Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės RAB „Wisetime Enterprises Limited“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės RAB „Wisetime Enterprises Limited“ ieškinį atsakovei R. P. dėl akcijų pirkimo – padavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5.1. Nurodė, jog ginčijamoje nutartyje pirmos instancijos teismas nenurodė įstatymo, kuriame buvo nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka pripažįstant akcijų pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia nuo sudarymo momento. Atkreipė dėmesį, kad šiuo ieškiniu ieškovė ginčija ne sutarties vykdymo ar nevykdymo aplinkybes, o patį pirkimo pardavimo sutarties sudarymą dėl apgaulės.

5.2. Nurodė, kad ieškovei yra žinoma, jog UAB „Investvega“ bei UAB „Invest Village“ akcininkė ir direktorė R. P. sėkmingai perleidinėja įmonės valdomą turtą tretiesiems asmenims. Mano, jog atsisakius pirmos instancijos teismui priimti ieškinį, atsisakyta pritaikyti ir laikinąsias apsaugos priemonės, ko pasekoje atsakovė turi realias galimybes perleisti akcijas tretiesiems asmenims, o tai sukeltu realią grėsmę ieškovei, kad nebus realių galimybių įvykdyti teismo sprendimo, ar jos bus apsunkintos jei bus priimtas palankus sprendimas ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

6. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

7. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį teisėtumo ir pagrįstumo.

9. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama laikantis specialių įstatymo nustatytų reikalavimų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais. Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali būti nustatyta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis).

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2017 m. birželio 21 d. UAB „Investvega“ vieno šimto paprastųjų vardinių 28,89 Eur nominalios vertės akcijų pardavimo-pirkimo sutartį, tarp pardavėjo RAB „Wisetime Enterprises Limited“ ir pirkėjos – R. K. (dabartinė pavardė P.) ir taikyti restituciją natūra, taip pat pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2017 m. birželio 21 d. UAB „Invest Village“ vieno šimto paprastųjų vardinių 28,89 Eur nominalios vertės akcijų pardavimo-pirkimo sutartį tarp pardavėjo RAB „Wisetime Enterprises Limited“ ir pirkėjos – R. K. (dabartinė pavardė P.) ir taikyti restituciją natūra bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį iš esmės nurodė, jog iš ieškovės ginčijamų abiejų akcijų pardavimo-pirkimo sutarčių 8.1 punkto matyti, kad jame šalys susitarė, jog: „Bet kurį iš šios sutarties kylantį arba su ja susijusį ginčą, nesutarimą ar reikalavimą Šalys sieks išspręsti derybomis ieškodamos abipusiai priimtino sprendimo. Šalims nesusitarus per 60 (šešiasdešimt) kalendorinių dienų nuo vienos Šalies raštiško kreipimosi į kitą Šalį, ginčas, nesutarimas, ar reikalavimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“. Pirmosios instancijos teismo nuomone, ši ginčijamų sutarčių nuostata suponuoja ieškovės pareigą prieš kreipiantis į teismą pasinaudoti išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, o tokios pareigos neatlikus, ieškinį atsisakytina priimti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

12. CPK 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismams nagrinėti šio Kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu: suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

13. Aiškindamas asmens teisės kreiptis į teismą apimtį, kasacinis teismas pabrėžė, kad teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), laikytis tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tokiu atveju asmuo turi pareigą kreiptis į konkrečią ikiteisminę instituciją, ir tik gavęs pastarosios sprendimą dėl jo pareiškimo išnagrinėjimo iš esmės asmuo, būdamas nepatenkintas šiuo sprendimu, įgyja teisę dėl pažeistų teisių gynybos kreiptis į teismą. Išankstinė neteisminė bylos sprendimo tvarka turi būti suprantama dviem prasmėmis. Įstatyme vartojama sąvoka „išankstinė bylos sprendimo ne teisme tvarka“ visų pirma apima neteisminių institucijų veiklą sprendžiant tam tikros kategorijos civilines bylas, taip pat pretenzijų tvarkos laikymąsi prieš kreipiantis į teismą. Iš to išplaukia du šios tvarkos įgyvendinimo būdai (kreipimasis į neteismines ginčo sprendimo institucijas arba pretenzijos pareiškimas), kurių bendras bruožas tas, kad šios tvarkos įgyvendinimą tiek vienu, tiek kitu būdu gali nustatyti tik įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-378/2020).

14. Analizuodamas tiek nurodytą teisinį reglamentavimą, tiek formuojamą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog numatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, visais atvejais kildinama iš įstatymuose nustatytų reikalavimų, tačiau kaip minėta nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, ieškovės pareigą laikytis išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, kildino iš ginčijamose sutartyse esančių nuostatų. Tokiu būdu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino procesines teisės normas susijusias su ieškinio priėmimu. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymų leidėjas nenumato išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, nagrinėjant bylas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl apgaulės bei restitucijos taikymo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina neteisėta ir nepagrįsta.

15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas susijusias su ieškinio priėmimu, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina bei ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui narinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.