas (dvi paros),

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 236 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. melagingai įskundė asmenį ir pranešė apie nebūtą nusikaltimą, o būtent:

ji, 2022 m. gegužės 4 d. apie 12.54 val., (duomenys neskelbtini), policijos pareigūno būdama pasirašytinai įspėta dėl jai gresiančios baudžiamosios atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pagal BK 236 straipsnį, ją apklausiančiam policijos pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, žodžiu duodama parodymus, policijos pareigūnui pildant pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą, melagingai pareiškė ir liudijo, esą jos sugyventinis M. K. 2022 m. gegužės 4 d. apie 11.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su ja metu, sudavė jai tris smūgius dešinės rankos delnu į veido sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Tokiu būdu J. A. policijai melagingai įskundė nekaltą asmenį – savo sugyventinį M. K., kaip padariusį nusikalstamą veiką (smurtavusį artimoje aplinkoje), dėl ko M. K. atžvilgiu 2022 m. gegužės 4 d. buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Taip pasielgdama J. A. policijai melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, kurio požymiai numatyti BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Tokiu būdu J. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje.

Remiantis J. A. 2022 m. gegužės 4 d. pareiškimu ir parodymais policijos pareigūnui, M. K. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-15528-22 nuo 2022 m. gegužės 5 d. buvo įtariamas sukėlęs fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent, kad jis, būdamas apsisvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,46 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2022 m. gegužės 4 d. apie 11.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su sugyventine J. A. metu, sudavė jai tris smūgius dešinės rankos delnu į veido sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. M. K. buvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 212 straipsnio 1 punktu, 2022 m. gegužės 26 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-15528-22 M. K. atžvilgiu, panaikino jam skirtą kardomąją priemonę.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gegužės 26 d. J. A., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir prisiekusi sakyti tik tiesą, parodė, kad ji 2022 m. gegužės 4 d., būdama apsisvaigusi nuo alkoholio, duodama parodymus policijos pareigūnui sakė netiesą. Ji apkalbėjo M. K., jog jis 2022 m. gegužės 4 d. sudavė jai smūgius ranka į veidą, ir dėl jo veiksmų ji pajuto fizinį skausmą. Iš tiesų veidą ji susižalojo pati, griūdama ir atsitrenkdama į skalbyklę.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. liepos 12 d. apklausta įtariamoji J. A. pilnai prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Parodė, kad ji gyvena su savo sugyventiniu M. K. bendrabučio tipo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena apie 17 metų. Jų santykiai geri, kartais konfliktuoja. 2022 m. gegužės 4 d. ryte ji su M. buvo namuose, kartu vartojo alkoholį, išgėrė apie 200 g degtinės. Tą dieną tarp jos ir M. įvyko žodinis konfliktas dėl pavydo, nes jis per daug dėmesio skyrė jų kaimynei, jai buvo labai pikta dėl to, ji verkė. Jie garsiai šūkavo vienas ant kito, bet jis jos nemušė. Tuomet eidama bute prie džiovyklės, ji užsikabino ir pargriuvo, ir taip nusibrozdino veidą. Ji policijos nekvietė, iškvietė kaimynė, turbūt dėl triukšmo. Kai atvyko policija, ji buvo bute. Kai atvykęs pareigūnas paklausė, kas atsitiko, ji nepagalvojusi pasakė, kad ją sumušė sugyventinis M. K.. Taip ji norėjo jam atkeršyti. Pareigūnas paklausė, ar ji nori dėl sumušimo rašyti pareiškimą. Ji pasakė, kad rašys. Pareigūnas ją pasirašytinai įspėjo dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pagal BK 236 straipsnį. Po to ji atsakė į pareigūno klausimus, o pareigūnas užpildė jos pareiškimą ir apklausos protokolą. Ji davė melagingus parodymus, sakydama, kad jos sugyventinis M. K. sudavė jai į veidą tris smūgius dešinės rankos delnu ir tuo sukėlė jai fizinį skausmą. Ji pasirašė protokolą. Policija jį sulaikė ir išvežė į areštinę. Jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tuo metu ji to norėjo. Vėliau ji suprato, kad pasielgė negerai. Vėliau, 2022 m. gegužės 26 d., ji buvo apklausta kaip liudytoja pas ikiteisminio tyrimo teisėją Vilniaus miesto apylinkės teisme. Ji prisiekė teismui sakyti tik tiesą. Tai buvo jos sprendimas. Teisme ji nusprendė pasakyti tikrą tiesą ir davė teisingus parodymus, kurių laikosi ir dabar, o būtent, kad ji 2022 m. gegužės 4 d., būdama apsisvaigusi nuo alkoholio, duodama parodymus policijos pareigūnui, pasakė netiesą, apkalbėjo M. K., kad jis 2022 m. gegužės 4 d. sudavė jai smūgius ranka į veidą, ir dėl jo veiksmų ji pajuto fizinį skausmą. Iš tiesų veidą ji susižalojo pati, griūdama ir atsitrenkdama į džiovyklę. Ji nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, dėl melagingo pareiškimo ir melagingų parodymų. Pažada daugiau taip nedaryti. Prašo jos griežtai nebausti.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. liepos 21 d. apklaustas nukentėjusysis M. K. parodė, kad jis gyvena kartu su savo sugyventine J. A. bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Ji niekur nedirba, jis ją išlaiko, veda bendrą ūkį. Jie dažnai vartoja alkoholį. Su J. gyvena apie 10 metų. 2022 m. gegužės 3 d. su J. vartojo alkoholį visą dieną, kelias dienas iš eilės vartojo alkoholį, gėrė degtinę, sidrą, gal dar alaus, išgėrė kelis butelius degtinės. Jis daugiau gėrė alaus ir sidro, o ji – degtinę. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. J. negražiai kalbėjo apie jo mamą, jis – apie jos dukrą. J. grasino, kad papjaus jį ir pan. Jis liepė jai susitvarkyti namuose. Ji buvo nuėjusi į tualetą bendrame koridoriuje, girdėjo, kaip pargriuvo prie drabužių džiovyklos, kuri stovi prie jų buto durų, po to dar pargriuvo kambaryje, nes buvo girta. Jis jos tikrai nemušė, kaip ir sakė ankščiau. Žodinis konfliktas tarp jų toliau tęsėsi. Tada ji jam pasakė, kad iškvies policiją, atsistojo ir išėjo iš kambario. Girdėjo, kaip ji lakstė bendrame koridoriuje, šūkavo, bendravo su kaimyne L., jos pavardės nežino, jos kambarys koridoriaus gale. L. taip pat buvo neblaivi. Po to jos išėjo ir grįžo jau su policijos pareigūnais, sakė, kad jis ją sumušė. Policija jį sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą, uždarė į areštinę. Prieš J. nesmurtavo, jokių smūgių nesudavė, tik įžeidinėjo žodžiais, kaip ir ji jį. Nežino, kodėl ji taip pasielgė. Ji jau buvo bausta už melagingus policijos iškvietimus. Taip pat ji buvo du kartus teista už tai, kad jį sužalojo. Dėl šių jos veiksmų jam padaryta moralinė žala, nes jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis turėjo sėdėti areštinėje, po to buvo apklaustas įtariamuoju ir jam buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi ir nebendrauti su J. A.. Civilinio ieškinio nereikš. Atleidžia jai už jos veiksmus ir prašo jos nebausti. Jie susitaikė ir gyvena kartu.

Motyvuojamoji dalis

J. A. veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 236 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas melagingai įskundė įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką, jeigu dėl to šis asmuo pradėtas persekioti, arba pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad pranešimo apie žinomai nebūtą nusikaltimą atveju asmuo institucijoms, turinčioms teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, praneša apie tariamai padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. nusikalstama veika laikoma baigta, kai atitinkamos institucijos pareigūnai gauna melagingą informaciją apie konkrečių asmenų elgesį. Pats nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad praneša apie nebūtą nusikaltimą ar įskundžia nekaltą asmenį, ir siekia tai daryti (kasacinės instancijos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2011, 2K‑487‑746/2015, 2K-307-648/2016).

Be J. A. prisipažinimo, jos kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais prieš tai išdėstytais duomenimis, taip pat kita bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas, jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas, nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad J. A. 2022 m. gegužės 4 d. apie 12.54 val., (duomenys neskelbtini), policijos pareigūno būdama pasirašytinai įspėta dėl jai gresiančios baudžiamosios atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pagal BK 236 straipsnį, ją apklausiančiam policijos pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, žodžiu duodama parodymus, policijos pareigūnui pildant pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą, melagingai pareiškė ir liudijo, esą jos sugyventinis M. K. 2022 m. gegužės 4 d. apie 11.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su ja metu, sudavė jai tris smūgius dešinės rankos delnu į veido sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Tokiu būdu J. A. policijai melagingai įskundė nekaltą asmenį – savo sugyventinį M. K., kaip padariusį nusikalstamą veiką (smurtavusį artimoje aplinkoje), dėl ko M. K. atžvilgiu 2022 m. gegužės 4 d. buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Taip pasielgdama J. A. policijai melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą, kurio požymiai numatyti BK 140 straipsnio 2 dalyje. Konstatuotina, kad J. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 236 straipsnio 1 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka BPK 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 ir 4 dalų pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus J. A. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

Dėl skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę J. A., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

BK 236 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skiriant J. A. bausmę, atsižvelgiama į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas teisingumui, kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, kad nustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją J. A. – teista, per 3 metus du kartus bausta administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, paskirtos baudos sumokėtos, nedirba, byloje nėra duomenų, kad turėtų priklausomybių nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų. Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – viešuosius darbus.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji J. A. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – skaitmeninė laikmena, prisegta prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. A. paskirti galutinę – 2 (dviejų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

J. A. paskirtos viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – skaitmeninę laikmeną, prisegtą prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

1) viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39–45 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui;

2) nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, šaukiamas privalo atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Jei nuteistasis šios pareigos be svarbių priežasčių neįvykdo, jam gali būti paskirta nuobauda – įspėjimas;

3) viešųjų darbų bausmė vykdoma tik rašytiniu nuteistojo sutikimu. Jei nuteistasis atlikti viešųjų darbų bausmę nesutinka, šią bausmę vykdanti institucija kreipiasi į baudžiamąjį įsakymą priėmusį teismą su teikimu viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba laisvės apribojimu;

4) jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtą laiką;

5) nuteistiesiems, kurie po viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos įspėjimo vengia atlikti šią bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba laisvės apribojimu.

1) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.