- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-03-30
- Bylos Nr.
- AN2-81-574/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00307-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. Č.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius Virginija Šileikienė
- Advokatai
- Sigitas Židonis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto R. Č. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) 2022 m. vasario 23 d. priėmė nutarimą Nr. VDI-ANR_N-124-2022, kuriuo už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 96 straipsnio 2 dalyje, padarymą R. Č. skirta administracinė nuobauda – 560 Eur dydžio bauda.
Šalies argumentai
2. R. Č. atstovas advokatas Sigitas Židonis dėl Institucijos nutarimo Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti Institucijos 2022 m. vasario 23 d. nutarimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartimi skundas atmestas.
2.1. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. Č. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti bei priteisti iš Institucijos bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2.2. Nurodo, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017,2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018). Teismas neatsižvelgė į šias nuostatas priimdamas skundžiamą nutartį.
2.3. Nagrinėjamu atveju, 2022 m. sausio 26 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. VDI-ANR-P-87-2022 konstatuojama, kad DK 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų pareigų nevykdymas pasireiškė tuo, kad jis pažeidė konkrečius normatyvinius aktus – Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – DSSĮ) 39 straipsnio 3 ir 4 dalis, Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021-10-25 įsakymu Nr. Al- 457/V-961 5, 6 ir 18 punktus. VDĮ šiuos pažeidimus inkriminavo dėl to, kad tuo metu galiojusi DK 30 straipsnio 2 dalies redakcija buvo abstrakti, joje niekaip nebuvo pasisakyta apie konkrečias prevencines priemones (skirtingai nuo galiojančios redakcijos), todėl VDI buvo sudėtinga suformuluoti kaltinimus. Kadangi ANK 96 straipsnis numato administracinę atsakomybę už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą, todėl protokolas ir buvo surašytas remiantis pirmiau nurodytais norminiais teisės aktais.
2.4. 2022 m. vasario 23 d. nutarime jo kaltė padarius administracinį nusižengimą grindžiama visiškai kitu pagrindu: per kalendorinius metus dėl asmeniškai jo taikomo mobingo į VDI įstaigos darbuotojai su anoniminiais skundais kreipėsi net keturis kartus; įvertinus VDI atliktos apklausos rezultatus, buvo nustatyta, kad psichologinio smurto išraiškas darbuotojai patyrė būtent iš jo pusės; vykdydamas VDI 2021 m. birželio 18 d. reikalavimą (dėl DSSĮ 39 straipsnio 3 ir 4 dalių, Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021-10-25 įsakymu Nr. A1-457/V-961 5, 6 ir 18 punktų vykdymo), jis bandė taikyti prevencines priemones darbuotojų psichologinei būklei pagerinti, tačiau iš esmės tapatūs anoniminiai skundai tęsėsi; jis nepakankamai aktyviai vykdė įstatymuose nustatytą darbdavio pareigą sukurti atitinkamą darbo aplinką, kuri tenkintų darbuotojus ir tuo pažeidė DK 30 straipsnio 1 ir 2 dalių nustatytus reikalavimus. Teismas niekaip nevertino ir nepasisakė dėl to, kad protokolas buvo surašytas dėl vienokių pažeidimų, o jis yra nubaustas dėl kitokių pažeidimų.
2.5. Iki skundžiamo nutarimo priėmimo iš jo buvo reikalaujama vykdyti DSSĮ 39 straipsnio 3 ir 4 dalių, Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021-10-25 įsakymu Nr. Al- 457/V-961 5, 6 ir 18 punktus, jais vadovaudamasis jis taikė pačias įvairiausias prevencines priemones darbuotojų psichologinei būklei pagerinti, o faktiškai buvo nubaustas už jo paties neva taikytą mobingą/psichologinį smurtą dalies darbuotojų atžvilgiu. Kadangi anoniminių skundų turinys jam nebuvo ir negalėjo būti žinomas, akivaizdu, kad taikytos prevencinės priemonės ir negalėjo būti pakankamai efektyvios, nes jos buvo skirtos ir nukreiptos visai kitiems tikslams pasiekti. Tik iš skundžiamo nutarimo turinio paaiškėjo, kad dėl neva netinkamo psichologinio klimato kolektyve faktiškai kaltas ne prevencinių priemonių trūkumas ar jų neefektyvumas, o būtent jis, kaip konkretus asmuo. Galima daryti išvadą, kad prevencinės priemonės turėjo būti ne bendro pobūdžio, o parinktos ir adresuotos asmeniškai jam, tik tokiu atveju jos galėjo būti efektyvios.
2.6. Susipažinus su skundžiamu VDI nutarimu ir tik iš jo turinio supratus, jog yra patrauktas administracinėn atsakomybėn ne dėl to, kas buvo nurodyta Administracinio nusižengimo protokole, o dėl neva asmeniškai jo paties netinkamo elgesio, jis savo skundu teismui įrodinėjo, jog tokiu atveju nėra pagrindo jo veiksmus traktuoti kaip administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 2 dalyje. Jeigu būtų įrodyta, kad jis asmeniškai kažkieno atžvilgiu taikė psichologinį smurtą, pažeidė kažkieno garbę ar orumą, tai galėtų būti priežastis svarstyti, ar nebuvo pagrindo taikyti tarnybinę nuobaudą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje (atitikmuo – DK 58 straipsnyje). Jo veiksmai, kurie nurodyti skundžiamame nutarime, neturėtų būti traktuojami kaip administracinis nusižengimas, nes nėra tokio nusižengimo sudėties.
2.7. Teismas, atmesdamas jo argumentus, remiasi neva jau pradedama formuoti teismų praktika šios kategorijos bylose ir skundžiamoje nutartyje nurodo Kauno apygardos teismo nutartį Nr. e2A-349-587/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartį Nr. 2A-174-910/2021, Kauno apygardos teismo nutartį Nr. e2A-572-945/202l. Nurodytose bylose buvo nagrinėjami visiškai kitokio pobūdžio ginčai, šiose nutartyse nėra pasisakyta dėl skunde keliamų įstatymų taikymo klausimų, todėl teismas, atmesdamas jo argumentus, neturėjo pagrindo jomis remtis. Pateikti faktiniai duomenys ir teisiniai argumentai suteikia pagrindą teigti, kad tiek 2022 m. vasario 23 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje, tiek skundžiama teismo nutartis, yra nepagrįsti ir neteisėti.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į skundą Institucija prašo R. Č. apeliacinį skundą bei prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
3.1. Atsiliepime nurodoma, jog Institucija nesutinka su apelianto nuomone, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.
3.2. ANK 96 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) vadovui R. Č. buvo surašytas 2022 m. sausio 26 d. protokolas ir priimtas VDI 2022 m. vasario 23 d. nutarimas, yra numatyta juridinių asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų atsakomybė už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą. Šios normos dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Institucijai atlikus (duomenys neskelbtini) reaguojamąjį patikrinimą, buvo konstatuoti DK 30 straipsnio 1, 2 dalių pažeidimai, už kuriuos (duomenys neskelbtini) vadovas R. Č. ir buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį. Institucijos nutarimu surinktų duomenų pagrindu buvo konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) vadovas savo vadovaujamoje įstaigoje neįvykdė darbdavio pareigos sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojai jaustųsi psichologiškai saugūs ir savo atžvilgiu nepatirtų negatyvių, su jų garbe ir orumu susijusių veiksmų, taip pat buvo konstatuota, kad darbdavys nesiėmė visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti. Taigi (duomenys neskelbtini) vadovas R. Č. pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį už reaguojamojo patikrinimo metu nustatytus darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus.
3.3. Nesutinka su skundo argumentu, kad protokolas apeliantui buvo surašytas dėl vienokių pažeidimų, o jis 2022 m. vasario 23 d. nutarimu yra nubaustas dėl kitokių pažeidimų. Vertinant VDI 2022 m. sausio 26 d. protokolo ir VDI 2022 m. vasario 23 d. nutarimo turinį, (duomenys neskelbtini) vadovas R. Č. nubaustas už tuos pačius įvardintus pažeidimus, tik nutarime yra plačiau atskleista nustatytų pažeidimų esmė, pateikta platesnė motyvacinė dalis.
3.4. Nagrinėjamu atveju, išties susidariusi situacija, kai juridinio asmens ((duomenys neskelbtini)) vadovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jo vadovaujamoje įstaigoje darbuotojams nebuvo sukurta psichologiškai saugi darbo aplinka, ir to priežastys kildinamos/paaiškinamos būtent paties R. Č. netinkamais veiksmais jo vadovaujamų darbuotojų atžvilgiu. Taigi šiuo atveju susidarė dualistinė situacija, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas (duomenys neskelbtini) vadovas R. Č. yra/buvo atsakingas/kaltas ne tik už savo, kaip darbdaviui atstovaujančio asmens (juridinio asmens vadovo), pareigų nevykdymą, bet ir iš dalies už savo paties, kaip asmens, netinkamus ir priešingus teisei veiksmus, kurie ir įtakojo/sudarė prielaidas psichologiškai nesaugiai darbo aplinkai atsirasti. Jeigu (duomenys neskelbtini) vadovu tuo metu, kai Institucija vykdė įstaigos reaguojamąjį patikrinimą, būtų buvęs visai kitas asmuo, šiam asmeniui, kaip įstaigos vadovui, kaip ir nagrinėjamos bylos atveju R. Č., tektų prisiimti administracinę atsakomybę pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį už nustatytus darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus ir/ar darbdavio pareigų nevykdymą darbuotojams užtikrinant psichologiškai saugią darbo aplinką. (duomenys neskelbtini) vadovu esantis asmuo administracine tvarka atsako už psichologiškai saugios darbo aplinkos neužtikrinimą DK 30 straipsnio laikymosi prasme ir tuo atveju, jeigu tokią darbo aplinką įtakoja/sudaro darbuotojų (tarkime, paties R. Č.) veiksmai, priešingi DK 30 straipsnio nuostatoms. Čia paminėtina, kad juridinio asmens vadovas tuo pačiu yra ir darbuotojas (turi įstatymų nustatytas darbuotojo teises ir pareigas), taigi tam tikrais atvejais (kaip ir šioje byloje) juridinio asmens vadovas gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn ir už jo paties priešingus teisei veiksmus. Šioje byloje yra susidariusi situacija, kai R. Č. buvo pritaikyta administracinė atsakomybė (surašius administracinio nusižengimo protokolą ir priėmus nutarimą) už jo, kaip juridinio asmens vadovo, pareigų nevykdymą darbuotojams užtikrinant psichologiškai saugias darbo sąlygas, kai Institucijoje patikrinimo metu buvo gauti neginčijami įrodymai, kad būtent dėl paties R. Č. priešingų teisei veiksmų įstaigoje nėra sudaryta psichologiškai saugi darbo aplinka darbuotojams, kad būtent jis pats yra kaltas/atsakingas dėl to, kad tuo metu, kai jis vadovavo (duomenys neskelbtini), buvo sukurta tokia darbo aplinka, kurioje darbuotojai patyrė savo atžvilgiu priešiškus, neetiškus, žeminančius, agresyvius, užgaulius, įžeidžiančius veiksmus, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį (iki 2022 m. lapkričio 1 d. galiojusi DK 30 straipsnio 1 dalies redakcija). Kad Departamento darbuotojai savo atžvilgiu patyrė psichologinį smurtą darbe būtent iš jų įstaigai vadovavusio vadovo R. Č. ir kaip blogai jie dėl to psichologiškai jautėsi, kokius neigiamus išgyvenimus jiems teko patirti ir/ar kokius lemiamus sprendimus daliai darbuotojų dėl to teko priimti (išeiti iš darbo), atsispindi (duomenys neskelbtini) darbuotojų Institucijos vykdytoje 2022 m. sausio 17 d. apklausoje, taip pat ir įstaigos Darbo tarybos vykdytoje darbuotojų 2021 m. gruodžio 23 d. – 2022 m. sausio 10 d. apklausoje (šių abiejų apklausų duomenys atsispindi VDI protokole bei VDI nutarimo motyvacinėje dalyje).
3.5. Kaip jau minėta aukščiau, R. Č. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, kaip (duomenys neskelbtini) vadovas, jo vadovaujamoje įstaigoje neužtikrino psichologiškai saugios darbo aplinkos, taip pat kad jis, kaip darbdaviui atstovaujantis asmuo, nevykdė darbdavio pareigų, numatytų tuo metu galiojusio DK 30 straipsnio 1, 2 dalyse, tačiau ne už jo, kaip asmens/individo darbuotojų atžvilgiu taikytą psichologinį smurtą ir pažeistą darbuotojų garbę ar orumą. Klausimas dėl tarnybinės nuobaudos pagal VTĮ R. Č. skyrimo už galimus jo, kaip darbuotojo ir atsakingo asmens, įstaigos vadovo, padarytus darbo drausmės pažeidimus, taip pat už galimą įstaigos reputacijos menkinimą pagal kompetenciją priskirtinas nagrinėti jį į pareigas paskyrusiam subjektui (šiuo atveju – Lietuvos Respublikos Vyriausybei, toliau - LRV), o ne Institucijai. Institucijos duomenimis, tuometinis (duomenys neskelbtini) vadovas R. Č. ne kartą buvo kviestas į LRV kanceliariją pas LRV vadovę Ingridą Šimonytę pokalbiams ir paaiškinimams apie susidariusią neigiamą padėtį (duomenys neskelbtini), LRV (kaip ir Institucijai) gaunant pasikartojančius (duomenys neskelbtini) darbuotojų vardu pateiktus skundus (pirmiau anoniminius, vėliau – jau su 22 esamų ir buvusių (duomenys neskelbtini) darbuotojų parašais) dėl įstaigos vadovo R. Č. jų atžvilgiu vykdomo psichologinio smurto darbe (mobingo). Galutinis tokio LRV vadovės Ingridos Šimonytės ir (duomenys neskelbtini) vadovo R. Č. susitikimo rezultatas – susitarimas R. Č. atleisti iš darbo (pareigų) šalių susitarimu. Institucijos Integracijos su VSDFV duomenimis, R. Č. socialinio draudimo pabaiga (duomenys neskelbtini) fiksuojama (t. y. jis yra atleistas iš darbo) (duomenys neskelbtini).
3.6. Tiek priimant VDI 2022 m. vasario 23 d. nutarimą bei skiriant nuobaudą R. Č., tiek ir administracinės bylos Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjimo metu buvo įvertintos visos su R. Č. susijusios faktinės aplinkybės ir pažeidimų padarymo aspektai, pagrįstai buvo nustatyti pažeidimai, susiję su darbuotojų sauga ir sveikata. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartį ir administracinę teiseną nutraukti. Apeliantas nurodo, jog administracinio nusižengimo protokolas jam buvo surašytas dėl vienokių pažeidimų, o jis yra nubaustas dėl kitokių, ir tik iš VDI nutarimo turinio suprato, jog yra patrauktas administracinėn atsakomybėn ne dėl to, kas buvo nurodyta protokole, o dėl jo paties netinkamo elgesio – tokiu atveju nėra pagrindo jo veiksmų vertinti kaip administracinio nusižengimo, numatyto ANK 96 straipsnio 2 dalyje.
5. Pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį, juridinių asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų atsakomybė už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šią normą, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas šis asmuo pažeidė. Nagrinėjamu atveju, Institucijos 2022 m. vasario 23 d. nutarimu R. Č. buvo nubaustas pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį ir už tai, kad jis pažeidė DK 30 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.
6. DK (iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. galiojusi redakcija) 30 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. DK 30 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad darbdavys imasi visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti. Taigi nurodytose normose darbdaviui yra nustatyti bendro pobūdžio reikalavimai: 1) sukurti saugią aplinką darbuotojams santykyje su kartu dirbančiais asmenimi (taip pat ir vadovu) bei trečiaisiais asmenimis; 2) imtis reikiamų prevencinių priemonių, siekiant užkirsti kelią nepageidaujamų situacijų susidarymui; 3) tais atvejais, kai susiduriama su psichologinio smurto atveju, apsaugoti nukentėjusius asmenis ir teikti jiems pagalbą. Pastebėtina, kad administracinio nusižengimo bylai reikšmingu laiku galiojusios DK 30 straipsnio nuostatos, priešingai nei šiuo metu galiojančios įstatymo nuostatos, nenustatė konkrečių veiksmų, kurių privalo imtis darbdavys, siekdamas užtikrinti numatytų reikalavimų įgyvendinimą.
7. Administracinio nusižengimo protokole Nr. VDI-ANR_P-87-2022 bei nutarime Nr. VDI-ANR_N-124-2022 nurodyta, jog R. Č. pažeidė DSSĮ 39 straipsnio 3 dalies nuostatą, kuri numato, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja profesinės rizikos vertinimą įmonėje. Tuo atveju, kai įmonėje nėra kompetentingo personalo darbo vietoms ar objektams, kur turi būti vertinama rizika, nustatyti, rizikai tirti ir pagal tyrimo rezultatus nustatyti, šioms paslaugoms įmonė samdo įstaigas ar asmenis iš kitur. Darbo vietas ar objektus, kur turi būti įvertinta profesinė rizika, darbdaviui gali nurodyti darbo inspektorius. Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad profesinės rizikos vertinimo bendruosius nuostatus tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras bei sveikatos apsaugos ministras. Kompetencijos reikalavimus rizikos veiksnių tyrimo įstaigoms nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras.
8. Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. Al- 457/V-961 5 punkte numatyta, kad rizikos ar atskirų rizikos veiksnių įvertinimas įmonėje konkrečiuose rizikos vertinimo objektuose atnaujinamas arba atliekamas iš naujo įdarbinus asmenį iki aštuoniolikos metų, neįgalų asmenį, darbuotojai pateikus darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie nėštumą, gimdymą, maitinimą krūtimi, įmonėje įvykus sunkiam ar mirtinam nelaimingam atsitikimui darbe, ar lengvam nelaimingam atsitikimui darbe, kurį ištyrus paaiškėja, kad šį nelaimingą atsitikimą sukėlęs pavojingas įvykis gali būti ir sunkaus ar mirtino nelaimingo atsitikimo darbe priežastis; nustačius ar įtarus profesinę ligą darbuotojui; priėmus naujus ar pasikeitus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose nustatytiems saugos reikalavimams, kai jie yra sugriežtinami; Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inspektoriams ar kitų valstybinę ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų inspektoriams nustačius įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimus; atlikus pakeitimus, dėl kurių ankstesnis įvertinimas gali nebeatitikti tikrovės, arba kai atlikus darbuotojo sveikatos patikrinimą nustatoma, kad rizikos veiksnys (veiksniai) turėjo neigiamos įtakos darbuotojo sveikatai. Minėtų nuostatų 6 punkte numatyta, kad įmonėje rizikos vertinimą organizuoja darbdaviui atstovaujantis asmuo arba jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo. Rizikos vertinimui atlikti įmonėje tvarkomuoju dokumentu paskiriamas kompetentingas asmuo (asmenys). Jei paskirtam kompetentingam asmeniui (asmenims) trūksta žinių ar įgūdžių, darbdavys organizuoja šio asmens (asmenų) mokymą rizikos vertinimo klausimais. Jei įmonėje nėra ar trūksta kompetentingų asmenų, su paslaugas teikiančiu išorės kompetentingu asmeniu (asmenimis) sudaroma sutartis dėl rizikos vertinimo atlikimo. 18- me punkte numatyta, kad vykdomas rizikos stebėjimas. Jeigu sąlygos įmonėje pasikeičia tiek, kad gali padidėti pavojus ar kilti naujas pavojus, rizikos vertinimas nedelsiant atnaujinamas. Vykdoma rizikos prevencijos priemonių įgyvendinimo kontrolė ir užtikrinamas jų veiksmingumas.
9. ANK 2 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Nagrinėjamu atveju, Institucijos 2022 m. vasario 23 d. nutarime nurodoma, kad nors R. Č., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu, ėmėsi tam tikrų priemonių situacijai įstaigoje gerinti, tačiau laikytina, kad šios priemonės nebuvo pakankamos neigiamai psichologinei aplinkai įstaigoje suvaldyti ir darbuotojų psichologinei būklei pagerinti, tokiu būdu nepakankamai efektyviai vykdė įstatymuose numatytą darbdavio pareigą sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojai nepatirtų priešiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą, taip pat užtikrinti psichologinio smurto darbo aplinkoje prevenciją ir suteikti pagalbą asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje.
10. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, teismas konstatuoja, kad nei 2022 m. sausio 26 d. surašant administracinio nusižengimo protokolą, nei priimant 2022 m. vasario 23 d. nutarimą, nebuvo nustatytos pavojingos veikos (neveikimo) aplinkybės, t. y. nebuvo nustatyta, kokio ar kokių konkrečiai teisės aktuose numatytų veiksmų R. Č. nesiėmė, nors privalėjo imtis, kaip pasireiškė jo neveikimas, įstatyme numatytų pareigų nevykdymas. Institucijos nutarime, kaip ir administracinio nusižengimo protokole, abstrakčiai nurodyta, kad R. Č. neefektyviai vykdė įstatymuose numatytą darbdavio pareigą, tačiau nenurodoma, kokių konkrečiai veiksmų, kuriuos R. Č. privalėjo atlikti, jis neatliko t. y. nėra nustatyta kaip objektyviai pasireiškė teisės pažeidimas, akcentuojant tik galimai padaryto administracinio nusižengimo pasekmes. Taigi, nenustačius pavojingos veikos, R. Č. negalėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.
11. Pažymėtina, kad iš asmens galima reikalauti konkretaus elgesio (veikimo ar neveikimo), kai pareiga elgtis konkrečiu būdu yra aiškiai numatyta teisės aktuose. Tais atvejais, kai pareiga elgtis konkrečiu būdu nėra aiškiai suformuluota, nėra pagrindo reikalauti iš asmens tokios pareigos tikslaus vykdymo ir traukti jį atsakomybėn už tai, kad jis, vykdydamas pavestas funkcijas, galimai netinkamai įvertino savo pareigos apimtį. Šiuo atveju, nagrinėjamai bylai aktualiu laiku DK buvo numatyta darbdavio pareiga sukurti tokią darbo aplinką, kurioje būtų užtikrinama darbuotojų garbės ir orumo apsauga. Vis tik, DK, priešingai nei šiuo metu galiojančios įstatymo nuostatos, nenumatė, kaip ši pareiga privalo būti vykdoma. Kaip minėta, 2023 m. sausio 26 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole nėra nurodoma ir 2022 m. vasario 23 d. nutarimu nenustatyta kokių konkrečių teisės aktuose numatytų veiksmų, kurių R. Č. privalėjo imtis, jis nesiėmė.
12. Tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek nutarime, teisės pažeidimo padarymas iš esmės siejamas su tuo, kad (duomenys neskelbtini), kuriam R. Č. vadovavo, dalis įstaigos darbuotojų periodiškai savo atžvilgiu ar jų darbo aplinkoje iš vadovaujančių asmenų patiria neetiškus, žeminančius, užgaulius ar įžeidžiančius veiksmus, dėl kurių jie savo darbe jaučiasi nesaugiai, turi planų palikti įstaigą artimiausiu metu arba tai jau yra padarę. Taigi darytina išvada, kad administracinio nusižengimo protokole bei nutarime teisės pažeidimo padarymas buvo siejamas su tam tikromis pasekmėmis (mikroklimatas nėra geras, darbuotojai darbe nesijaučia saugiai, todėl daroma išvada, jog nebuvo tinkamai vykdoma įstatyme numatyta pareiga). ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. veikos pasekmių apskritai nėra būtina įrodinėti. Kita vertus, jeigu yra manoma, kad pasekmių nustatymas yra būtinas, tuo pačiu būtina nustatyti ir priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, ko nagrinėjamu atveju taip pat nebuvo padaryta. Vien aplinkybė, kad dalis (duomenys neskelbtini) dirbančių asmenų dėl tam tikrų priežasčių (galimai ir dėl netinkamo vadovo elgesio) darbe nesijautė saugiai, jų vertinimu patyrė priešiškus, žeminančius, agresyvius, užgaulius, įžeidžiančius veiksmus ir pan., savaime nereiškia, jog buvo pažeisti DK 30 straipsnio reikalavimai ir padarytas ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas. Tokią išvadą iš dalies patvirtina ir administracinio nusižengimo bylai reikšmingu laiku galiojusios DK 30 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurias aiškinant taip, kaip jos aiškinamos Institucijos, atsakomybė pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį kiltų visais atvejais, kai nustatomas psichologinio smurto atvejis, nepriklausomai nuo to, ar buvo imtasi būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti, nes psichologinio smurto atvejis ar atvejai savaime reikštų, kad nebuvo imtasi visų būtinų priemonių ar kad tos priemonės, kurių buvo imtasi, nebuvo pakankamai efektyvios.
13. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, atsakydamas į skundo argumentus dėl to jog Institucija, pripažindama R. Č. pažeidus DK 30 straipsnio 2 dalies nuostatas, nenurodė kokių būtent psichosocialinių prevencinių priemonių jis neįgyvendino, o galiojęs teisinis reglamentavimas nekonkretus ir šių priemonių nenustato, tikslus šių priemonių sąrašas buvo parengtas ir įtvirtintas tik naujoje DK 30 straipsnio redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2022 m. lapkričio 1 d., nurodė, jog R. Č. teigiant, kad jis nežinojo kokių būtent priemonių psichologinio smurto prevencijai įgyvendinti jis turėjo imtis, tai nebuvo apibrėžta darbo kodekse, tačiau kaip matyti iš R. Č. patvirtintų priemonių plano, jis labai artimas toms priemonėms, kurios nustatytos naujoje DK 30 straipsnio redakcijoje. Be to, NVSPL po psichosocialinių rizikos veiksnių profesinės rizikos įvertinimo parengė darbdaviui metodinius nurodymus, kokios prevencinės priemonės turėtų būti įgyvendintos, kad būtų įvykdyti DK 30 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Visgi, kaip jau minėta, konkretūs veiksmai ar priemonės, kurių R. Č., kaip vadovas privalėjo imtis, tačiau nesiėmė, nėra įvardijami.
14. Be to, skundžiamoje nutartyje nurodoma, jog teismas sutinka, kad nemaža dalis prevencinių priemonių psichologinio klimato gerinimui buvo įgyvendinta, tačiau skundžiamame nutarime buvo pabrėžta, kad jos nebuvo pakankamos, efektyvios ar netinkamai parinktos, nes situacijos iš esmės įstaigoje nepakeitė. Taip pat, apylinkės teismas pripažino, kad vadovas įgyvendino būtinas organizacines prevencines priemones psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti: įvedė galimybę anonimiškai per idėjų banką pateikti skundus įstaigos viduje, organizavo vidaus komunikacinių problemų aptarimą periodinių susirinkimų metu, organizavo mokymus dėl geresnio darbuotojų komunikavimo, tačiau jo nustatytame priemonių plane pernelyg vėlai buvo nustatytas priemonių, skirtų pagalbos asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, įgyvendinimui, tokiu atveju, šių priemonių pavėluotas įgyvendinimas galėjo nulemti kitų anksčiau įgyvendintų priemonių taikymo neefektyvumą. Taigi šioje skundžiamos nutarties dalyje jau daroma prielaida dėl anksčiau įgyvendintų priemonių neefektyvumo, akcentuojant numanomus privalomai R. Č. turėjusius būti atliktus veiksmus ir jų neatlikimo pasekmes, vėlgi neįvardijant konkrečių veiksmų, kurių R. Č. neatliko.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutiktina ir su apeliacinio skundo argumentais, jog sprendžiant klausimą dėl netinkamai vykdytų DK 30 straipsnyje numatytų reikalavimų, be kita ko, R. Č. yra nubaustas ir už savo galimai netinkamą elgesį su dalimi darbuotojų. Vis tik, galimi netinkamo elgesio su darbuotojais atvejai, esant teisės aktuose nustatytoms sąlygoms, galėtų būti vertinami kaip užtraukiantys atsakomybę pagal kitus ANK straipsnius (pavyzdžiui, ANK 81 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už moterų ir vyrų lygių teisių ir lygių galimybių pažeidimą ir kt.), taip pat civilinę, drausminę ar net baudžiamąją atsakomybę, o ne atsakomybę, numatytą ANK 96 straipsnio 2 dalyje. Kaip jau minėta, šioje administracinio nusižengimo byloje turėjo būti nustatyta, kokių privalomų veiksmų, numatytų teisės aktuose, siekiant įgyvendinti DK 30 straipsnio reikalavimus, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesiėmė, o ne tai, kaip jis elgėsi su įstaigos darbuotojais.
16. Pritartina apeliacinio skundo argumentams, jog skundžiamoje nutartyje, kaip besiformuojančią teisminę praktiką nurodomose Vilniaus apygardos teismo nutartyje Nr. 2A-174-910/2021 bei Kauno apygardos teismo nutartyse Nr. e2A-349-587/2022, e2A-572-945/202l buvo nagrinėjami kitokio pobūdžio ginčai, šiose nutartyse nėra pasisakyta dėl skunde keliamų įstatymų taikymo klausimų, todėl jomis remtis nagrinėjamoje situacijoje nebuvo pagrindo.
17. Įvertus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog skundžiama nutartimi nepagrįstai buvo atmestas R. Č. skundas, todėl Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. nutartis naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas – Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. vasario 23 d. nutarimas naikinamas ir administracinio nusižengimo teisena R. Č. atžvilgiu nutraukiama.
18. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, jog administracinio nusižengimo teisena nutraukiama ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl proceso išlaidų
19. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma priteisti R. Č. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 840 Eur.
20. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Pagal BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
21. Nagrinėjamu atveju, apeliantui administracinio nusižengimo teisena nutraukiama ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu, tenkinant paduotą apeliacinį skundą, todėl jis turi teisę į advokatui sumokėtų išlaidų atlyginimą.
22. Iš pirmosios instancijos teismui R. Č. atstovo advokato Sigito Židonio pateiktų sąskaitos faktūros bei mokėjimo nurodymo matyti, jog apeliantas 2022 m. gegužės 5 d. sumokėjo atstovui 840 Eur už skundo teismui parengimą, atsiliepimo į skundą analizę, pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teisme (t. 1, b. l. 123, 124). Prašomos atlyginti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo 12 punkte nurodyto rekomenduojamo maksimalaus dydžio vienam advokatui. Prašoma priteisti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo suma nėra aiškiai per didelė, ji buvo būtina, atitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų advokato atliktiems veiksmams ir jo darbo sąnaudoms, todėl prašymas dėl išlaidų priteisimo tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto R. Č. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. vasario 23 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-124-2022 ir administracinio nusižengimo teiseną R. Č. atžvilgiu nutraukti.
Priteisti iš valstybės R. Č. naudai 840 Eur patirtas išlaidas jį atstovavusio advokato paslaugoms apmokėti.