- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-14
- Bylos Nr.
- 2-558/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Alė Bukavinienė
- Ieškovas
- M. B.
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti M. B. ieškinį L. P. ir J. P. dėl paskolos priteisimo, civilinės bylos Nr. 2-3468-527/2010.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
M. B. , vadovaudamasis CPK 787 straipsnio 2 dalimi bei jo su atsakove L. P. 2010 m. gegužės 9 d. sudarytos paskolos sutarties 11 punktu, kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai negrąžintą paskolą, delspinigius ir palūkanas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. spalio 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo M. B. ieškinį atsakovams L. P. ir J. P. dėl paskolos priteisimo, kaip neteismingą Lietuvos teismams ir pasiūlė ieškovui kreiptis į teismą Suomijoje pagal atsakovų gyvenamąją vietą. Teismas nustatė, kad Suomijoje gyvenantiems atsakovams, kurių vienas yra Suomijos pilietis, ieškinį pareiškė Lietuvoje gyvenantis Lietuvos Respublikos pilietis, todėl ginčo santykį pripažino turinčiu tarptautinį (užsienio) elementą ir konstatavo teismo pareigą ex officio patikrinti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti šį ginčą. Vertindamas sutarties, kuria grindžiamas ieškinio reikalavimas, 11 punkto, kuriuo ieškovas remiasi dėl bylos priskyrimo Lietuvos jurisdikcijai, sąlygą, numatančią, kad šalių ginčas gali būti perduodamas nagrinėti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, teismas konstatavo, kad tokia sąlyga nereiškia šalių susitarimo pakeisti teritorinį bylos teismingumą. Nustatydamas bylos su tarptautiniu elementu teismingumą, teismas rėmėsi civilinio proceso kodekso tarptautinį civilinį procesą reglamentuojančiomis normomis ir nuo 2010 m. sausio 1 d. Europos Bendrijai, Norvegijos Karalystei ir Danijos Karalystei įsigaliojusios 2007 m. spalio 30 d. Konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (Lugano Konvencija) nuostatomis. Teismas išaiškino, kad Lugano Konvencijos 1 skirsnio 2 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas bendras principas, kad Lugano Konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenančiam asmeniui, nepriklausomai nuo jo pilietybės, bylos turi būti keliamos jo gyvenamosios vietos valstybėje. Teismas nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra Lugano Konvencijos 1 skirsnio 3 straipsnio 1 dalyje numatyti išimties atvejai, kuriems esant byla gali būti keliama kitos valstybės teismuose. Teismas sprendė, kad reikalavimui dėl skolos priteisimo nėra specialios ar išimtinės Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos pagrindų, todėl konstatavo šios civilinės bylos neteismingumą Lietuvos Respublikos teismams ir nurodė ją priklausant Suomijos teismų jurisdikcijai.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas M. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti (b. l. 38-39). Skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, nes bylos su tarptautiniu elementu teismingumui nustatyti neanalizavo reikšmingų sutarties, iš kurios kilęs ginčas, sąlygų ir nepagrįstai netaikė taikytino tarptautinės teisės akto specialią jurisdikciją reglamentuojančių normų, kurias reikėjo taikyti.
Pagal Lugano Konvencijos 5 straipsnio 1 dalį, Konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenančiam asmeniui byla dėl sutarties gali būti iškeliama atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismuose. Šios Konvencijos aiškinamojoje ataskaitoje yra išaiškinta, kad jeigu byla susijusi tiek su sutartinės prievolės pažeidimu, tiek su nesutartine prievole, bendros jurisdikcijos nėra: dėl pirmojo ieškinio jurisdikcija nustatoma pagal 5 straipsnio 1 dalį, dėl antrojo – pagal 5 straipsnio 3 dalį. Ginčas tarp ieškovo ir atsakovų kilo iš paskolos teisinių santykių. Pagal paskolos sutarties 5 punktą, paskola grąžinama į paskolos davėjo sąskaitą Lietuvoje esančiame banke. Taigi mokėjimo prievolė pagal paskolos sutartį turi būti įvykdyta ieškovo gyvenamojoje vietoje, todėl byla teisminga ieškovo gyvenamosios vietos teismui. Be to, ieškovo teigimu, byla Lietuvos teismams yra teisminga ir tuo aspektu, kad jos nagrinėjimo požiūriu ir pateiktų įrodymų požiūriu yra pakankamas ginčo ir Lietuvos teismo ryšys. Tokią išvadą apeliantas grindžia Konvencijos aiškinamosios ataskaitos išaiškinimu dėl paties ginčo ir teismo, kurio gali būti paprašyta jį nagrinėti, ryšio pripažinimo specialiose taisyklėse; paskolos sutarties 10 punkto sąlyga, kurioje numatyta, kad paskolos sutarčiai taikytina Lietuvos Respublikos teisė. Apeliantas taip pat remiasi suformuota teismų praktika panašaus pobūdžio byloje (Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-708/2008).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos CPK 329 str., 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė tarptautinės teisės normas, susijusias su tarptautinio elemento bylos teismingumo nustatymu, todėl priėmė juridiškai nepagrįstą nutartį.
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas civilinės bylos su tarptautiniu elementu teismingumo klausimas.
LR Konstitucija garantuoja asmeniui, kurio teisės ir laisvės yra pažeistos, teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka, kurią numato LR civilinio proceso kodeksas. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias gavęs ieškinį teismas privalo aiškintis ex officio. Ieškinio priėmimo, atsisakymo priimti ieškinį, bylos iškėlimo teisme terminai ir tvarka, atsisakymo priimti ieškinį pagrindai ir teisiniai padariniai yra reglamentuoti CPK 137 straipsnyje. Kiekvienu atveju, kai nacionaliniame teisme yra pareiškiamas ieškinys užsienio valstybės subjektui, teismas ex officio privalo patikrinti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti šį ieškinį, t. y. teismas turi nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teismui teisę nagrinėti tam tikros kategorijos bylą, ar ji priskirtina ir teisminga konkrečiam teismui. Teisingai nustatyti civilinių bylų su tarptautiniu (užsienio) elementu teismingumą svarbu tiek vidaus, tiek ir tarptautinės teisės požiūriu, kadangi teisingas teismingumo taisyklių taikymas turi tiesioginę įtaką priimto teismo sprendimo pripažinimui ir vykdymui užsienio valstybėje.
Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės valstybių sutartys. Bylos duomenys liudija, kad ieškinys yra pareikštas užsienio valstybės – Suomijos Respublikos – subjektams, todėl šiems teisiniams santykiams taikomos LR CPK VII dalies, reglamentuojančios tarptautinį civilinį procesą normos. CPK 780 straipsnyje nustatyta, kad minėtos CPK dalies nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Tarptautinio civilinio proceso šaltinis, sprendžiant civilinių bylų teismingumo klausimus, yra nuo 2010 m. sausio 1 d. Europos Bendrijai, Norvegijos Karalystei ir Danijos Karalystei įsigaliojusi 2007 m. spalio 30 d. Konvencija dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (Lugano Konvencija).
Jurisdikciją reglamentuojančios Lugano Konvencijos II antraštinės dalies 1 skirsnio, įtvirtinančio bendrąsias jurisdikcijos nuostatas, 2 straipsnio 1 punktas numato, kad laikantis šios konvencijos nuostatų, šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi būti keliamos tos valstybės teismuose. Pagal šio skirsnio 3 straipsnio 1 punktą, šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos gali būti keliamos kitos šios konvencijos privalančios laikytis valstybės teismuose tik pagal šios antraštinės dalies 2-7 skirsniuose nustatytas taisykles. Konvencijos II antraštinės dalies 2 skirsnyje yra įtvirtintos specialios jurisdikcijos taisyklės – Konvencijos 5 straipsnio 1 punkto a) papunktis numato, kad šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje byla dėl sutarties gali būti iškelta atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismuose. Ieškinio turinys ir prie jo pridėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčas tarp ieškovo ir atsakovų kilo iš rašytine paskolos sutartimi grindžiamų teisinių santykių. 2010 m. gegužės 9 d. ieškovo ir atsakovės sudarytos paskolos sutarties 5 punktas numato, kad paskola grąžinama į paskolos davėjo sąskaitą, esančią Lietuvoje AB SEB banke. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad šalis siejančios piniginės prievolės įvykdymo vieta yra ieškovo gyvenamoji vieta, todėl, vadovaujantis Lugano Konvencijos 5 straipsnio 1 punkto a) papunkčiu, M. B. ieškinys Suomijoje gyvenantiems atsakovams L. P. ir J. P. dėl negrąžintos paskolos priteisimo yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams.
Konvencijos aiškinamosios ataskaitos išaiškinimas dėl paties ginčo ir teismo, kurio gali būti paprašyta jį nagrinėti, ryšio pripažinimo specialiose taisyklėse bei ieškovo ir atsakovės pasirašytos paskolos sutarties 10 punkto sąlyga, kurioje numatyta, kad paskolos sutarčiai taikytina Lietuvos teisė, duoda pagrindą spręsti, kad byla yra teisminga Lietuvos teismams ir dėl pakankamo ginčo ir Lietuvos teismo ryšio bylos nagrinėjimo ir pateiktų įrodymų požiūriu.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad ieškinys yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė jį priimti, todėl skundžiama nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Priimti ieškinį kompetentingas tik pirmosios instancijos teismas ( CPK 137 str. 1 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, pats jo negali priimti. Dėl šios priežasties apelianto prašymas priimti ieškinį apeliacinės instancijos teismo negali būti patenkintas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartį ir perduoti ieškovo M. B. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.