Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-06-17 · Administracinė byla Nr. eI3-941-860/2022

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-06-17Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-04-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-06-17
Bylos Nr.
eI3-941-860/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02620-2021-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Violeta Petkevičienė, Saulius Jakaitis, Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
R. M.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Administracinė byla Nr. eI3-941-860/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02620-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 12.6.4; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Violetos Petkevičienės ir Jolitos Rasiukevičienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja R. M. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) viršininko 2021 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. (23.31 - 08) 322 – 33421 (toliau - Sprendimas) ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška tenkinti.

Skunde nurodo, kad 2021 m. birželio 23 d. pareiškėja R. M. Mano VMI priemonėmis kreipėsi į VMI su prašymu pripažinti pareiškėjos mokestinę nepriemoką, apskaičiuotą Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. spalio 18 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, beviltiška pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 113 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktą. Pareiškėja prašymą grindė aplinkybėmis, kad šiuo metu nedirba, jai 2021 m. rugpjūčio 9 d. sukaks senatvės pensijos amžius, jos sutuoktiniui A. M. nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, ko pasėkoje jam reikalinga nuolatinė pagalba, jos motinai O. M. nustatytas nuolatinės slaugos poreikių lygis, nurodė, jog neturi jos vardu registruoto turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. VMI viršininko Sprendimu, remiantis VMI viršininko 2021 m. liepos 13 d. išvada Nr. (23.31-08) 326-2829 (toliau – ir Išvada), buvo nuspręsta nepripažinti pareiškėjos mokestinės priemokos beviltiška. Išvadoje teigiama, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 4 d. iki 2021 m. birželio 18 d. dirbo Klaipėdos licėjuje, jos vidutinės pajamos per mėnesį, atskaičius mokesčius, sudarė 1 900 Eur; nurodoma, kad pareiškėja turi turto, t. y. 50 % statinių adresu (duomenys neskelbtini), bei 50 % statinių adresu (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 17 423,00 Eur, teigiama, jog pareiškėjai taip pat priklauso 50 % sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės ALISA. Mokesčių administratorius, priimdamas sprendimą, nevertino aplinkybės, kad pareiškėja šiuo metu nedirba, o jai 2021 m. rugpjūčio 9 d. sukako senatvės pensijos amžius. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - Sodra) sprendimu, pareiškėjos senatvės pensija sudaro 470 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad Inspekcija nustatys 260 Eur sumą asmeniniams poreikiams tenkinti, nevertinant kitų galimų išlaidų, pareiškėja kas mėnesį galėtų padengti 210 Eur mokestinės nepriemokos. Tokiu būdu, pareiškėja 173 645,05 Eur dydžio mokestinę nepriemoką padengs per 69 metus. Priimdama Sprendimą VMI neatsižvelgė ir į tai, kad jos sutuoktinis yra neįgalusis (nustatytas 35 procentų darbingumas) ir jam reikalinga nuolatinė pagalba ir jos motinai yra nustatytas II nuolatinės slaugos specialiųjų poreikių lygis, kas vėlgi sąlygoja, jog pareiškėjos socialinė padėtis yra sunki. Mokesčių administratorius taip pat netinkamai kvalifikavo sudarytos povedybinės sutarties turinį. Kaip žinia, statiniai (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonė ALISA, kurių net antstoliai dėl jų mažavertiškumo nesiima realizuoti, nes to administravimo išlaidos būtų didesnės už gautinas pajamas, išimtinai priklauso nuosavybės teise pareiškėjos sutuoktiniui ir pagal 2016 m. rugsėjo 29 d. povedybinės sutarties 3.1 punktą visos pajamos, gautos iš šalių asmenine nuosavybe esančio turto, priklauso atitinkamai šaliai. Reiškia, net ir priverstinai realizavus šiame punkte nurodytą turtą, visos gautos pajamos priklausys antstoliams bei pareiškėjos sutuoktiniui ir mokesčių administratorius negalės pretenduoti į jokią dalį. Pažymi, kad nekilnojamo turto registre nėra įregistruotos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, o tai reiškia, kad šis turtas priklauso tik pareiškėjos sutuoktiniui. Kuo rėmėsi VMI, spręsdama, kad pareiškėjai priklauso 50 % minėto turto nėra žinoma. Juolab, kad į minėtą turtą yra įregistruota ir nukreipta daugiau nei 30 įvairių antstolių išieškojimų ir turto areštų. Tokiu būdu akivaizdu, kad pareiškėja jokio turto neturi, vadinasi, tai atitinka MAĮ 113 straipsnio 1 dalies 1 punkto įtvirtintą mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška kriterijų.