Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algirdas Gaputis Baudžiamoji byla Nr. 1A-255-350-2010

Teisėjas Saulius Vanagas Teisminio proceso Nr. 1-71-1-00017-2010-1

Procesinio dokumento kategorija 1.2.14.3.2.2;

2010 m. balandžio 8 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų E. V. ir Eligijaus Gladučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 2 d. ir nubaustas vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Priteista iš E. M. J. Š. 1540,63 Lt žalos atlyginimo bei 100 Lt išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

E. M. nuteistas už tai, kad 2010 m. sausio 23 d. apie 13.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Kupiškio rajone, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje, tu­rė­da­mas tiks­lą už­val­dy­ti sve­ti­mą tur­tą, gra­sin­da­mas pa­nau­do­ti fi­zi­nį smur­tą, t. y. rankoje laikydamas peilį, grasindamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ parduotuvės pardavėjai J. Š., reikalavo dviejų butelių alaus, o pardavėjai grasinimų išsigandus ir pabėgus, iš parduotuvės pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį turtą: butelį 2 l talpos alaus „Blindos ekstra“ 6,79 Lt vertės, butelį 2 l talpos alaus „Blindos tradicinis“ 7,65 Lt vertės, tuo UAB „(duomenys neskelbtini) “padarė bendrą 14, 44 Lt turtinę žalą.

E. M. skundžia 2010-02-03 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad pripažįsta pagrobęs du butelius alaus, kurio vertė 14.44 lt, tačiau mano, kad jo veika turėjo būti kvalifikuota kaip smulki vagystė. Būdamas parduotuvėje pardavėjos atžvilgiu smurto nevartojo, peilio jai nerodė ir negrasino. Prašė jos duoti alų į skolą ir nuėmęs prie šaldytuvo paėmė du butelius. Teisme sutiko jai sumokėti 1000 lt žalos atlyginimui, kad ji atsisakytų ieškinio. Nurodo, kad gailisi padaręs šią veiką, prašo pripažinti tai kaip jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teigia, kad teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai, mokosi, ši jo veika buvo atsitiktinė, daugiau nebenusikals. Mano, kad jam buvo skirta pernelyg griežta bausmė.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką ir paskyrė teisingą bausmę.

Esminis nusikalstamų veikų – plėšimo ir vagystės skirtumas yra tai, kad turtas plėšimo atveju pagrobiamas, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Vagystės atveju kaltininkas savo tikslui pasiekti prieš nukentėjusiuosius ar kitus asmenis nenaudoja nei psichinio, nei fizinio smurto.

Tiek nukentėjusios, tiek paties nuteistojo išsamiais ir vienodais parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, jog po to, kai pardavėja J. Š. atsisakė patenkinti E. M. visiškai nepagrįstą reikalavimą duoti jam alaus skolon, pastarasis, panaudojo peilį- juo pagrasino J. Š.. Tokio E. M. elgesio įbauginta, t.y. bijodama, jog E. M. gali ją peiliu sužaloti, J. Š. iš perkybos salės išbėgo ir tuo pasinaudojęs apeliantas paėmė iš parduotuvės šaldytuvo du butelius alaus išėjo.

Plėšimas yra svetimo turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtą, arba grasinant tokį smurtą tuoj pat panaudoti, arba kitaip atimant galimybę priešintis.

Šiuo atveju E. M. demonstruodamas peilį ir žodžiais akivaizdžiai grasino J. Š. tuoj pat panaudoti fizinį smurtą jos atžvilgiu, jei pastaroji mėgintų sukliudyti apeliantui pagrobti svetimą turtą.

BK 180 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra alternatyvi, t.y. veika pagal šį straipsnį kvalifikuojama esant bent vienam iš šių požymių: plėšimas padaromas arba įsibrovus į patalpą arba panaudojus nešaunamąjį ginklą, arba peilį, ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Kaip minėta, E. M. plėšimą įvykdė panaudodamas peilį, todėl tokia E. M. veika visiškai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 2 d. sudėtį.

Plėšimo metu pagrobiamo turto vertė veikos kvalifikavimui, ką teisingai nuosprendyje nurodė pirmos instancijos teismas, jokios reikšmės neturi. Šiuo atveju veikos pavojingumą apsprendžia ne pagrobto turto vertė, bet būdas, kaip tai buvo padaryta. Taigi, apelianto argumentas, jog jo veika turėtų būti kvalifikuota kaip smulki vagystė, visiškai nepagrįstas ir atmestinas.

Į aplinkybes, kad nuteistasis pilnai prisipažino nusikaltęs, mokosi, teisiamas pirmą kartą, apylinkės teismas atsižvelgė skirdamas bausmę, todėl dar kartą atsižvelgti į tai, kaip prašoma skunde, nėra pagrindo.

Bausmė E. M. individualizuota taip pat tinkamai. LR BK 180 straipsnio 2 dalies sankcija numato vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki septynerių metų. Apeliantui paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė savo trukme artima sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui, taip pat atsižvelgiant ir į aplinkybę, jog E. M. nusikaltimui rengėsi iš anksto, peilį su savimi pasiėmė būtent tam, kad galėtų pardavėją pagąsdinti ir tokiu būdu paimti alų, negali būti laikoma aiškiai per griežta ir švelninti ją dar labiau nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką ir paskyrė jam bausmę todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Nuteistojo E. M. apeliacinį skundą atmesti.