Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje P. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 215 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. Š., būdamas atsakingas už muitinės sandėlio (duomenys neskelbtini), kurio steigėjas UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos vedimą ir ketvirtinių ataskaitų pateikimą, iki nustatymo termino (2019 m. spalio 10 d.) nepateikė trečiojo 2019 metų ketvirčio ketvirtinės prekių apyvartos ataskaitos. Jis taip pažeidė vadovaujantis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1B-992 patvirtintų leidimų turėti muitinės sandėlį suteikimo, pakeitimo, jų galiojimo sustabdymo ir (arba) panaikinimo taisyklių V skyriumi su Vilniaus teritorine muitine sudarytos 2019 m. gegužės 2 d. muitinės sandėlio aptarnavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.26 punktą, kuriuo įmonė įsipareigojo kas ketvirtį (muitinei pareikalavus ir dažniau), iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 10 dienos pateikti Muitinės procedūrų priežiūros skyriui suderintos formos praėjusio ketvirčio prekių apyvartos ataskaitos elektroninius duomenis, pagal steigimo leidime nurodytą apskaitos registrų rūšį, o muitinei pareikalavus – pateikti nurodyto laikotarpio rašytinės formos ataskaitą.

P. Š. šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 215 straipsnio 2 dalyje.

P. Š. apie teismo posėdžio laiką (2020 m. sausio 14 d. 9 val.) ir vietą (Vilniaus miesto apylinkės teismas, Laisvės pr. 79A, Vilnius) pranešta tinkamai ir laiku. Kita vertus, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neatvyko į teismo posėdį, taip pat negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Kliūčių nagrinėti bylą iš esmės nenustatyta, todėl byla nagrinėjama nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 629 straipsnio 1 dalis).

P. Š. 2019 m. gruodžio 19 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad Vilniaus teritorinei muitinei sandėlio ataskaitos nepateikė laiku dėl personalo kaitos. Gailisi dėl administracinio nusižengimo padarymo, nurodo, kad daugiau tokių pažeidimų nepasikartos (b. l. 5).

2019 m. gegužės 2 d. Prekių muitinės priežiūros muitinės sandėlyje sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.26 punkte nustatyta, kad muitinės sandėlio savininkas įsipareigoja kas ketvirtį (muitinei pareikalavus – ir dažniau), iki ketvirčio pirmojo mėnesio 10 dienos, pateikti Muitinės procedūrų priežiūros skyriui suderintos formos praėjusio ketvirčio (muitinei pareikalavus – trumpesnio laikotarpio) prekių apyvartos ataskaitos elektroninius duomenis, pagal steigimo leidime nurodytą apskaitos/registrų rūšį, o muitinei pareikalavus pateikti nurodyto laikotarpio rašytinės formos ataskaitą (b. l. 8).

Motyvuojamoji dalis

ANK 215 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už reikalavimų dėl veiklos laisvosiose zonose, muitinės sandėliuose, laikinojo saugojimo vietose pažeidimą.

P. Š. savo rašytiniame paaiškinime iš esmės pripažino padarytą administracinį nusižengimą ir nurodė, kad Vilniaus teritorinei muitinei sandėlio ataskaitos nepateikė dėl dažnos darbuotojų kaitos. Be P. Š. prisipažinimo jo kaltę padarius ANK 215 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: P. Š. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2–3); 2019 m. gegužės 2 d. prekių muitinės priežiūros muitinės sandėlyje sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, iš kurios matyti, jog Vilniaus teritorinė muitinė bei UAB (duomenys neskelbtini) atstovaujama direktoriaus D. M., sudarė minėtą sutartį, be kita ko, kurios 2.26 punktas įtvirtina, kad kas ketvirtį (muitinei pareikalavus – ir dažniau), iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 10 dienos, reikia pateikti Muitinės procedūrų priežiūros skyriui suderintos formos praėjusio ketvirčio (muitinei pareikalavus – trumpesnio laikotarpio) prekių apyvartos ataskaitos elektroninius duomenis, pagal steigimo leidime nurodytą apskaitos/registrų rūšį, o muitinei pareikalavus – pateikti nurodyto laikotarpio rašytinės formos ataskaitą (b. l. 6–10). Byloje nėra duomenų, kad UAB (duomenys neskelbtini) įvykdė muitinei minėtą įsipareigojimą. Taigi P. Š., būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) įsteigto muitinės sandėlio apskaitos vedimą ir ketvirtinių ataskaitų pateikimą, neužtikrino, kad trečiojo 2019 m. ketvirčio ataskaita Vilniaus teritorinei muitinei būtų pateikta laiku. Darytina išvada, kad P. Š. veikoje yra visi būtini administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 215 straipsnio 2 dalyje, požymiai, Tai, kad, pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, jis laiku nepateikė sandėlio ataskaitų dėl dažnos personalo kaitos, savaime nešalina P. Š. administracinės atsakomybės pagal ANK 215 straipsnio 2 dalį, o ši aplinkybė turi reikšmės sprendžiant tik dėl administracinės nuobaudos P. Š. individualizavimo.

ANK 215 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimų dėl veiklos laisvosiose zonose, muitinės sandėliuose, laikinojo saugojimo vietose pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 5 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

P. Š. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika. Pagal bylos duomenis, negalima daryti išvados, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kryptingai siekė padaryti šį administracinį nusižengimą, nesilaikė minėtos pareigos turėdamas išankstinių neteisėtų tikslų. P. Š. paaiškinimai, kad ataskaita nepateikta dėl dažnos darbuotojų kaitos, nėra paneigti. Byloje nėra duomenų, kad dėl tokio administracinio nusižengimo padarymo atsirado kokių nors didelių neigiamų pasekmių. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos rūšies ir dydžio, būtina įvertinti P. Š. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, anksčiau neteistas (b. l. 13), vieną kartą baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, tačiau pažeidimas nelaikytinas šiurkščiu, paskirta bauda sumokėta ir administracinė nuobauda nebegalioja (b. l. 11). Jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad P. Š. linkęs nesilaikyti įstatymų. Priešingai, jo padarytas administracinis nusižengimas laikytinas atsitiktiniu. Be to, P. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaip minėta, ANK 215 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas minimalus baudos dydis yra 1400 Eur. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias P. Š. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, kad net ANK 215 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir P. Š. asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnę baudą negu ANK 215 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda – 400 Eur

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 215 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

P. Š. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 215 straipsnio 2 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirti jam 400 Eur (keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19108776857.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.