Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2013-04-03 · Civilinė byla Nr. 2-237-880/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-03
Bylos Nr.
2-237-880/2013
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00152-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Ieškovas
AB SEB bankas
Atsakovas
N. P.
Kategorijos
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-237-880/2013Proceso Nr. 2-44-3-00152-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 42.10; 63.3; 116.5.1; 116.5.2 (S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 3 d.Širvintos

Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB SEB bankas ieškinį atsakovei N. P. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės 2157,34 EUR skolą, kurią sudaro 1347,34 EUR nesugrąžintas kreditas, 290,52 EUR priskaičiuotos palūkanos, 519,48 EUR delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 str. 1 d. nustatyta tvarka pasirašytinai (įteikta 2013 m. kovo 8 d.). Atsakovė be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Šalies argumentai

Ieškovas ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsiliepimas nebus pateiktas, todėl sprendimas už akių yra priimamas (LR CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos civilinio proceso kodekso 285 straipsnyje. Minėtas straipsnis numato, kas sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. CPK 142 straipsnio ketvirtoji dalis numato, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių ir tuo atveju, jeigu, esant ieškovo prašymui, atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai užtęsti (vilkinti) bylos nagrinėjimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2009 m. spalio 19 d. ieškovas su atsakove sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 1250918050180-20 (toliau – sutartis), kurios pagrindu ieškovas atsakovei suteikė 1451,72 EUR dydžio vartojimo kreditą buto remontui, o atsakovė įsipareigojo paimti kreditą, jį grąžinti, sumokėti palūkanas ir įvykdyti kitas sutartyje nustatytas prievoles, nustatant galutinį kredito grąžinimo terminą iki 2014 m. spalio 18 (b.l. 9-14). Atsakovei tinkamai nevykdant savo įsipareigojimų, ji 2012 m. gruodžio 13 d. pranešimu ir 2013 m. sausio 16 d. pranešimu Nr. 01.10.03-1028 buvo įspėta dėl sutarties nevykdymo pasekmių (b.l. 15-18). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė per ieškovo nurodytą terminą Sutarties pažeidimų nepašalino, ieškovas 2013 m. vasario 16 d. sutartį vienašališkai nutraukė. Sutarties Bendrosios dalies 6.1 p. numato, kad jeigu atsakovas padaro esminių sutarties pažeidimų, ieškovas turi teisę, prieš 15 dienų raštu įspėjus atsakovą, vienašališkai Sutartį nutraukti anksčiau termino. Tokiais pažeidimais laikomi Sutarties Bendrosios dalies 5 p. nustatytų kredito gavėjo įsipareigojimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Ieškovo paskaičiavimu, atsakovė pagal Sutartį liko skolinga ieškovui 1347,34 EUR negrąžinto kredito, 290,52 EUR priskaičiuotų palūkanų, 519,48 EUR delspinigių, iš viso 2157,34 EUR (b.l. 19). Duomenų apie tai, kad atsakovė su ieškovu atsiskaitė, byloje nėra (CPK 12 str., 178 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 str. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.886 str. 1 d., vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pagal prievolės esmę, skolininkas privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (LR CK 6.1 str.). LR CK 6.200 str. numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. AB SEB bankas savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai ir sąžiningai – atsakovei buvo suteiktas kreditas. Atsakovė, negrąžindama kredito ir nemokėdama palūkanų bei delspinigių, nevykdė sutartinių įsipareigojimų. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškovu atsiskaitė, atsakovė ieškovo reikalavimų neginčija, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 1347,34 EUR negrąžinto kredito.

CK 6.872 str. 1 d. nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Remiantis Sutarties Bendrosios dalies 5.1 p. ir Specialiosios dalies 2.4 p., atsakovė įsipareigojo nuo gautos kredito sumos mokėti 7,4 proc. dydžio metines palūkanas. Ieškovas viso priskaičiavo atsakovui 290,52 EUR palūkanų (b.l. 22-29). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovui iš atsakovės priteistina 290,52 EUR palūkanų.

CK 6.258 str. 1 d. nustato, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 str.). Pagal sutarties bendrosios dalies 5.3 p. ir 5.4 p., atsakovė įsipareigojo ieškovui mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Viso ieškovas atsakovui priskaičiavo 519,48 EUR delspinigių (b.l. 22-29).

Nagrinėjamu atveju tarp atsakovės ir ieškovo AB SEB banko buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis, t. y. atsakovė yra vartotojas. Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje I. A. V. v. SP UAB „Karoliniškių būstas“, bylos Nr. 3K-3-475/2001; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. UAB „Ribenos prekyba“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2008).

Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos visais atvejais turi būti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sąžiningumo kriterijus. Vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažįstamos nesąžiningomis paties vartotojo, vartotojų teises ginančių institucijų ar bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva. Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiškia šalys. CK 6.188 straipsnio 2 dalyje įtvirtintame sąraše nurodytų vartojimo sutarčių sąlygų nesąžiningumas vartotojų atžvilgiu yra preziumuojamas. Pareiga paneigti šių sąlygų nesąžiningumo prezumpciją tenka verslininkui. Ginčo, kilusio iš vartojimo sutarties, specifika silpnesniosios šalies gynimo interesais lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ v. B. G., bylos Nr. 3K-3-1137/2002; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. UAB „Ribenos prekyba“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2008).

Teismo vertinimu, ši sutartis yra vartojimo ir teismas, nors atsakovė ir nepateikė atsiliepimo, privalo būti aktyvus ir nepriteisti aiškiai nepagrįstų delspinigių. 0,1 proc. dydžio delspinigių norma, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra vartotoja ir laikytina silpnesniąja sutarties puse, kuri iš esmės privalėjo sutikti su ieškovo pasiūlytomis sutarties sąlygomis bei nustatytų netesybų dydžiu, yra neprotingai didelė, akivaizdžiai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą ir neproporcingai, palyginti su pagrindinio įsiskolinimo suma, apsunkina atsakovo (vartotojo) padėtį Ta aplinkybė, kad atsakovė sutartinės prievolės tinkamai neįvykdė, nesuteikia pagrindo ieškovui nepagrįstai praturtėti dėl neprotingo dydžio delspinigių atsakovės sąskaita. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu šiuo atveju protingumo ir sąžiningumo principus atitinka delspinigių dydis lygus 140 EUR, t. y. suma kiek didesnė nei už 180 dienų, priešingu atveju ieškovas nepagrįstai praturtėtų, o atsakovės interesai būtų pažeisti.

Remiantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2013 m. kovo 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

CPK 93 str. 1 d. nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, sumokėjo 224 Lt žyminio mokesčio (b.l. 3), tačiau ieškinys buvo patenkintas iš dalies (82 proc.), todėl proporcingai iš atsakovės ieškovui priteistina 183,68 Lt žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d., 279 str., 285-288 str., 307 str., teismas

nusprend ž i a:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui AB SEB bankas, į. k. 112021238, iš atsakovės N. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1347,34 EUR (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt septynis eurus ir 34 ct) negrąžinto kredito, 290,52 EUR (du šimtus devyniasdešimt eurų ir 52 ct) priskaičiuotų palūkanų, 140 EUR (vieną šimtą keturiasdešimt eurų ir 00 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. kovo 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 183,68 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt tris litus ir 68 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 d. nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Širvintų rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 d. nuo sprendimo priėmimo dienos gali jį skųsti Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.

Teisėjas Linas Zinkevičius