Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B2KAPITAL, UAB (toliau ir – ieškovas) ieškinį atsakovui K. P. (toliau ir – atsakovas) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas 2020 m. birželio 25 d. rezoliucija ieškinį priėmė ir nustatė atsakovui 14 dienų terminą atsiliepimui pateikti. Procesiniai dokumentai atsakovui laikomi įteikti 2020 m. liepos 7 d., procesinius dokumentus įteikus atsakovo laikino sulaikymo institucijai, kuri tarpininkavo procesinius dokumentus atsakovui įteikiant asmeniškai. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovui prašant, priimtinas sprendimas atsakovui už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnis).

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Atlikus formalų ieškovo pateiktų įrodymų – kopijų Asmeninės kredito linijos sutarties Nr. 3385540, 2018 m. gruodžio 27 d. ir 2018 m. gruodžio 28 d. pranešimų, 2017 m. spalio 31 d. susitarimo dėl tęstinių reikalavimų teisių pirkimo sutarties Nr. PER-17-210 ir akto Nr. 14 – vertinimą bei atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių skolos sumokėjimą, daroma išvada, kad, pasitvirtinus paminėtų ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovo prašomą sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „IPF Digital Lietuva“ ir atsakovas sudarė Asmeninės kredito linijos sutartį Nr. 3385540, pagal kurią pradinė kreditorė atsakovui suteikė Sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas Sutartyje numatytas sumas. Nustatyta, kad atsakovas įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė Sutartį 2018 m. gruodžio 27 d. nutraukė.

Ieškovas ir UAB „IPF Digital Lietuva“ 2017 m. spalio 31 d. sudarė Tęstinių reikalavimų teisių pirkimo sutartį Nr. PR-17-210, kurios pagrindu ieškovas įgijo reikalavimo teises į atsakovą pagal Sutartį. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Vadovaudamasis CK 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka, ieškovas pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo sumokėti skolą.

Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su pradine kreditore arba su ieškovu (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas tenkinamas ieškovui iš atsakovo priteisiant 500 Eur skolą ir 145,99 Eur pelno palūkanas, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo (CK 6.38, 6.200 ir 6.886 straipsniai).

Ieškovas taip pat prašo iš atsakovo priteisti 537 Eur nuostolius (negautas pajamas), paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki 2020 m. birželio 17 d., 72 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 500 Eur sumos, nuo kreipimosi į teismą dienos iki sutarties grafiko pabaigos (2021 m. liepos 4 d.).

Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.221 straipsnį mokėjimo palūkanų skaičiavimo trukmės kontekste, savo naujausioje praktikoje išaiškino, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020). Tokios nuostatos kasacinės instancijos teismas laikosi ir 2020 m. birželio 9 d. paskelbtoje Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgoje.

Nutraukus Sutartį, kreditorius dėl atsakovo kaltės negavo visų Sutartyje numatytų gauti pelno palūkanų (72 proc.), numatytų gauti iki Sutarties pabaigos – 2021 m. liepos 4 d., kurios laikytinos kreditoriaus negautomis pajamomis, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos 537 Eur negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki 2020 m. birželio 17 d., ir 72 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 500 Eur sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki Sutarties grafiko pabaigos (2021 m. liepos 4 d.).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 58,14 Eur 0,05 proc. dydžio delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 20 d. iki 2020 m. birželio 17 d.. Šioje dalyje ieškinys netenkinamas.

Jeigu kreditorius dėl prievolės pažeidimo patiria nuostolių, tai išieškotinos netesybos (šiuo atveju delspinigiai) visais atvejais turi būti įskaitomos į bendrus nuostolius ir kreditorius gali išieškoti nuostolius tik tiek, kiek jų nepadengia išieškotos netesybos. CK numato tik vieną netesybų rūšį – įskaitines netesybas. Ši norma yra imperatyvi, todėl šalys negali susitarti dėl baudinių netesybų, t. y., kad bus išieškomos ir netesybos, ir visi nuostoliai. Kaip jau minėta, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Šiuo atveju ieškovas prašo priteisti ir delspinigius (netesybas), ir nuostolius (negautas pajamas), todėl, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, ieškovo prašomi priteisti 58,14 Eur dydžio delspinigiai yra įskaitomi į nuostolius (537 Eur) ir papildomai iš atsakovo nepriteisiami.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas sutartinės prievolės tinkamai nevykdė iš jo priteistinos įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1 182,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 ir 6.210 straipsniai).

Ieškovas ieškiniu reiškė reikalavimus bendrai 1 241,13 Eur sumai, o teismas tenkino reikalavimus 1 182,99 Eur sumai, t. y. ieškinį tenkino 95,32 proc. (1 182,99 x 100 / 1 241,13). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies (95,32 proc.), ieškovui iš atsakovo priteisiama 26,69 Eur (28 x 0,9532) žyminio mokesčio dalis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią 5 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 142, 153, 279, 285, 286, 287 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui B2Kapital, UAB (įmonės kodas 225516770, buveinės adresas: Vilnius, Mėnulio g. 7, a. s. Nr. LT68 7044 0600 0035 8162, AB SEB banke) iš atsakovo K. P. (a. k. (duomenys neskelbtini), paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė žinoma gyvenamoji vieta – adresu (duomenys neskelbtini)):

145,99 Eur (vieno šimto keturiasdešimt penkių eurų 99 euro centų) 72 proc. dydžio palūkanas, paskaičiuotas iki Sutarties nutraukimo dienos (2018 m. gruodžio 27 d.),

537 Eur (penkių šimtų trisdešimt septynių eurų) nuostolius (negautas pajamas), paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki 2020 m. birželio 17 d.,

72 (septyniasdešimt dviejų) proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos kredito sumos (500 Eur), nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. birželio 22 d.) iki Sutarties grafiko pabaigos (2021 m. liepos 4 d.),

5 (penkių) procentų metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (1 182,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir

26,69 Eur (dvidešimt šešių eurų 69 euro centų) žyminio mokesčio dalį.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.