- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-04
- Bylos Nr.
- AN2-299-365/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00052-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis
- Pažeidėjas
- V. D.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. D. (V. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-04-19 nutarimo, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. V. D. pirmosos instancijos teismo nutarimu nubaustas už tai, kad jis 2019-02-16, 23 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sustabdytas policijos pareigūno reikalavimu vengė pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 17 punkto reikalavimus. Tokias savo veiksmais V. D. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 7 dalyje (2016-03-17 įstatymo Nr. XII-2254, įsigal. 2017-01-01 (TAR, 2016, Nr. 2016-06343) redakcija).
2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju V. D. kaltė, įvykdžius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodyta visiškai, ir konstatavo, jog jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 7 dalyje, sudėtis. Apylinkės teismas V. D. kaltės neigimą vertino kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės, o liudytojo K. S. parodymus – kaip norą padėti savo draugui V. D. išvengti administracinės atsakomybės.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. D. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-04-19 nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą. V. D. mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Apeliantas, atkartodamas teismui teiktą rašytinį paaiškinimą bei parodymus duotus teisme, nesutikdamas su teismo išvadomis dėl kaltės, skundą motyvuoja tuo, kad:
3.1. Administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys patvirtina, jog iš pradžių V. D. atsisakė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, motyvuodamas, kad prieš kelias minutes vartojo alkoholinius gėrimus ir prašydamas palaukti. Vėliau, priėjus policijos pareigūnams prie automobilio, kuriame jis laukė tikėdamasis, kad pareigūnai laukia kol praeis šiek tiek laiko po alkoholio vartojimo, ir duodant V. D. pasirašyti jau surašytą protokolą, jis nesutiko su surašytu protokolu ir prašė pareigūnų, kad šie jam leistų pasitikrinti blaivumą ir pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo. Tačiau pareigūnai atsisakė jam suteikti galimybę pūsti į alkotesterį ir pateikti paaiškinimą, nurodydami, kad jau surašytas protokolas, kad jau vėlu. Pažymi, kad teisės aktai nereglamentuoja, per kiek laiko turi būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kaip ir nereglamentuoja, per klek laiko asmuo, kuriam yra siūloma pasitikrinti neblaivumą, turi sutikti pūsti į alkotesterį. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar buvo padarytas konkretus nusižengimas, reikia vadovautis ir protingumo kriterijais.
3.2. Policijos pareigūnai iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo, privalėjo leisti V. D. nusiraminti, paaiškinti kokio įstatymo numatytos pasekmės jo laukia, jeigu jis kategoriškai atsisako pasitikrinti blaivumą ir, net surašę administracinio nusižengimo protokolą, V. D. paprašius, privalėjo jam suteikti galimybę pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, o ne konstatuoti, kad jau per vėlu ir niekuo jam negali padėti. Pažymi, kad protokolo surašymo momentas negali būti traktuojamas kaip aplinkybė, užkertanti kelią vairuotojui sutikti su pareigūnų anksčiau išreikštais reikalavimais, nes tokiu atveju būtų pažeistas asmens teisėtų lūkesčių principas. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju jis (V. D.), dar pareigūnams būnant įvykio vietoje, t. y. savalaikiai, suprato, kad jis privalo veikti teisėtai ir sutikti su pareigūnų reikalavimu, tačiau pareigūnai jam nesuteikė tokios galimybės, motyvuodami, kad jau surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Atkreipia dėmesį, jog jokiame teisės akte nėra numatytas draudimas suteikti asmeniui, įtariamam administracinio nusižengimo padarymu, teisę įvykdyti pareigūnų reikalavimus net ir po to, kai pareigūnai surašo administracinio nusižengimo protokolą. Tokiu atveju surašytas administracinio nusižengimo protokolas gali būti anuliuotas ir surašytas naujas administracinio nusižengimo protokolas.
3.3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja neišsamiai išanalizavo byloje surinktus duomenis, kad galėtų pašalinti byloje kilusius prieštaravimus. Teismas neišsireikalavo ir neišklausė K. S. pokalbių su bendruoju pagalbos centru garso įrašų, kurie patvirtintų, kad V. D. nevengė blaivumo patikrinimo, kad V. D. ir K. S. prašė policijos pareigūnų pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, tačiau pareigūnai to padaryti neleido, motyvuodami, kad jau surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Taip pat teismas neišsireikalavo iš policijos ir vaizdo bei garso įrašų, kurie yra daromi policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje, kuriais galėtų tiksliai nustatyti V. D. vairuojamo automobilio sustabdymo laiką ir tikslų administracinio nusižengimo surašymo laiką.
3.4. Apibendrindamas skundo argumentus, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo nusižengimo padarymo aplinkybes. Administracinėn atsakomybėn patraukto V. D. vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma sukelia abejonių ir neaiškumų dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 7 dalies sudėties buvimo, t.y. kaltės buvimo V. D. veiksmuose, o byloje nustatytoms aplinkybėms nepaneigiant traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens argumentų bei jo teisėtų veiksmų, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-04-19 priimtas nutarimas turi būti panaikintas ir administracinio nusižengimo byla nutraukta.
2. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
V. D. apeliacinis skundas atmestinas.
2. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, jame keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados dėl V. D. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje. Teigiama, jog jis būtų įvykdęs pareigūnų reikalavimus ir būtų pūtęs į alkotesterį, tačiau jam antrą kartą pūsti nepasiūlė ir neleido pareigūnai.
3. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais ir dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir taikymo aspektu, sutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pirmosios instancijos teismo išvados, priešingai nei tvirtina apeliantas, pagrįstos byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei byloje surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais. Abejoti šiuo teismo sprendimu, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados.
4. Už ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo numatyta atsakomybė asmeniui, vengusiam neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo arba vartojusiam alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų iki patikrinimo. Už šio straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki ketverių metų (ANK 422 straipsnio 9 dalis).
5. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad 2019-02-16 23.15 val. V. D. vairavo automobilį ir, policijos pareigūnams sustabdžius automobilį bei įtarus, kad vairuotojas gali būti neblaivus, šis vengė neblaivumo patikrinimo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad V. D. neblaivumo patikrinimas vietoje nebuvo atliktas ne dėl kokių nors objektyvių priežasčių, kaip teigiama skunde, o tik dėl jo paties išreikštos valios nesitikrinti.
6. Nors apeliantas tvirtina, jog jis pareigūno reikalavimo pasitkrinti blaivumą iš karto neįvykdė, prašydamas palaukti bent 15 min., motyvuojant tuo, kad vairuodamas automobilį jis labai norėjo gerti, todėl išgėrė „3 ar 4 gurkšnelius alaus“ ir ketino pūsti į alkotesterį, o antrą kartą jam pūsti pareigūnai nepasiūlė ir neleido, argumentuodami, jog jau yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas, toks apelianto kaltės neigimas, kurį teisme liudijo su juo kartu važiavęs K. S., vertintinas kaip V. D. pasirinkta gynybinė pozicija siekiant išvengti atsakomybės už padarytus veiksmus. Tokie V. D. ir liudytojo K. S. parodymai akivaizdžiai prieštarauja policijos pareigūno Ž. B. tarnybiniame pranešime nurodytoms aplinkybėms (b.l. 7), policijos pareigūnų Ž. B. ir A. Š. parodymams duotiems teisme, iš kurių matyti, kad policijos pareigūnams patruliavimo metu vykdant jiems pavestas tarnybines pareigas, šie sustabdė automobilį, vairuojamą D. Prie automobilio priėjo pareigūnas A. Š.. Kadangi atidarius automobilio langą jautėsi alkoholio kvapas, todėl jis nusprendė patikrinti vairuotojo blaivumą. A. Š. pasiėmė alkotesterį, pasiūlė V. D. pūsti į alkotesterį ir pasitikrinti blaivumą. V. D. pasakė, kad šiek tiek vartojo alkoholio, išgėrė 0,7 l. degtinės ir 1 ar 2 stikliukus naminės bei paprašė šiek tiek palaukti, kadangi alkoholį buvo vartojęs visai neseniai. V. D. išlipo iš automobilio, išsiėmė vaisvandenius, juos gėrė, vaikščiojo aplink automobilį. V. D. automobilyje buvo su keleiviu, kuris taip pat buvo neblaivus, bet jis buvo ramus. Policijos pareigūnai palaukė apie 30 min. ir tada vėl pasiūlė pūsti pažeidėjui, informavo apie gresiančią atsakomybę, tačiau jis dar paprašė palaukti. Policijos pareigūnas Ž. B. stovėjo apie 5 m. nuo pažeidėjo automobilio. Tada jam atsakė, kad daugiau nelauks ir jei jis atsisako pūsti, bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas, bet V. D. atsisakė pūsti, prašė dar palaukti. Policijos pareigūnai pasiūlė susirasti kitą vairuotoją, nes jis bus nušalintas nuo automobilio vairavimo.
7. Nurodytos aplinkybės liudija, jog policijos pareigūnai ne kartą siūlė V. D. pasitikrinti blaivumą ir informavo V. D. dėl atsakomybės, vengiant tikrintis blaivumą. V. D. skunde nurodė supratęs, jog privalo vykdyti pareigūnų reikalavimus; D. veiksmai - nevienkartinis prašymas palaukti, skysčių vartojimas - patvirtina, kad jis (V. D.) tokiu būdu vilkino laiką, vengė pūsti į alkotesterį. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 10 dalimi ir Kelių eismo taisyklių 17 punktu, policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiame punkte aptarti V. D. veiksmai atitinka ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. D. pripažino kaltu padarius ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Aukštesnysis teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nustatyto V. D. vengimo blaivumo patikrinimo, pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą akcentuota, jog priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą (pavyzdžiui, kad jis yra blaivus, ar kaip nurodoma skunde „ką tik vartojo kelis gurkšnius alaus“ ir kt.), neturi reikšmės. Pagal teismų praktiką, asmens veika gali būti kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, nustačius, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-65-303/2015, 2AT-62-303/2017).
8. Nors apeliantas abejoja policijos pareigūnų parodymų patikimumu, nesivadovauti liudytojų Ž. B. ir A. Š. parodymais nėra pagrindo. Šie liudytojai nėra siunteresuoti bylos baigtimi, pažeidėjo iki įvykio nepažinojo ir neturi pagrindo V. D. kenkti ar jį apkalbėti. Tuo tarpu liudytojo K. S. – D. draugo parodymai, kuris beje ir buvo patikėjęs V. D. vairuoti savo automobilį (taip pat būdamas neblaivus), nevertintini kaip patikimi. Perklausius posėdžio protokolo garso įrašą, šio liudytojo parodymai nebuvo nuoseklūs, pradžioje tvirtindamas, kad pareigūnai tik kartą siūlė pūsti į alkotesterį, vėliau savo parodymuose nebuvo tikras dėl šių aplinkybių. Tai leidžia daryti išvadą, jog administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusiame pirmosios instancijos teisme šis liudytojas davė maksimaliai V. D. palankius parodymus, jog jis vairavo automobilį blaivus ir tik ištroškęs išgėrė kelis gurkšnius alaus.
9. Pirmosios instancijos teismo įvertintas laiko tarpas nuo pažeidimo padarymo iki protokolo surašymo (praėjus 41 minutei), paneigia V. D. parodymus, jog pareigūnai iš karto liepė pūsti į alkotesterį. Aplinkybė, kad V. D. po to, kai jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, vis tik sutiko pasitikrinti savo (ne) blaivumą, o po protokolo surašymo jo keleivis apie draudimą pasitikrinti blaivumą pranešė bendruoju pagalbos telefonu 112, V. D. veiksmų teisinio vertinimo, atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką ir byloje surinktus įrodymus, nekeičia ir atsakomybės pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį nešalina. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje situacijoje apeliantas privalėjo nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus ir tuomet, pradėjus administracinę teiseną, įrodinėti aplinkybę, kad vairuodamas automobilį jis išgėrė tik „3 ar 4 gurkšnelius alaus“, t.y. aplinkybę, jog jis neviršijo leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos. Šiuo aspektu atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 29 punktą (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti pažeidimo padarymo metu), jeigu asmuo atsisako tikrintis arba medicininės apžiūros ar nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Iš šios teisės normos seka, kad, atsisakęs tikrintis blaivumą alkotesteriu, V. D. turėjo teisę kreiptis į gydymo įstaigą jo blaivumo nustatymui savarankiškai, tačiau vertinamu atveju to nepadaręs, jis buvo pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį.
10. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas neišsireikalavo vaizdo/garso įrašo iš policijos pareigūnų automobilio, taip pat neišreikalavo ir neišklausė K. S. pokalbių su bendruoju pagalbos centru garso įrašų, kurie patvirtintų, kad V. D. nevengė blaivumo patikrinimo. Atsakant į šį skundo argumentą, pažymėtina, jog tokių prašymų apeliantas bylos nagrinėjimo teisme metu nereiškė, baigiant įrodymų tyrimą nurodė, jog prašymų dėl papildomo įrodymų tyrimo neturi. Apygardos teismas pažymi, jog teismų praktikoje yra pripažįstama, kad įrodymų rinkimas nėra begalinis ar savitikslis procesas, įrodymų turi būti tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nagrinėjamu atveju, įvertinus administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visumą, galima pagrįstai vertinti, kad byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, kurių pagrindu V. D. pripažintas kaltu padaręs ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą. Šiuo atveju, administracinių nusižengimų proceso metu priimant nutarimą buvo imtasi reikiamų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti.
11. Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismo 2019-04-19 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išnagrinėjus byloje esančių įrodymų visumą, V. D. kaltė padarius ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma. Už šį pažeidimą jam paskirta administracinė nuobauda yra proporcinga padarytam pažeidimui. Atsižvelgiant į tai, naikinti ar keisti minėto nutarimo nėra pagrindo, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. D. apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-04-19 nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. D. (V. D.) apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.