- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-06
- Bylos Nr.
- A-815-442/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02651-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Artūras Drigotas
- Pareiškėjas
- M. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti jam patirtos neturtinės žalos atlyginimą – po 200 Eur už kiekvieną Klaipėdos apskrities vyriausiosios policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK) areštinėje praleistą dieną.
Pareiškėjas teigė, kad periodiškai nuo 2014 m. balandžio 22 d. iki 2015 m. spalio 29 d. buvo laikomas Klaipėdos apskrities VPK areštinėje sąlygomis, neatitinkančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų ir higienos normų, prilygstančiomis žmogaus kankinimui. Pareiškėjo teigimu, jis buvo laikomas perpildytose kamerose neužtikrinant vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimų. Kameros buvo drėgnos, apipelijusios, langai iš lauko pusės nevalomi, čiužiniai ir pagalvės nedezinfekuojami. Nurodė, kad buvo žeminamas jo orumas atliekant kratą, nes turėdavo stovėti ant grindų, kurios neaišku, kada valytos, vien tik su kojinėmis. Taip pat kamerose negalėjo privačiai pasinaudoti tualetu, nes nuo kameros gyvenamosios patalpos sanitarinis mazgas atskirtas tik sienele. Pareiškėjo nuomone, tokios jo laikymo sąlygos prilygo kankinimui, pasityčiojimui, orumo žeminimui, sukėlė jam nepatogumus, išgyvenimus, dėl to pablogėjo sveikata, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko jo visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, nebegali ramiai miegoti, yra dirglus, nervingas.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas padavė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė skundą tenkinti iš dalies – pripažinti, kad pareiškėjo teisė į tinkamas laikymo sąlygas areštinėje buvo pažeista.
Klaipėdos apskrities VPK patvirtino, kad pareiškėjas laikytas areštinėje periodiškai nuo 2014 m. balandžio 26 d. iki 2014 m. gruodžio 17 d. ir jo laikymo sąlygos 7 dienas neatitiko Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punkto, pagal kurį asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv. m ploto, reikalavimo. Pažymėjo, kad pažeidimas buvo nežymus, nes asmeniui tekęs minimalus plotas svyravo nuo 3,29 kv. m iki 4,90 kv. m, kitus higienos normų reikalavimus areštinės kameros atitiko. Pabrėžė, kad neturtinės žalos atlyginimo pinigais priteisimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas ir nagrinėjamu atveju pakankama satisfakcija turėtų būti pripažinimas, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti laikomam areštinėje tinkamomis sąlygomis. Nurodė, kad pareiškėjas nėra reiškęs skundų dėl jo laikymo sąlygų.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui 250 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas pažymėjo, kad nustatydamas kamerose vienam asmeniui tenkantį plotą, nevertina asmens paskirstymo į kameras išrašo duomenų dalies, kurioje nurodyta, jog kamerose Nr. 22, 23, 26, 27 yra asmenys, tačiau vietoje datos „iki“ nurodytas brūkšnys, kuris reiškia, kad išrašo formavimo metu nėra duomenų, kad asmuo būtų išleistas iš tos kameros. Teismas konstatavo, kad 2014 m. 7 paras ir 2015 m. 16 parų buvo nežymiai pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, dėl ko pareiškėjas patyrė neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Įvertinęs bylos duomenis, teismas nenustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 37:2009) pažeidimų. Teismas pažymėjo, kad iš bylos duomenų matyti, jog sanitarinio mazgo erdvė nebuvo visiškai atitverta nuo likusio kameros ploto ir Klaipėdos apskrities VPK nepaneigė įrodymais pareiškėjo argumentų, kad buvo užtikrinta pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti tualetu. Atsižvelgęs į tai, kad visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai, teismas konstatavo, jog, pareiškėjui naudojantis nevisiškai nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, buvo pažeidžiama jo teisė į privatumą. Įvertinęs pažeidimų mastą, trukmę ir pobūdį, teismas pareiškėjui priteisė neturtinės žalos atlyginimą.
III.
Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą –pareiškėjo skundą tenkinti.
Pareiškėjas teigia, kad į minimalaus kameros ploto normą, tenkančią vienam kaliniui, neturi būti įskaičiuoti patalpoje esantys baldai ir kiti įrenginiai. Taip pat pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas, skaičiuodamas jam tekusį plotą, neatsižvelgė į kamerose esančias lovas, sanitarinį mazgą, prausimosi kriauklę, spinteles ir stalą, kurie taip pat užėmė kamerų plotą. Pareiškėjas gamtinius reikalus turėjo atlikti kitų kamerose laikomų asmenų akivaizdoje. Pažymi, kad kratos atlikimo metu buvo žeminamas jo orumas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 250 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jo skundą patenkinti visiškai.
Pažymėtina, kad, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsniu, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis). Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 straipsnio 1 dalis). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis). Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, kai teismo išvados atitinka turinčias reikšmės bylai aplinkybes, konstatuotas įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2014 m. ir 2015 m. 23 paras buvo pažeista pareiškėjo teisė būti laikomam Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės kamerose teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Tačiau nustatydamas, kiek ploto pareiškėjui teko kamerose, teismas neatsižvelgė į tai, kad kamerose buvo įrengti sanitariniai mazgai, o pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punktą, vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo užimamo ploto. Taigi vertindamas, kiek kameros ploto teko pareiškėjui ginčo laikotarpiu, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti sanitarinių mazgų užimamą plotą kamerose ir jo neįskaičiuoti bendrą kamerų gyvenamąjį plotą.
Taip pat pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Klaipėdos apskrities VPK areštinės pareigūnų veiksmų teisėtumo pareiškėjo atžvilgiu, visiškai nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad jo kratos buvo atliekamos tam neskirtose patalpose, jį išrengiant iki apatinių rūbų. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jam areštinėje tekdavo naudotis patalyne, kuri nebuvo dezinfekuojama po to, kai kiti ja naudojąsi suimtieji (nuteistieji) išvykdavo iš areštinės.
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017).
Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, kaip to reikalauja ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis, 81 straipsnis, 86 straipsnio 2 dalis, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pažymėtina, kad nagrinėdamas administracinę bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, turi imtis ABTĮ numatytų procesinių priemonių, kad į bylą būtų pateikti įrodymai, susiję su pareiškėjo nurodytais argumentais dėl kratų atlikimo tam neskirtose areštinės patalpose bei patalynės nedezinfekavimo, taip pat duomenys apie sanitarinių mazgų užimamą plotą kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas,
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo M. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.