- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-16
- Bylos Nr.
- 1-2815-1123/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- Ž. V.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis pagal individualią veiklą, teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirta subendrinta 6 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Vadovaujantis 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant įpareigojimus. 2018 m. sausio 8 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro (bausmę atlikęs);
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 50 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 5 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (nuosprendis neįsiteisėjęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ž. V. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis, 2020 m. rugpjūčio 29 d., apie 21.49 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas (duomenys neskelbtini) lažybų punkte, įžūliu elgesiu, pašalinių asmenų akivaizdoje, vandališkais veiksmais, kas pasireiškė tuo, kad jis tyčia paėmė ovalios formos stalą ir metė jį į sieną, ant kurios buvo pakabinti televizoriai, tada vėl paėmė šalia stovėjusį ovalios formos stalą ir vėl metė jį į sieną, ant kurios buvo pakabinti televizoriai, toliau tęsdamas savo veiksmus, paėmė šalia stovėjusį stačiakampio formos stalą ir metė jį į sieną, ant kurios buvo pakabinti televizoriai, tokiais savo veiksmais sugadindamas 3 Led televizorius „Hitachi“, kurio 1 vnt. kaina 248,07 Eur, bendra suma 744,22 Eur, taip padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 744,22 Eur žalą, tokiais savo veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Šiais savo veiksmais Ž. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Kaltinamasis Ž. V. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad savo poelgį laiko labai neadekvačiu, jis yra priklausomas nuo azartinių žaidimų, tuo metu buvo išgėręs ir nesusivaldė. Jis iš dalies gailisi, kad suteikė darbuotojoms psichologinį stresą, jos malonios, geros, norėtų jų atsiprašyti už tokį įvykį. Jis neatsimena, kada buvo įvykis, bet galėjo būti apie 22 val., tai vyko (duomenys neskelbtini), jis buvo išgėręs, iš dalies adekvatus, bet, kaip sakė, turi priklausomybę, jo pyktis buvo didelis būtent dėl priklausomybės. Iš dalies alkoholis padarė įtaką jo veiksmams. Jis viską atsimena. Jis dėl žaidimų neturi valios, yra prisirašęs, kad nežaistų, tuo metu ir nežaidė, ten tik išgėrinėjo, jo jau prašė išeiti, tačiau jis įžūliai sėdėjo, išgėrinėjo ir vienu momentu kažkas „trūko“ galvoje ir padarė tokį neadekvatų veiksmą. Jis pakėlė stalą ir metė jį į televizorius, išeidamas dar du suolus metė į televizorius. Ten televizorių buvo trys, jie suskilo Tuo metu ten buvo dar pastovių klientų, jo pažįstamų iš tos aplinkos. Po to jis išėjo namo, kitą dieną iš ryto atvažiavo, ten dirba jo pažįstama panelė, jis davė jai savo vardą, pavardę, nes žinojo, kad jo ieškos ir kad jam reikės žalą atlyginti. Jis ir taip labai daug skolų turi, nori jas visas atiduoti, kurti šeimą. Jis pripažįsta 750 Eur civilinį ieškinį. Dėl žaidimų jis yra pasipiktinęs jau daugybę metų, dėl tos visos sistemos, mano, kad ten yra didelė apgaulė, ta sistema jį dirgina. Savo poelgį vertina labai blogai, pažada daugiau ten kojos nekelti, jis jau apie du mėnesius nevaikšto į tas buveines.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.
Liudytoja E. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) į. k. (duomenys neskelbtini), lažybų punkte (duomenys neskelbtini), jos pareigos (duomenys neskelbtini). Minėtas lažybų punktas dirba kasdien, visą parą. 2020 m. rugpjūčio 29 d. dirbo nuo 21.00 val. Jai atėjus į darbą, minėtame lažybų punkte jau buvo vyriškos lyties asmuo, kuris 2020 m. rugpjūčio 29 d., apie 21.49 val., apgadino įmonei UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius trys televizorius, bendra įmonei padaryta turtinė žala apytiksliai 750 Eur. Minėtas vyriškos lyties asmuo, kiek jai yra žinoma – Ž. V., gyv. (duomenys neskelbtini), (jo gyvenamąją vietą žino, kadangi asmuo pas jas lankosi ne pirmą kartą, jis yra pastovus klientas, o 2020 m. rugpjūčio 28 d. kvietė jam taksi, dėl ko ir žino jo gyvenamosios vietos adresą). Daugiau duomenų apie jį nežino, asmenį atpažinti galėtų tiek gyvai, tiek iš nuotraukos, jis dažnai lankosi (duomenys neskelbtini). Jam apytiksliai (duomenys neskelbtini) metai, šviesių plaukų, negali apibūdinti kaip asmuo atrodo. 2020 m. rugpjūčio 29 d. dėvėjo sportine, baltai-pilkos spalvos, striukę; bei šviesiai pilkos spalvos šortus. 2020 m. rugpjūčio 29 d. atėjusi į darbą, pastebėjo, kad minėtas asmuo yra akivaizdžiai neblaivus, jis buvo ne vienas, o su draugais. Apytiksliai 21.45 val. minėtas asmuo norėjo atlikti statymą, tačiau ji nurodė, kad neleis jam jo atlikti, kadangi asmuo yra akivaizdžiai neblaivus (jie neleidžia akivaizdžiai neblaiviems asmenims atlikti statymo), po tokių jos žodžių Ž. V. tapo agresyvus, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, pradėjo sakyti, kad jisai viską sudaužys (duomenys neskelbtini) patalpose. Po tokių jo žodžių ji iškvietė apsaugą „G4S”. Tačiau iki jų atvažiavimo minėtas asmuo, pasiėmęs vieną iš kėdžių, mėtė ją į televizorių (televizorius nuo įėjimo durų ketvirtas iš viršaus), mėtęs kėdę į televizorių, jį apgadino, šiuo metu minėtas televizorius yra įlenktas, jis nebeveikia, kėdė taip pat sulaužyta. Po ko Ž. V. pasiėmė antrą kėdė ir mėtė ją į kitus du televizorius, ko pasėkoje asmuo apgadino dar tu televizorius (antro televizorius nuo įėjimo durų, iš viršaus, ekranas dešinėje pusėje, viršuje apgadintas, ten šiuo metu juoda dėmė, pirmas televizorius nuo įėjimo durų, iš viršaus visiškai neįsijungia, viršuje, per centrą yra skylė). Kiti televizoriai, juos prilietus taip pat kažkiek apgadinti yra, kadangi paspaudus ant jų ekrano lieka antspaudai. „G4S” atvažiavo kai minėtas asmuo jau viską sumėtė patalpoje, po ko atvažiavo policijos pareigūnai. Iki jų atvykimo Ž. V. pasišalino. Įmonės direktorius – P. Ž., yra informuotas apie įvykį, šiuo metu jis negalėjo atvykti, kadangi yra namuose su vaiku. Būtent jis jai nurodė, kad padaryta žala apytiksliai 750 Eur, nurodė, kad oficialų nuo įmonės pareiškimą pateiks savarankiškai. Įvykis užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameromis. Kiek jai yra žinoma, Ž. V. gydėsi (duomenys neskelbtini), bet nėra tikra, kad tai tiesa (b. l. 44).
2020 m. rugsėjo 4 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojai E. M. parodytos sunumeruotos 6 asmenų nuotraukos, iš kurių pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį ji yra davusi parodymus. Nuotrauka Nr. 4 yra Ž. V. gim. (duomenys neskelbtini), kitos nuotraukos yra asmenų, nesusijusių su atliekamu ikiteisminiu tyrimu. Atpažįstančiajai pasiūlius pagal jo nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį davė parodymus, ji pareiškė, kad iš jai pateiktų 6 nuotraukų, atpažįsta asmenį esantį nuotraukoje Nr. 4, tai yra vaikinas kuris 2020 m. rugpjūčio 29 d., apie 21.49 val., adresu (duomenys neskelbtini) stalu ir kėdėmis sudaužė tris televizorius priklausančius įmonei UAB (duomenys neskelbtini). Asmenį atpažįsta pagal veido bruožus tai yra akis, nosį, smakrą ir plaukus. Asmenį ji gerai atsimena, nes asmuo yra jų nuolatinis klientas. Jos žiniomis asmens vardas ir pavardė yra Ž. V. (b. l. 47).
2020 m. rugpjūčio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra lažybų punkto (duomenys neskelbtini) patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu įėjimas į minėtą lažybų punktą yra laisvas, duris atviros. Užėjus pro pagrindinės duris, tiesiai yra stačiakampio formos, pailgas, pilkai-raudonos spalvos stalas, nuo jo toliau stovi du ovalo formos pilki stalai, prie minėtų stalu stovi pristumiamos kėdės. Ant pailgo, stačiakampio formos stalo stovi keturi kompiuteriai. Dešinėje pusėje (stovint nugara į pagrindinio įėjimo duris), ant sienos kabo televizoriai. Televizoriai išdėstyti dviem eilėmis. Viršutinėje eilėje minėtu televizorių yra 8 vnt.; apatinėje eilėje jų yra 8 vnt. Ant pirmojo televizoriaus (nuo pagrindinio įėjimo durų) matomas apgadinimas, jo viršuje, per vidurį matosi skylė, jo apačioje, per vidurį yra įskilimas. Antras televizorius (nuo įėjimo durų) dešinės pusės viršuje yra dužęs, matomas įskilimas bei juodas ekranas. Ketvirtas televizorius (nuo įėjimo durų) yra sudaužytas, ekranas skilęs, aštuntas televizorius ( nuo įėjimo durų) apgadintas, neveikia. Patalpos gale, dešinėje pusėje (stovint nugara į įėjimo duris) ant sienos kabo keturi televizoriai, kurie sukabinti ant sienos dviem eilėmis, priešais minėtus televizorius stovi juodos spalvos, stačiakampio formos stalai, prie jų yra sustatytos trys juodos spalvos kėdės, viena iš kėdžių yra sulaužyta. Patalpa stebima vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 9-14).
2020 m. rugsėjo 7 d kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas „Kamera 2.1“, gautas el. paštu. Vaizdo įrašo trukmė 41:15 min. Paleidus vaizdo įrašą matomas lošimų salono vidus. Apačioje kairėje pusėje baltas užrašas su data ir laiku pradžia 08/29/2020 21:13:29 (laikas keičiasi). Apačioje dešinėje pusėje baltas užrašas (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše matomi ant sienos priešais kamerą kabantys 16 vnt. televizorių sukabintų dviem eilėm. Priešais juos stovi du ovalo formos stalai šalia kurių dvi kėdės viena juoda, viena raudona. Dešiniau stovi du ilgi stalai ant kurių pastatyti 4 vnt. monitorių, klaviatūrų ir pelių, šalia stovi kėdės. Dešinėje pusėje yra baro tipo stalas atskirtas stiklu už kurio yra trys žmonės darbuotojų patalpa. Salėje matomi 8 žmonės. Iki 21:41:26 tyrimui reikšmingos informacijos nėra. 21:41:26 vaikinas baltais sportbačiais, šviesios spalvos šortais, baltos spalvos su juodomis rankovėmis ir gobtuvu džemperiu, bei tamsiai mėlynos spalvos kepure su snapeliu (Nr. 1) nuo darbuotojų stalo eina prie ovalaus stalo kuris yra kairėje. Patraukia nuo stalo raudoną kėdę ir kelia ovalų stalą. Šalia stovėjęs vyriškis tamsios spalvos batais, mėlynais džinsais ir juoda striuke (Nr. 2) kairės rankos delnu spaudžia stalą žemyn. Vaikinas Nr. 1 traukiasi toliau nuo televizorių o vyras Nr. 2 užstoja jam kelią. Nr. 1 dingsta iš kameros vaizdo. 21:41:44 Nr. 1 be stalo eina prie antro ovalaus stalo. 21:41:46 Nr. 1 kelia antrą ovalų stalą ir jį pameta. 21:41:49 pakelia stalą ir meta į televizorius. Televizorius viršutinėje eilėje pirmas iš kairės užgesta. 21:41:52 Nr. 1 juda prie ilgų stalų ir pakelia šalia stalo stovėjusią kėdę ir meta ją į televizorius. Viršutinėje eilėje 5 iš kairės televizoriaus ekranas suskilo. 21:41:54 vaikinas juda kairiau ir pakelia dar vieną kėdę, kurią vėl meta į televizorius. Viršutinėje eilėje 7 televizoriaus ekranas rodo pusę vaizdo, o 8 televizorius užgesta. 21:41:58 vaikinas Nr. 1 dingsta iš kameros vaizdo. Toliau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nėra.
Taip pat apžiūrėtas vaizdo įrašas „Kamera 3 (1)“, gautas el. paštu. Vaizdo įrašo trukmė 55:02 min. Paleidus vaizdo įrašą matomas lošimų salono vidus. Apačioje kairėje pusėje baltas užrašas su data ir laiku pradžia 08/29/2020 21:19:57 (laikas keičiasi). Apačioje dešinėje pusėje baltas užrašas (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše matomi baro tipo stalas atskirtas stiklu už kurio yra trys žmonės darbuotojų patalpa. Ant sienos kabo du televizoriai. Dešinėje pusėje ant sienos kabo trys televizoriai po jais stalas su atskyrimais ant kurio stovi du monitoriai, klaviatūros ir pelės, šalia stalo stovi dvi kėdės. Apačioje dešinėje matomi du ovalus stalai šalia jų dvi kėdės. Kairiau matomas stalo kampas, monitorius ir dvi kėdės. Iki 21:47:55 ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nėra. 21:47:56 vaikinas Nr. 1 juda nuo darbuotojų stalo eina prie ovalaus stalo kuris yra dešinėje. Patraukia nuo stalo kėdę ir 21:48:00 kelia ovalų stalą. Vyras Nr. 2. kairės rankos delnu spaudžia stalą žemyn. Vaikinas Nr. 1 traukiasi atgal. Vyras Nr. 2 neleidžia praeiti vaikinui Nr. 1. 21:48:10 vaikinas Nr. 1 numeta stalą ant žemės. 21:48:14 vaikinas Nr. 1 prieina prie antro ovalaus stalo ir jį pakelia. 21:48:16 stalas iškrenta. 21:48:18 Nr. 1 pakelia nukritusį stalą ir meta jį į vaizdo kameros pusę. 21:48:20 Nr. 1 juda į kairę ir 21:48:21 pakelia kėdę kurią irgi meta į vaizdo kameros pusę. Tada vėl juda į kairę. 21:48:24 Nr. 1 dingsta iš kameros vaizdo. Nuo 21:48:24 ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos (b. l. 18-28).
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2020 m. rugpjūčio 29 d., 21.49 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), kazino klientas daužo ekranus, triukšmauja, pranešė darbuotoja M.. Papildomoje informacijoje apie patikrinimą užfiksuota, kad 2020 m. rugpjūčio 29 d., 21.49 val. vyriškos lyties asmuo apgadino įmonei UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausančius tris televizorius. Bendra padaryta turtinė žala įmonei apytiksliai 750 Eur. Įtariamasis asmuo iki policijai atvykstant pasišalino. Įvykis užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 3).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybės tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 284 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, smūgį nukentėjusiajam į veidą suduoda bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-689/2019).
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad Ž. V. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis, apklausiamas teisiamajame posėdyje pripažino, kad jis, (duomenys neskelbtini) esančiame lažybų punkte (duomenys neskelbtini), pasielgė neadekvačiai, pakėlė stalą ir metė jį į televizorius, po to dar du suolus metė į televizorius. Ten televizorių buvo trys, jie suskilo. Tuo metu ten buvo dar pastovių klientų, jo pažįstamų iš tos aplinkos. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojos E. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, iš kurių matyti, kad E. M. nurodė ir atpažino Ž. V., kaip kaltinime nurodytus veiksmus padariusį asmenį, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, įvykio vietos bei vaizdo įrašų apžiūros protokolai, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta ir fiksuoti turto apgadinimai, bei kita rašytinė bylos medžiaga. Šių įrodymų visuma nustatyta, kad Ž. V., 2020 m. rugpjūčio 29 d., apie 21.49 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas (duomenys neskelbtini) lažybų punkte, įžūliu elgesiu, pašalinių asmenų akivaizdoje, vandališkais veiksmais, kas pasireiškė tuo, kad jis tyčia paėmė ovalios formos stalą ir metė jį į sieną ant kurios buvo pakabinti televizoriai, tada vėl paėmė šalia stovėjusį ovalios formos stalą ir vėl metė jį į sieną ant kurios buvo pakabinti televizoriai, toliau tęsdamas savo veiksmus paėmė šalia stovėjusį stačiakampio formos stalą ir metė jį į sieną ant kurios buvo pakabinti televizoriai, tokiais savo veiksmais sugadindamas 3 Led televizorius „Hitachi“ kurio 1 vnt. kaina 248,07 Eur, bendra suma 744.22 Eur, taip padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 744.42 Eur žalą. Kaltinamojo įžūlų elgesį – lažybų punktui priklausančių televizorių sudaužymą matė ten dirbanti liudytoja E. M. bei kiti viešoje vietoje – lažybų punkte buvę asmenys, tokiu būdu akivaizdu, jog buvo sutrikdyta viešoji tvarka, nutrauktas aplinkinių žmonių darbas, laisvalaikis, į įvykio vietą buvo iškviesta policija. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, t. y. kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai, todėl Ž. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.
Teismas pažymi, kad kaltiname nurodyta, jog kaltinamasis savo veiksmais sugadino 3 Led televizorius „Hitachi“, kurio 1 vnt. kaina 248,07 Eur, bendra suma 744.22 Eur, taip padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 744.42 Eur žalą, tačiau akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju buvo padaryta spausdinimo klaida, nurodant skirtingą bendrą sugadintų daiktų verčių sumą (744,22 Eur) ir padarytos žalos dydį (744,42 Eur), todėl ši aplinkybė tikslintina, nurodant, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo padaryta 744,22 Eur dydžio žala. Pažymėtina, kad ši aplinkybė veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.
Dėl bausmės skyrimo Ž. V.
Skirdamas bausmę Ž. V., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas, nusikalstama veika baigta, padaryta iš chuliganiškų paskatų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (nors kaltinamasis pripažino, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo išgėręs, tačiau nurodė, jog buvo adekvatus, o jo veiksmus pagrinde išprovokavo ne alkoholis, o priklausomybė azartiniams žaidimams, todėl kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio šiuo atveju nepripažintinas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe).
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius Ž. V. –iki pastarosios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas vieną kartą, teistumas nusikalstamos veikos padarymo metu buvo išnykęs (b. l. 71-74), baustas administracine tvarka, iš jų ne kartą už nedidelius viešosios tvarkos pažeidimus (b. l. 61-70), vykdantis individualią veiklą (b. l. 60).
BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Nors prokurorė teismo posėdžio metu kaltinamajam siūlė paskirti griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, tačiau teismas, įvertinęs tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamojo teistumas buvo išnykęs, taigi, jis laikytinas neteistu, taip pat tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl tokio savo poelgio, daro išvadą, kad griežčiausios įstatymo sankcijoje numatytos bausmės – laisvės atėmimo paskyrimas šiuo atveju nebūtų proporcinga bausmė. Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam Ž. V. už padarytą nusikaltimą paskyrus laisvės apribojimą, nustatant didesnį už vidurkį šios bausmės terminą – 1 metus 6 mėnesius (BK 48 straipsnio 2 dalis), kartu paskiriant BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus ir draudimus – įpareigoti bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar sveikatos priežiūra bei uždrausti bausmės vykdymo laikotarpiu lankytis lažybų punktuose, kazino ar kitose vietose, kuriose organizuojami azartiniai lošimai (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 1 punktas ir 6 dalis). Taip pat kaltinamasis įpareigotinas per 6 mėnesius atlyginti UAB (duomenys neskelbtini) padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Pagrindinis laisvės apribojimo bausmės taikymo tikslas yra nustatyti nuteistojo elgesio teisinę kontrolę, kuri padėtų nuteistajam teigiamai adaptuotis visuomenėje ir sulaikytų jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Teismo nuomone, ši kaltinamajam Ž. V. paskirta bausmės rūšis turės teigiamą įtaką jo elgesiui, padės įgyvendinti (pasiekti) BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, ir bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo. Pažymėtina ir tai, kad realiai dirbdamas Ž. V. bus visuomenei ir savo artimiesiems naudingesnis, negu būdamas įkalinimo įstaigoje, juo labiau, kad jis gana jauno amžiaus.
Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis Ž. V. kaltę pripažino, todėl jam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam Ž. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Dėl civilinio ieškinio
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė 744,22 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl 2020 m. rugpjūčio 29 d., 22 val. įmonės (duomenys neskelbtini) lažybų punkte (duomenys neskelbtini) sudaužytų televizorių. 2020 m. rugsėjo 31 d. į bendrovės lažybų punktą atvykus bendrovės technikui buvo nustatyta, kad yra sudaužyti ir neveikia trys LED televizoriai „Hitachi 40HYC42 Full HD“. Nuostoliai yra 744,22 Eur. Prašo UAB (duomenys neskelbtini) pripažinti civiliniu ieškovu bendrai 744,22 Eur sumai ir išieškoti šią sumą iš kaltų asmenų (b. l. 32). Kartu su civiliniu ieškiniu pateikta 2020 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita-faktūrą, iš kurios matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo tris LED televizorius „Hisense H40B5100“ už 744,22 Eur (b. l. 33).
Teismo posėdžio metu civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas nurodė, kad civilinį ieškinį pilnai palaiko. Kaltinamasis Ž. V. nurodė, kad civilinį ieškinį pripažįsta. Išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius tris LED televizorius „Hitachi“ savo tyčiniais veiksmais – mesdamas į juos lažybų punkte buvusius stalus – sugadino būtent kaltinamasis Ž. V.. Dėl šios priežasties UAB (duomenys neskelbtini) turėjo įsigyti tris naujus televizorius sudaužytiems televizoriams pakeisti, ką patvirtina byloje pateikta PVM sąskaita-faktūra. Tai civiliniam ieškovui kainavo 744,22 Eur, todėl šią sumą prašoma priteisti iš kaltinamojo. Taigi, UAB (duomenys neskelbtini) patirta 744,22 Eur turtinė žala yra padaryta kaltinamojo nusikalstama veika. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas atlyginti iš kaltinamojo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti Ž. V. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalies 1 punktu bei 6 dalimi, nustatyti Ž. V. šiuos įpareigojimus ir draudimus:
1) bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
2) bausmės vykdymo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar sveikatos priežiūra;
3) bausmės vykdymo laikotarpiu uždrausti lankytis lažybų punktuose, kazino ar kitose vietose, kuriose organizuojami azartiniai lošimai;
4) per 6 (šešis) mėnesius atlyginti UAB (duomenys neskelbtini) padarytą žalą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Ž. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš Ž. V. UAB (duomenys neskelbtini) naudai 744,22 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 22 cnt) turtinei žalai atlyginti.
Išaiškinti Ž. V., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.
Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.
Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).
Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).
Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1, Vilniuje).
Nuosprendis per dvidešimt (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.