Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Z. B. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Jonui Petrikui, valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Teisingumo ministerijai, Lietuvos Generalinei prokuratūrai, dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolis Jonas Petrikas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjos skundą, patvarkymu skundo netenkino, skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0172/06/00142 perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, jog pagrįstai areštavo J. B. sutuoktinės pinigines lėšas ir tada pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra jungtine nuosavybe nustatymo.

Suinteresuoti asmenys atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas konkretaus antstolio veiksmo teisėtumo požiūriu. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog antstolio Jono Petriko žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0172/06/00142, vykdoma pagal Klaipėdos m. VPK VP EPS išduotą 2006 m. liepos 13 d. nutarimą Nr. 5176R dėl 125,00 Lt (36,00 Eur) išieškojimo iš J. B., išieškojo Klaipėdos AVMI naudai (vykd. b. l. 1-3, 6-7). Siūlymas sumokėti skolą J. B. išsiųstas paštu, įteiktas 2006 m. spalio 28 d. asmeniškai (vykd. b. l. 8). Antstolis nustatė, jog skolininko vardu nėra registruotino turto (vykd. b. l. 117-119, 121, 123, 198), reguliariai tikrino skolininko turtinę padėtį (vykd. b. l. 12-14, 17-44, 57-63, 65-71,72-73, 75-84, 86-87, 93-105, 109-115, 131-132, 147-156, 160), šeiminę padėtį (vykd. b. l. 41, 64, 85, 116, 130, 64, 167), priėmė patvarkymus dėl skolininkui priklausančių piniginių lėšų arešto (51-53, 88-91,106). Gyventojų registro tarnybos duomenimis nustatė, jog skolininkas 2014 m. vasario 26 d. sudarė santuoką su Z. B., gim. 1967 m. kovo 14 d. (vykd. b. l. 116). 2015 m. birželio 26 d. patvarkymu dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo antstolis nurodė, jog vykdomojoje byloje apskaičiavo 139,67 Eur vykdymo išlaidas (vykd. b. l. 175), 2015 m. birželio 29 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo (vykd. b. l. 176), 2015 m. birželio 29 d., pareikalavo iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko sutuoktinės Z. B., darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą, ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (vykd. b. l. 177). Antstolis 2015 m. liepos 17 d. patvarkymu areštuoti lėšas areštavo 175,67 Eur sumą, esančią skolininko sutuoktinės vardu atidarytoje sąskaitose kredito įstaigoje UAB ‚Medicinos bankas“ (vykd. b. l. 184), 2015 rugpjūčio 18 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojui kreiptis dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (vykd. b.l . 200). 2015 m. rugsėjo 24 d. antstolio J. Petriko kontoroje gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuro pranešimas, kuriuo informuojama, jog J. B. pagal Klaipėdos m. VPK 2006 m. liepos 13 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 5176R (nutarimo Nr. E461506) sumokėjo 36 Eur baudą (vykd. b. l. 227). 2017 m. balandžio 5 d. antstolis Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikė nurodymą priverstinai nurašyti 139,67 Eur piniginių lėšų sumą, esančią Z. B. vardu atidarytoje banko sąskaitoje (vykd. b. l. 269). Vykdomojoje byloje pateiktas 2017 m. balandžio 11 d. mokėjimo nurodymas, kuris patvirtina, kad iš Z. B. banko sąskaitos antstoliui Jonui Petrikui pervesta 139,67 Eur (vykd. b. l. 277).

Pareiškėja skundžia antstolio veiksmus, prašo panaikinti 2015 m. liepos 17 d. patvarkymu antstolio pritaikytą turto areštą Z. B. vardu atidarytose banko sąskaitose esančioms lėšoms. Pažymi, kad Z. B. nėra skolininkė, o skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje teismo nutartimi nėra nustatyta ir negali būti nustatyta, nes sutuoktiniai jokio turto neturi.

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis numato, jog išieškojimas iš fizinių asmenų gali būti nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o taip pat bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Jeigu skolininkui priklausanti turto dalis bendrajame turte nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatyto (Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalis). Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog skolininkas kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo registruotino turto neturi, pajamų negauna, nors ir verčiasi individualia veikla (vykd. b. l. 195). Vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad skolininkas J. B. 2014 m. vasario 26 d. sudarė santuoką su Z. B., viešųjų registrų duomenimis sutuoktiniai nėra sudarę ir/ar įregistravę vedybų sutarties (vykd. b. l. 194), todėl skolininko ir jo sutuoktinės turtui, įgytam santuokos metu taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (Civilinio kodekso 3.82 straipsnis), kuris nustato, jog turtas įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalis), įskaitant ir pajamas, gautas iš vieno sutuoktinio veiklos (Civilinio kodekso 3.88 straipsnis). Pažymėtina, jog išieškojimas, pagal asmenines sutuoktinio prievoles į jo dalį bendrame turte nukreipiamas tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Antstolis nustatęs, jog skolininkas jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto neturi, tačiau yra sudaręs santuoką, remdamasis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, pagrįstai 2015 m. liepos 17 d. priėmė skundžiamą patvarkymą ir areštavo skolininko sutuoktinės vardu atidarytose sąskaitose esančias lėšas bei kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad skirtingai nei nurodo pareiškėja, 2016 m. balandžio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria iš dalies tenkino pareiškėjo antstolio J. Petriko prašymą dėl turto dalies nustatymo, ir nustatė, kad skolininkui J. B., bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine Z. B. priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių sutuoktinės Z. B. vardu atidarytoje banko sąskaitoje UAB „Medicinos bankas“.

Pažymėtina, kad analogiško turinio aplinkybės ir ginčijamo patvarkymo, kuriuo išieškojimas nukreiptas į skolininko sutuoktinei priklausančiose banko sąskaitose esančias pinigines lėšas jau buvo analizuojamos, nagrinėjant pareiškėjo J. B. 2015 m. rugpjūčio 12 d. skundą dėl antstolio veiksmų. 2015 m. spalio 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi atmetė pareiškėjo skundą ir nurodė, kad antstolis areštuodamas skolininko sutuoktinės sąskaitoje esančias pinigines lėšas ir nukreipdamas į jas skolos išieškojimą, nepažeidė antstolio veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. 2015 m. gruodžio 17 d. Klaipėdos apygardos teismas minėtą nutartį paliko nepakeistą.

Iš pateikto skundo turinio matyti, kad pareiškėja ginčija ir vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti teisėtumą, kuris pareiškėjos nuomone yra neteisėtai išduotas. Minėtas nutarimas dėl baudos už transporto priemonės stovėjimą ant šaligatvio J. B. priimtas nepagrįstai.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ar juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Klaipėdos miesto VPK VP EPS priimtas nutarimas Nr. 5176R yra vykdytinas ir pateiktas vykdyti antstoliui CPK VI dalyje nustatyta tvarka. Vykdomojo dokumento pateikimo ir priėmimo vykdyti tvarką reglamentuoja LR CPK 650 ir 651 straipsniai. CPK 651 straipsnio 2 dalis numato pavyzdinį sąrašą aplinkybių, pagal kurias sprendžiama, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Nagrinėjamu atveju antstolis, nenustatęs jokių akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, priėmė 2006 m. spalio 24 d. Klaipėdos m. VPK VP eismo priežiūros skyriaus pateiktą nutarimą (vykd. b. l. 1).

Policijos pareigūnų išduotas nutarimas yra vykdomasis dokumentas, vykdytinas civilinio proceso tvarka (CPK 584 str. 2 d. 1 p., 587 str. 1 d. 6 p.,), priskirtinas institucijų ir pareigūnų priimamiems CPK nustatyta tvarka vykdytiniems sprendimams. Byloje nėra duomenų, kad vykdomasis dokumentas buvo pripažintas negaliojančiu, todėl antstolis neturėjo objektyvių priežasčių įžvelgti kokių nors kliūčių pateiktam vykdomajam dokumentui priimti. Teismas sutinka su antstolio patvarkyme išdėstyta pozicija, jog įstatymas neįpareigoja antstolio tikrinti, vykdomųjų raštų, šiuo atveju – policijos pareigūnų priimtu nutarimu administracinių teisės pažeidimų byloje, teisėtumo ir pagrįstumo, tai yra teismo prerogatyva. Tokiems veiksmams atlikti antstolis neturi galimybių, minėtų veiksmų atlikimas būtų vertinamas kaip antstolio kompetencijos viršijimas. Laikytina, kad antstolis, priimdamas vykdyti išieškotojos Klaipėdos m. VPK VP eismo priežiūros skyriaus pateiktą vykdomąjį dokumentą, nepažeidė procesinių teisės normų, numatytų CPK 650 straipsnyje, 651 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

Pareiškėja taip pat nesutinka su atliktu vykdymo išlaidų paskaičiavimu, mano, kad jos paskaičiuotos neteisėtai ir yra neproporcingai didelės. Nurodo, jog antstolis nepagrįstais reikalauja jam sumokėti 139,67 Eur vykdymo išlaidų, nes skolininkas J. B. jau yra sumokėjęs jam paskirtą baudą, tai poreikio atlikti kokius nors išieškojimo veiksmus ir už juos gauti atlygį nėra.

Jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju, priverstinis sprendimo vykdymas sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių ir skolininkas privalo atlyginti antstoliui visas priverstinio vykdymo išlaidas (Civilinio proceso kodekso 609 straipsnio 1 dalis, 610 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 609 straipsnį vykdymo išlaidas sudaro vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti, vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje bei atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, vykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog skolininkas per antstolio nurodytą terminą įsiskolinimo nepadengė (vykd. b. l. 6-7), antstolis atliko vykdomuosius veiksmus, pradėjo priverstinį skolos išieškojimo procesą, todėl įgijo teisę gauti atlyginimą. Antstolis, pradėjęs vykdyti vykdomąją bylą, turi teisę į atlygį, o paneigus šią teisę būtų pažeisti teisėti antstolio ekonominiai lūkesčiai. Pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, jog skolininkas įsiskolinimą padengė pats, nepaneigia antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento vykdymą, kadangi atlygio antstoliui išieškojimas iš skolininko priklauso tik nuo to, ar skolininkas įvykdė teismo sprendimą per raginime nustatytą terminą, ar po to, kai šis terminas jau buvo suėjęs. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog įsiskolinimas per antstolio siūlyme nustatytą terminą padengtas nebuvo, antstolis atliko priverstinius išieškojimo veiksmus, vykdomojoje byloje, kurioje šie veiksmai atlikti, apskaičiavo vykdymo išlaidas, išsiuntė patvarkymą skolininkui, todėl skolininkas įgijo pareigą šias vykdymo išlaidas atlyginti. Duomenų, kad antstolis būtų atlikęs veiksmus, kurie nebuvo būtini ar būtų buvę pertekliniai ar vykdymo išlaidos būtų paskaičiuotos pažeidžiant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą skaičiavimo tvarką, byloje nėra. Įvertinus vykdomoje byloje esantį 2015 m. birželio 26 d. patvarkymą bei byloje esantį vykdymo išlaidų apskaičiavimą, kuriame detaliai nurodytas paskaičiuotų vykdymo išlaidų dydis (vykd. b. l. 175) pripažintina, kad vykdymo išlaidos paskaičiuotos pagrįstai ir turi būti atlygintos.

Pažymėtina ir tai, kad Klaipėdos m. VPK VP nutarimas, kuriuo J. B. buvo nubaustas 36 Eur bauda buvo visiškai įvykdytas, skolininkui 2015 m. rugsėjo 9 d. sumokėjus paskirtą baudą, vykdomosios bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 139,67 Eur vykdymo išlaidų suma buvo išieškota, vykdomoji byla praktiškai baigta ir antstolis jau nebeatlieka jokių procesinių veiksmų.

Kiti pareiškėjos nurodomi argumentai dėl antstolio etikos ir pareiškėjos manymu, vykdomo susidorojimo bei teiginiai apie jos sutuoktinio įsteigtos organizacijos planuojamus mitingus yra nesusiję su šio skundo nagrinėjimo ribomis, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Išanalizavus nustatytas faktines bylos aplinkybes, atsižvelgiant į pareiškėjos bei antstolio argumentus ir esamą teisinį reglamentavimą nustatyta, kad antstolis J. Petrikas, atlikdamas vykdymo veiksmus išieškant iš J. B. priteistą skolą, nepažeidė LR CPK nuostatų, ir pagrįstai skolos išieškojimą nukreipė į skolininko sutuoktinės Z. B. banko sąskaitoje esančias lėšas, kurių ½ dalis teismo nutartimi buvo pripažinta skolininko nuosavybe, esančia bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR CPK 513 str.).

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 510-513 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos Z. B. skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0172/06/00142 atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0172/06/00142 grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

Nutartis atskiruoju skundu gali būti skundžiama per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.