Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-01-31 · Civilinė byla Nr. 2S-211-661/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-31
Bylos Nr.
2S-211-661/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Barkauskas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Lukene“
Ieškovas
J. J.
Kategorijos
Civilinės bylos Nr. 2S-211-661/2019
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03834-2018-1
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.3.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Lukene“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-13589-647/2018 pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lukene“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „LUKENE“, prašydamas priteisti iš atsakovo 3856,04 Eur skolos, 2082,26 Eur delspinigių, bylinėjimosi išlaidas.

2. Savo reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - atsakovo UAB „LUKENE“ piniginių lėšų areštą 5728,38 Eur sumoje, paliekant teisę disponuoti kitomis lėšomis pagal būtiniausią poreikį, o jų nesant areštuoti atsakovo kilnojamąjį, o jo nesant nekilnojamąjį turtą.

3. Ieškovas nurodė, kad ieškovui ši suma yra didelė, atsakovas yra vengęs vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir kitų asmenų atžvilgiu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismas 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino.

5. Teismas pasirėmęs 2007-2013 metų Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis, konstatavo, kad ieškinio suma yra didelė. Taip pat nurodė, kad tenkindamas prašymą iš dalies teismas preliminariai įvertino ieškinio pagrįstumą, grėsmę teismo sprendimo įvykdymui ir laiko, kad arešto mastas šiuo konkrečiu atveju turi būti 5 000,00 Eur.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskirajame skunde atsakovė UAB „Lukene“ prašo Vilniaus miesto regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismas 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Ieškinys prima facie yra nepagrįstas, todėl ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos byloje.

6.2. Laikinosios apsaugos priemonės nutartimi pritaikytos byloje nesant jokių įrodymų apie atsakovo ketinimus apsunkinti teismo sprendimo vykdymą.

7. Ieškovas J. J. atsiliepimo į pareikštą skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo dalyko

8. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

9. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro V Vilniaus miesto regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismas 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

10. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų nesirėmė jau nuo 2016 metų Lietuvos apeliacinio teismo naujai suformuota laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktika. Aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodoma, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kuris gali būti palankus ieškovui. Be to, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turi nepažeisti šalių interesų pusiausvyros.

11. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, apeliantės finansinė padėtis nesuponuoja grėsmės būsimo galbūt palankaus ieškovams teismo sprendimo įvykdymui, be to, ieškovai neįrodė atsakovės nesąžiningumo.

Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo

12. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015). Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016). Taigi, teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

13. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atlikęs ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimą, duomenų dėl ieškinio atsakovės atžvilgiu akivaizdaus nepagrįstumo nenustatė. Apeliantė neteigia, kad ieškovų pasirinktas galbūt pažeistų teisių gynybos būdas būtų aiškiai neleistinas pagal esantį teisinį reguliavimą ar objektyviai neįmanomas. Nagrinėjamu atveju ieškovas savo reikalavimą pagrindė ieškinyje išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, taip pat pateikė, jų nuomone, šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad įvertinus bylos medžiagą, ieškinys preliminariai pagrįstas.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui

14. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – reali grėsmė, kad ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės.

15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus duomenis apie atsakovės finansinę padėtį, sprendė, kad pareikšto ieškinio suma atsakovei didelė.

16. Pažymėtina, kad ieškovas ieškinyje nurodė, kad ieškinio suma yra didelė jam pačiam, kas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu, neturi visiškai jokios reikšmės. Konstatavęs, kad vien didelės turtinės vertės reikalavimas gali pasunkinti arba padaryti neįmanomu būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą, teismas sprendė, kad kyla grėsmė galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė atskirajame skunde su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir tvirtina, kad vien didelė ieškinio suma, su kuo teismas susiejo rizikos teismo sprendimo įvykdymui buvimą, nelaikytina aplinkybe, patvirtinančia tokią grėsmę, juolab kad apeliantės įmonės finansinė padėtis yra gera.

17. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vien dėl didelės ieškinio sumos preziumuojamos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, padarė nepakankamai pagrįstą ir pastarųjų metų Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse pateiktų išaiškinimų akivaizdžiai neatitinkančią išvadą. Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo. Tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018).

18. Todėl skundžiamos nutarties argumentacija, kuria grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimas buvo susietas išimtinai su reikalavimo sumos dydžiu, kritikuotina kaip savaime nepakankama teismo sprendimo neįvykdymo grėsmei pripažinti.

19. Preziumuojama, kad asmuo yra sąžiningas civilinių teisinių santykių dalyvis. Nebent įstatymas numato kitaip (pavyzdžiui, Civilinio kodekso 6.67 straipsnis). Atitinkamai teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo grėsmė, kaip sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, nėra preziumuojama. Asmuo, reikalaujantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi nurodyti aplinkybes ir pateikti faktinius duomenis, patvirtinančius realią ar hipotetinę teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo grėsmę.

20. Ta aplinkybė, kad atsakovas galimai yra skolingas ieškovui ar nesutinka su ieškovo pretenzija, savaime nesudaro pagrindo teigti esant atsakovo piktybiškumą, leidžiantį daryti prielaidą, kad jis nevykdys būsimo teismo sprendimo.

21. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad nors ieškinys ir prima facie laikytinas pagrįstu, tačiau ieškovas neįrodė atsakovo nesąžiningumo, t.y. kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės: J. J. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Lukene“ atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: J. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Teisėjas Alvydas Barkauskas