Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Restalita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad ieškinys, kuris reiškiamas atsakovui, gyvenančiam Jungtinėje Karalystėje, nėra teismingas Lietuvos teismams ir, vadovaujantis Reglamento 2 straipsnio pirmąja dalimi ir 3 straipsnio pirmąja dalimi, ieškinys turi būti reiškiamas atsakovo buvimo valstybės, t. y. Jungtinės Karalystės kompetentingame teisme. Dėl to teismas konstatavo, kad ieškovo UAB „Restalita“ ieškinį atsisakytina priimti kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui ir UAB „Restalita“ turėtų kreiptis į Jungtinės Karalystės kompetentingą teismą pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

Teismas, atsisakydamas priimti ieškinį dėl tos priežasties, kad ieškovas nepateikė paskolos sutarties, peržengė savo kompetencijos ribas civilinės bylos iškėlimo stadijoje, t.y. sprendė ginčą iš esmės. Paskolos sutarties nepateikimo faktas negali būti vertinamas kaip teisėtas atsisakymo priimti ieškinį pagrindas.Sisteminis Reglamento ir CK nuostatų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad ieškinys yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams, kadangi ieškovą ir atsakovą siejančios piniginės prievolės įvykdymo vieta yra ieškovo (kreditoriaus) buveinės vieta, esanti Lietuvos Respublikoje, todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį.Teismas nenurodė jokio tinkamo įstatyminio pagrindo ir nenurodė jokių motyvų, dėl ko šioje situacijoje negalėtų būti taikomas Reglamento 5 straipsnio pirmosios dalies nuostatos. Teismas, atsisakymas priimti ieškinį vien dėl tos aplinkybės, jog nebuvo pateikta paskolos sutartis, pažeidė teismų praktikoje įtvirtintas ieškinio priėmimo taisykles.Teismas nepagrįstai nepripažino, jog atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Aplinkybė, kad atsakovas yra dviejų įmonių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, vadovas, taip pat tai, kad jis nuosavybės teise turi ieškovo 45 procentus akcijų, suponuoja išvadą, kad atsakovas dėl savo darbo vietos, nuolatinio pajamų šaltinio, jo einamų pareigų pobūdžio ir dėl turto dalies buvimo Lietuvos Respublikoje, yra faktiniais ryšiais labiausiai susijęs su šia valstybe, todėl ir jo nuolatinė gyvenamoji vieta turėtų būti pripažinta esanti Lietuvos Respublikoje.Skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis panaikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja asmeniui, kurio teisės ir laisvės yra pažeistos, teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka, kurią numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias teismas gavęs ieškinį privalo aiškintis ex officio. Ieškinio priėmimo, atsisakymo priimti ieškinį, bylos iškėlimo teisme terminai ir tvarka, atsisakymo priimti ieškinį pagrindai ir teisiniai padariniai yra reglamentuoti CPK 137 straipsnyje. Kiekvienu atveju, kai nacionaliniame teisme yra pareiškiamas ieškinys užsienio valstybės subjektui, teismas ex officio privalo patikrinti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti šį ieškinį, t. y. teismas turi nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teismui teisę nagrinėti tam tikros kategorijos bylą, ar ji priskirtina ir teisminga konkrečiam teismui. Teisingai nustatyti civilinių bylų su tarptautiniu (užsienio) elementu teismingumą svarbu tiek vidaus, tiek ir tarptautinės teisės požiūriu, kadangi teisingas teismingumo taisyklių taikymas turi tiesioginę įtaką priimto teismo sprendimo pripažinimui ir vykdymui užsienio valstybėje.

Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės valstybių sutartys. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškinys yra pareikštas užsienio valstybės – Jungtinės Karalystės – subjektui G. C. S. , todėl šiems teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso VII dalies „Tarptautinis civilinis procesas“ normos. CPK 780 straipsnyje nustatyta, kad minėtos CPK dalies nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Tarptautinio civilinio proceso šaltinis, sprendžiant civilinių bylų teismingumo klausimus, yra Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo“, kuris dar vadinamas reglamentu „Briuselis I” (toliau – Reglamentas). Reglamente įtvirtintas bendras siekis, kad Europos Sąjungos valstybių teismų jurisdikciją reglamentuotų privalomas ir tiesiogiai taikomas Bendrijos teisinis dokumentas. Pažymėtina, kad Reglamento įžanginės dalies 12 punkte pabrėžta, jog jurisdikcija turėtų būti nustatoma ne tik pagal atsakovo gyvenamąją vietą, bet ir pagal kitą alternatyvų jurisdikcijos pagrindą, atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp teismo ir bylos arba siekiant padėti tinkamai vykdyti teisingumą.

Reglamento 2 straipsnis numato, kad pagal šį Reglamentą valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi būti keliamos tos valstybės narės teismuose; asmenims, kurie nėra valstybės narės, kurioje jie nuolat gyvena, piliečiai, taikomos tos valstybės narės piliečiams taikomos jurisdikcijos taisyklės. Pagal Reglamento 3 straipsnio pirmąją dalį valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos gali būti keliamos kitos valstybės narės teismuose tik pagal Reglamento II skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles. Reglamento II skyriaus 2 skirsnyje yra įtvirtintos specialiosios jurisdikcijos taisyklės – Reglamento 5 straipsnio 1 punkto a) papunktis numato, kad valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl sutarties gali būti iškelta atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismuose. Ieškinio turinys patvirtina, kad ieškovas UAB „Restalita“ prašo priteisti iš atsakovo G. C. S. 392 748,17 Lt suteiktos paskolos, 51 464,54 Lt palūkanų už naudojimąsi paskola, 7 058,70 Lt palūkanų už termino grąžinti paskolą praleidimą. Taigi ginčas tarp ieškovo ir atsakovo kilo iš paskolos teisinių santykių. Iš ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovas ir atsakovas nebuvo sudarę rašytinės formos paskolos sutarties, kurioje būtų numatę prievolės įvykdymo vietą. Pažymėtina, kad CK 6.52 straipsnio antrosios dalies 4 punktas numato, kad jeigu prievolės įvykdymo vieta nenurodyta, piniginė prievolė turi būti įvykdyta kreditoriaus gyvenamojoje ar verslo vietoje prievolės įvykdymo termino suėjimo momentu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtą įstatymo nuostatą, konstatuoja, kad ieškovą ir atsakovą siejančios piniginės prievolės įvykdymo vieta laikytina ieškovo UAB „Restalita“ verslo vieta, todėl, vadovaujantis Reglamento 5 straipsnio 1 punkto a) papunkčiu, ieškovo UAB „Restalita“ ieškinys atsakovui G. C. S. dėl skolos priteisimo yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad, atsižvelgiant į tai, jog ieškovą ir atsakovą siejančios piniginės prievolės įvykdymo vieta yra Lietuvos Respublikoje, ieškinys yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis panaikintina ir ieškovo UAB „Restalita“ ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti ir ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Restalita“ ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.