- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-06-12
- Bylos Nr.
- 1-22-491/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22913-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
- Nukentėjusysis
- R. G., J. M., D. G.
- Kaltinamasis
- E. D.
- Advokatai
- Audrius Leonavičius, Manvydas Šivickas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d., 165 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji E. D. neteisėtai pažeidė J. G. būsto neliečiamumą ir tyčia ją nužudė, o būtent: 2021 m. liepos 10 d., laikotarpiu nuo 2.20 val. iki 5.40 val., tiksliau nenustatytu laiku, panaudojusi smurtą – išdaužusi namo langų stiklus, prieš J. G. valią, atvirai įsibrovė į jos namą (duomenys neskelbtini), kur ją pargriovė ant grindų, rankomis suspaudė jai kaklą, užspaudė šnerves ir burną, taip padarydama nukentėjusiajai poodines kraujosruvas apatinėje lūpoje, abiejų skruostų srityse, kaklo srityje, krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje kairėje pusėje viršutiniame trečdalyje, pogleivio kraujosruvas lūpose, odos nubrozdinimus nosies srityje, dešinio skruosto srityje, taškines kraujosruvas akių junginėse, širdies paviršiuje, po plaučių krūtinplėvėmis, lūpų gleivinėje, liežuvio srityje, antgerklio srityje, poliežuvinio kaulo didžiojo rago lūžimą kairėje, plėštinę žaizdą kairio užausio srityje, dėl ko nuo mechaninio uždusimo nukentėjusioji mirė, taip tyčia ją nužudė.
Įrodymai
Kaltinamoji E. D., apklausta 2022-10-26 teisiamajame posėdyje, parodė, kad nebeprisimena, kodėl ir kaip atsidūrė pas kaimynę J. G., ką pas ją darė, nes jai šiuo metu nebeveikia protas, nieko nebesupranta. Pamena tik tai, kad prieš įvykį (įvykis 2021 m. liepos 10 d., šeštadienį) ketvirtadienį ar penktadienį ji su kaimyne J. G. kalbėjosi ant suoliuko prie jos namų, abi apsiverkė, kad atėjo senatvė, kad greičiau numirtų ir būtų ramu, nes liko gyventi vienos. Abi gyveno visai šalia, buvo tik siauras takas pravažiuoti. Pamena, kad įvykio vakarą pas kaimynę sodyboje jos anūkas pjovė žolę, naktį, gal apie 24 val. Tą vakarą buvo jautri, suirzusi, ilgai neužmigo. Kas įvyko po to, neprisimena. Nepamena, kaip ir dėl ko skambino broliui B. V. ir dukrai, ką jiems pasakojo, nepamena, kad kaimynė J. G. buvo rasta negyva savo namuose. Su kaimyne sutarė, anksčiau abi dirbo (duomenys neskelbtini). Tačiau labai artimos nebuvo, neturėjo mados vaikščioti viena pas kitą, ypač naktimis. Ieškinių nepripažįsta, neturi pinigų jiems atlyginti.
Teisiamajame posėdyje 2023-06-02 kaltinamoji E. D. parodė, kad 2021-07-09 vakare pas kaimynę J. G. iki 24 val. buvo pjaunama žolė – ją pjovė traktoriumi ir dviem „gitaromis“ (trimeriais). Buvo labai karštas vakaras, bet dėl didžiulio triukšmo ji negalėjo atsidaryti langų, negalėjo ilgai užmigti. Baigus pjauti buvo tylu, bet ji vis tiek neužmigo, todėl nutarė nueiti pas kaimynę pasikalbėti. Po kiek laiko baigus pjauti žolę ji nuėjo pas kaimynę, negalėjo pasakyti. Jai buvo pikta, kad ji negali užmigti, todėl pamanė, kad ir kaimynė neturėtų ramiai miegoti. Kiek pamena, beldė į langą, kaimynė neatsiliepė. Po to ji išlaužė langų rėmus, dužo stiklai, įlipo per langą (per kurį neprisiminė), atsidūrė name. Viduje J. G. jai griebė už suknelės, abi susikibo, nugriuvo ant grindų, ji atsidūrė viršuje nukentėjusiosios. Parodė, kad nugriuvusi ant grindų J. G. sunkiai atsiduso, sušvokštė, supratusi, kad ji nekvėpuoja, bandė ją pasodinti, gaivinti daužydama per veidą, ausis, bet nemokėjo to daryti. Neprisiminė, kad spaudė jos kaklą rankomis, tvirtino, kad taip nebuvo. Iš namo ji išėjo per duris, atkabinusi iš vidaus durų kablį. Parėjusi į namus paskambino broliui B. V. ir dukrai L. L.
Nukentėjusysis R. G. parodė, kad su mama iki jos mirties paskutinį kartą bendravo 2021 m. liepos 8 d., vakare po darbo. Ji buvo sveika, jautėsi gerai. 2021 m. liepos 10 d. ryte 6.48 val. paskambino mamai, ji neatsiliepė, todėl pats nuvažiavo iki jos namų, kieme jau stovėjo greitoji ir policija. Nutarė užsukti, nes šeštadienį jam reikėjo į darbą, be to, naktį 2.21 val. jam skambino mama ir nekalbėjo. Į mamos skambutį naktį rimtai nesureagavo, nes yra buvę, kad ji naktį paskambina sumaišiusi telefono mygtukus. Jis jai perskambino, gal net kelis kartus, tačiau su ja pakalbėti nepavyko. Pamena, lyg pirmą kartą jai perskambinus, kažkas atsiliepė, bet nekalbėjo, girdėjosi tik dejavimas. Kieme buvo jos kaimynės E. D. brolis B. V., kuris jam ir pasakė, kad mama negyva, matė tai per langą, kad jo sesuo (kaltinamoji) kažkaip tai su tuo susijusi, kad nežino, ar tai padarė ji, ar ne. Mama ir kaltinamoji gyveno gal 20 – 30 metrų atstumu viena nuo kitos. E. D. lankydavosi pas jo mamą, nėra girdėjęs, kad tarp jų būtų buvę kažkokių pykčių, kaimynės elgesiu mama nesiskundė. Jam taip pat žinoma, kad posūnis G. G. su draugu N. B. (jis jau miręs) pas mamą iš vakaro pjovė žolę – pradėjo darbą apie 22 val., baigė prieš 23 val. Pjovė vakare, nes dieną buvo labai karšta. Kiek jam žinoma, tarp jų ir kaltinamosios vakare jiems pjaunant žolę jokio konflikto taip pat nebuvo. Žolę pjovė sode, nedaug aplink namą. Mama buvo ligota, (duomenys neskelbtini). Prašo tenkinti jo pareikštą 20000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusioji J. M. parodė, kad apie įvykį jai pranešė sesuo J. G., kuri gyveno tame pačiame kaime kaip ir mama. Mamos namo svetainės ir virtuvės langų stiklai buvo išdaužti, langų rėmai išlaužti su visa mediena, kieme jau buvo policija. Kieme buvo ir kaimynės brolis B. V., kuris jai pasakė, kad jos mamą užmušė kaimynė – jo sesuo E. D.. Po to verkdama atėjo ir E. D. dukra L. L., kuri taip pat pasakė, kad jos mama E. D. kambaryje, nieko nepasakoja apie tai, kas įvyko naktį, tik verkia ir dejuoja, kad tapo žmogžude. Sunkiai priėmė žinią, kad kaimynė galėjo nužudyti – jos kartu užaugino vaikus, galėjo būti viena kitai paguoda, galėjo viena į kitą kreiptis pagalbos, kai buvo blogai. Mamos lavonas buvo rastas virtuvėje. Jos nuomone, įlipti į namo vidų per išdaužtus langus nebuvo paprasta, nes langai nėra labai žemai, nebent kažką pasidėjus iš lauko. Jos vertinimu, žiaurų kaimynės elgesį galėjo lemti kažkokie užslėpti pykčiai, neapykanta. Jos mamos ir kaimynės E. D. santykiuose buvo visko, anksčiau jos pasipykdavo dėl vištų, kad jos jų gėlynus iškapstydavo. Apie kažkokius rimtesnius jų konfliktus ji nežino, paskutiniu metu jos sutarė, nekonfliktuodavo, susitikdavo, pasikalbėdavo apie turimas ligas. Iš vakaro mamai sodyboje kažkoks vaikinukas pjovė žolę, ji samdydavo jį dažnai, pjovė povėliai, po darbo, nes tą dieną buvo labai karšta. Prašo tenkinti jos pareikštą 20000 Eur civilinį ieškinį, nes neteko mamos, su kuria palaikė gerus draugiškus santykius.
Nukentėjusioji D. G. parodė, kad ji gyvena arčiausiai mamos. Paskutinį kartą su ja bendravo maždaug prieš savaitę iki įvykio, kuomet mama ketino vykti pas gydytoją išsirašyti vaistų, kuriuos vartoja gal 20 metų, džiaugdavosi, kad jie padeda, (duomenys neskelbtini). 2021-07-10 ryte, prieš 7 val., į jos miegamojo langą pasibeldė B. V., pradėjo kažką sakyti, kad J. ir M. susistumdė, nežino, ar gyva. Išsigando, nuvažiavo pas mamą. Prie kaimynės E. D. kiemo stovėjo mašina, buvo B. V. ir R. L. Bėgo į namą, pirmos durys buvo praviros, durys į virtuvę buvo irgi atidarytos, ten ant grindų ir pamatė jau sustingusį mamos lavoną, ji buvo nuoga, tik su liemenuku. Virtuvės langas buvo atidarytas, kad jis išdaužtas, pamatė jau vėliau. Po šiuo langu iš lauko buvo padėtas šiferio lapas. Įprastai mama miegodavo miegamajame, kuris buvo už virtuvės. Tik vėliau pastebėjo, kad buvo išdaužtas ir svetainės langas, jis dvigubas, iš vidaus atidarytas, iš lauko išdaužtas. Per tą langą nebuvo paprasta įlipti, kiekvienas neįliptų. Virtuvėje po kėde buvo numestas plaktukas, kurio mama įprastai nenaudodavo, nes jis buvo senas, mama turėjo naujesnį plaktuką. Plaktukas galėjo būti laikomas priemenėje, gal lauke prie laiptų. Stalas virtuvėje buvo įprastoje savo vietoje, prie mamos lavono rasta kėdė įprastai būdavo prie lango, ant kėdės buvo rasti mamos naktiniai. Abiejų išdaužtų langų lauko rėmai buvo išlaužta apatine dalimi. Vakarais, kai anksčiau sutemdavo, mama 17 – 18 val. užsikabindavo kabliuku laukines duris, žiūrėdavo televizorių, sakydavo, kad apie 20 val. užsnūdo. Stiprių vaistų ji nevartojo, (duomenys neskelbtini). Prašo tenkinti jos civilinį ieškinį, priteisti jai 20000 Eur jos patirtai neturtinei žalai atlyginti. Yra jauniausia jos dukra, gyveno tame pačiame kaime, arčiausiai, padėdavo viena kitai. Prieš kokį mėnesį iki įvykio E. D. buvo atėjusi pas kaimynus, beldėsi į duris, bet durų niekas neatidarė. Kaltinamoji ateidavo pas mamą, mama sakydavo, kad ji išvargina, nes reikia sėdėti, bendrauti. Prieš 4 – 6 metus, jos kažkurį laiką nebendravo dėl vištų. Bet apie kažkokius rimtesnius konfliktus ji negirdėjo. Aplink mamos namą žolę pjaudavo gal 2 kartus į mėnesį. Žolę pjaudavo vakarais, kad nebūtų taip karšta. Bet dėl žolės pjovimo su kaimynais nebuvo jokių konfliktų.
Liudytoja P. B. parodė, kad apie E. D. ir J. G. santykius ji žino ne ką, negirdėjo, kad jos bartųsi, konfliktuotų. Prieš kelias dienas iki įvykio E. D. jai pasipasakojo apie vaistus, kad jie silpni, nebepadeda, nebegali nei valgyti, nei miegoti, kad tai tęsiasi jau kelinta diena. Ji užsiminė, kad anksčiau jos vartoti vaistai buvo geresni, bet jų nebeišrašo. Ji pasakodavo, kad vaistus gerdavo vakare, prieš einant miegoti, o juos pakeitus ji neišsimiega, o neišsimiegojusi vaikšto kaip girta.
Liudytojas B. V. parodė, kad 2021-07-10 ryte, prieš 6 val., jam paskambino sesuo E. D. ir pradėjo pasakoti, kad išprotėjo, išdaužė langus, buvo įlindusi per langą, G. negyva. Daugiau ji nieko nepasakojo. Jis pranešė apie tai jos dukrai L. L., su žmona nuvažiavo pas seserį į (duomenys neskelbtini). Tik nuvykus pas E. D., ši nusivedė žmoną prie tvarto, bet nieko ten neparodė. Toks jos elgesys pasirodė įtartinas. L. L. taip pat netrukus atvažiavo su savo vyru R. L. Apie įvykį jis pranešė ir J. G. dukrai D., kuri gyvena tame pačiame kaime. Ši apžiūrėjo mamos namą, pasakė, kad mama nebegyva. Jis pats lavono nematė. Iš sesers sužinojo, kad 2021-07-09 vakare J. G. sodyboje nuo maždaug 22 val. iki 24 val. buvo pjaunama žolė, labai garsiai birbė trimeris, ji negalėjo užmigti. Jam žinoma, kad E. D. ilgą laiką vartojo stiprius vaistus nuo depresijos, o kai juos pakeitė, vaistai jai netiko, buvo per silpni, su ja negalėdavo normaliai susišnekėti lyg ji būtų nepilnaprotis žmogus. Sesuo skųsdavosi, kad negali užmigti. Su J. G. sesuo sutardavo, nekonfliktavo. 2021-07-09 jis buvo nuvažiavęs pas seserį, ji atrodė tvarkinga, buvo apsitvarkiusi namus, viską išsiplovusi, atrodė lyg prieš kokią šventę. Įprastai sesuo guldavosi apie 21 val. Jai operuoti abu klubai, todėl sunkiai įsivaizduojama, kad ji pas kaimynę galėjo įlipti per langą. Liudytojas patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2021-07-10 apie 5.40 val. jam paskambinusi sesuo E. D. pasakė, jog prisidirbo, išdaužė kaimynės J. G. namo langus, su ja susiėmė ir po to kaimynė numirė. Sesuo paprašė atvažiuoti, nes nežino nei G. vaikų, nei policijos numerio. Jis žinojo, kad sesuo E. turi problemų su psichika, daug metų serga depresija, gydosi vaistais, dėl to pamanė, kad sesuo fantazuoja (2 t., b. l. 14 – 16).
Liudytojas R. L. parodė, kad 2021-07-10, prieš 6 val. ryto, jo žmonai L. paskambino jos mama E. D.. Iš pokalbio suprato, kad kažkas įvyko, kad negyva kaimynė. Atvažiavęs pas uošvienę pastebėjo išdaužytus kaimynės namo langus. Priėjęs prie išlaužto ir atidaryto virtuvės lango pamatė virtuvėje ant grindų negyvą kaimynę, ji buvo beveik nuoga. E. D. nieko neklausinėjo, ji tik sakė, jog nieko neatsimena. Jam žinoma, kad paskutinėmis dienomis prieš įvykį uošvienei buvo paūmėjusi liga, nes buvo nutraukti kažkokie vaistai, kad ji vyko pas gydytojus, prašėsi pagalbos, kad kažką darytų. Uošvienė sirgo depresija, bet nebuvo pikta ar agresyvi.
Liudytoja L. L. parodė, kad apie įvykį sužinojo iš savo krikšto tėčio B. V., kuris paskambinęs pasakė, kad mama turbūt išprotėjo, kažką nušneka, jis nesupranta. Su vyru nuvažiavusi pas mamą rado ją namuose, atrodė kaip nesava, sėdėjo virtuvėje ant kėdės, buvo išsigandusi ir pasimetusi. Kaimynės J. G. namo langas buvo atidarytas. Vyras L. L. pažvelgęs pro langą iškvietė policiją. Mama sakė, kad nežino, kas ir kaip buvo, bet lyg tai papuolė pas kaimynę, lyg susistumdė, kalbėjo neaiškiai, nesuprantamai. Dar iš vakaro telefonu mama jai sakė, kad pas kaimynę garsiai pjauna žolę, ją tai erzina. Šis triukšmas galėjo ją paveikti, nes tuomet buvo dideli karščiai, praviri langai. Su kaimyne jos niekada nesipyko. Mama tiksliai neatsiminė kaip pateko pas kaimynę, užsiminė gal per langą. Bet langas buvo aukštai, sunkiai tikėtina, kad ji galėjo įlipti per jį. Mama alkoholio nevartojo, ji daugiau nei 20 metų serga depresija. 2021 m. kovo – balandžio mėnesiais gydytoja M. pakeitė anksčiau jos vartotus vaistus – ji gerdavo (duomenys neskelbtini). Toks buvo tuometinio sveikatos apsaugos ministro A. V. nurodymas, kad tai stiprus vaistas, kaip narkotikas, kad prie jo priprantama, todėl reikėtų juos pakeisti silpnesniais. Pakeitus vaistus mama pradėjo prastai miegoti, nebevalgyti, nebeturėjo noro dirbti, nukrito svoris, ji tris kartus gulėjo ligoninėje. Ji visada buvo labai jautri garsams, o pakeitus vaistus jos jautrumas dar labiau suaktyvėjo. Ji norėjo tylos, ramybės. Po įvykio mamai ligoninėje atstatė tuos pačius vaistus, kuriuos buvo nutraukę, jai sveikata pagerėjo. (duomenys neskelbtini).
Liudytojas G. G. parodė, kad jis pas J. G. sodyboje iš vakaro pjovė žolę, o ryte paskambino R. G. ir pasakė, kad jo mama negyva. Jis patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 173-176). Čia jis parodė, kad žolę pjovė 2021-07-09 vakare, galimai nuo 19 val. iki 22 val., nes tuo metu buvo labai karšti orai. Dirbo kartu su N. B., kuris jau yra miręs. Jis žolę pjovė traktoriuku ir trimeriu, plotas buvo didelis. Baigęs darbą atsisveikino su J. G., ji jautėsi gerai, atrodė įprastai, jam sumokėjo už darbą. Kaimynės E. D. tą vakarą nematė, anksčiau ji yra prašiusi ir jai nupjauti žolę prie tvoros. Jokių pretenzijų dėl to, kad garsiai pjovė žolę iš nieko nesulaukė.
Liudytojas A. M. parodė, kad E. D. yra jo pacientė nuo (duomenys neskelbtini), kuomet ji pirmą kartą buvo paguldyta į (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos skyrių, kur buvo gydoma dėl (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra sunkiai gydomas, ji nuolat vartojo vaistus, gydėsi ir ambulatoriškai. Stacionare E. D. buvo gydyta keturis kartus, paskutinį kartą ji gulėjo (duomenys neskelbtini) ligoninėje nuo 2021-07-10 d. iki 2021-07-16 d. su diagnoze (duomenys neskelbtini), t. y. jau po įvykio. Nuo 2004 m. ji vartojo (duomenys neskelbtini), tame tarpe – ir (duomenys neskelbtini) nakčiai. Paskui ji pradėjo skųstis, kad jai kažkas netinka, ir jai gydytoja D. M. nusprendė nuo 2021-03-04 nutraukti gydymą (duomenys neskelbtini). Tai buvo padaryta vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu, kuriuo buvo uždrausta išrašinėti daug benzodiazepinų grupės vaistų. Po to, kai E. D. buvo pakeisti vaistai, iki 2021-07-09 ji pastoviai ateidavo išsirašyti vaistų, savo sveikata ir savijauta nesiskundė, apie nemigą neminėjo. Po gydymo stacionare 2021-07-10 – 2021-07-16 (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos skyriuje jai buvo pakeista diagnozė į (duomenys neskelbtini). Diagnozės pakeitimo pagrindas buvo (duomenys neskelbtini), kuris veikė visus organus, tame tarpe ir smegenis. Ši diagnozė nelabai apibrėžta, bet taip būna. Kalbant apie vaistus, (duomenys neskelbtini) yra 3 – 4 kartus stipresnis už (duomenys neskelbtini), jis labiau padeda žmogui užmigti, o (duomenys neskelbtini) migdomojo poveikio neturi. (duomenys neskelbtini) išrašomas labiau dėl nerimo. Jo vertinimu, nuo 2021 m. kovo mėnesio kaltinamosios vartoti vaistai negalėjo iššaukti jai ryškių atminties sutrikimų ar jos praradimo.
Ekspertė teismo psichiatrė S. Gruzdienė paaiškino, kad atlikus E. D. ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę 2022 m. vasario – kovo mėnesiais, jai buvo nustatytas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), dėl kurio ji galėjo įvykio metu suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu jai konstatuotas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), dėl kurio ji taip pat gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Ekspertizės atlikimo metu su kaltinamąja ji bendravo apie valandą laiko, ji iš pradžių neprisiminė įvykio. Bet palaipsniui ji papasakojo (tai nurodyta ir akte), kad 2021 m., galimai liepos mėnesio pradžioje, išgėrusi vaistų ji atsigulė į lovą. Apie 23 valandą pas kaimynę atvažiavo jos kaimynės J. G. sūnus ir žentas pjauti žolės su traktoriumi. Buvo didelis triukšmas. Pabaigė pradžioje 24 valandos. Apėmė nerimas, ji nebegalėjo užmigti, nemiegojo jau kelintą naktį. Prisiminė, kad kažkur lėkė basomis kojomis, bet kur lėkė, ko lėkė, nežinojo. Nebežinojo ką darė, apsirengusi buvo marga gėlėta suknia, kur dabar ta suknia – nežino. Kaip pateko pas į kaimynės namą nežinojo – gal protas buvo pasimaišęs. Atsiminė, jog po to skambino broliui, po to dukrai, sakė, kad kaimynei kažkas atsitiko. Išvadoje ji nurodė, kad kaltinamoji nuolat kartojo, jog jai buvo nutrauktas gydymas (duomenys neskelbtini) ir dėl to pablogėjo jos savijauta, tačiau medicininėje dokumentacijoje yra duomenys, kad šiuo vaistu gydymas jai buvo tęsiamas. Kiekvieno vaisto pakeitimas gali turėti kažkokios įtakos, bet šiuo atveju, vertinant visą medicininę dokumentaciją, jai gydymas nebuvo kardinaliai pakeistas. Buvo pakeistas (duomenys neskelbtini) į kitą vaistą (duomenys neskelbtini). Kuomet E. D. po nusikalstamos veikos gulėjo (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos skyriuje, gydytoja D. M. dokumentuose nurodė, kad nuo 2021 metų balandžio mėnesio kaltinamajai pavyko nutraukti (duomenys neskelbtini) vartojimą ir skirtas (duomenys neskelbtini) nakčiai. Toliau buvo tęsiamas gydymas (duomenys neskelbtini). Ir ši gydytoja nematė jokio kaltinamosios sveikatos pablogėjimo – bent jau medicininėje dokumentacijoje rado tik vieną įrašą apie suprastėjusį miegą. Dėl vieno nusiskundimo negalima spręsti ar pacientės psichinė būklė realiai pablogėjo ar ne. Jeigu būtų buvęs realus jos būklės pablogėjimas, tai būtų atsiradęs nerimas, dirglumas, bloga nuotaika ir nemiga, bet atminties sutrikimų, jos praradimo, agresyvumo neturėtų ir negalėtų būti. Ekspertė taip pat paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) yra benzodiazepinų grupės vaistas, raminantis ir migdantis, o (duomenys neskelbtini) yra neuroleptikas, skiriamas slopinti nerimui, įtampai, psichozei, ir kartu gerinti miegui. Jeigu vaistų pakeitimas būtų buvęs prieš savaitę – dvi, tai būtų galima teigti, jog vaistų pakeitimas atitinkamai paveikė žmogaus psichiką, galimai padarė įtaką jo psichinei būsenai. Bet šiuo atveju veika buvo padaryta liepos mėnesį, ir buvo praėjęs laiko tarpas, kada žmogus jau vartojo (duomenys neskelbtini). Vaistų pakeitimas (duomenys neskelbtini) gali iššaukti dirglumą, kuris galėtų pasireikšti reakcija į pašalinius triukšmus, pvz. žolės pjovimo garsą, žmogus gali reaguoti jautriau, ne taip adekvačiai. E. D. buvo atliktas ir psichologinis tyrimas, kuris parodė jai vyraujantį nerimą, įtampą, iššauktus kitų jos turimų lėtinių ligų, kurios silpnina nervų sistemą. Tai (duomenys neskelbtini).
Liudytoja D. M. parodė, kad E. D. žino kaip pacientę, daugiau kaip 20 metų gydo jai depresiją. Gydymas sekėsi gerai, depresija buvo chroniška, pacientė niekada iš jos „neišeidavo“, ji pastoviai vartoja vaistus. Vaistus E. D. pakeitė gydytojas A. M.. Tai padarė vadovaudamasis Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, kuriuo buvo siekiama apriboti benzodiazepinų grupės vaistų vartojimą, nes Lietuva turbūt daugiausiai Europoje sunaudoja benzodiazepinų. Nuo 2021-03-04 jai išrašytas (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jai buvo paliktas. Po to jai, pavaduojant A. M., teko bendrauti su E. D., ji minėjo, jog jautrumas padidėjęs. (duomenys neskelbtini). Po įvykio E. D. (duomenys neskelbtini) nebuvo grąžintas – jai buvo skirtas kitas vaistas (duomenys neskelbtini) gerinantis miegą. Pasak liudytojos, jautrumas padidėja visiems ligoniams, ir niekas negali pasakyti, kas tai iššaukia. Tai atsitinka pavasarį, rudenį, ir sieti tai su vaistais, jų pakeitimu, nebūtų galima. Pati E. D. jai nesiskundė, kad negali užmigti, ir neprašė grąžinti jai anksčiau vartotą (duomenys neskelbtini).
Iš 2021-07-10 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad J. G. lavonas buvo rastas gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo rytinėje sienoje yra du langai, vieno jų abu stiklai išdaužti, išlaužta išorinio lango rėmo apatinė dalis, stiklo šukės rastos lauke, po langu, ant žolės. Namo šiaurinėje sienoje esantis langas praviras, sudarytas iš dviejų rėmų: laukinio rėmo stiklas nepilnai išdaužtas, stiklo šukės rastos ant palangės, lauke ant žolės ir ant po langu esančio šiferio lapo. Šio lango vidinio rėmo stiklas neišdaužtas, lango varčia atidaryta į vidų. Ant šio lango skardinės palangės rasta raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. J. G. lavonas rastas namo virtuvėje, iš dalies ant dešinės pusės – pilvo, dešinė ranka pilnai ištiesta į viršų; kairė ranka ištiesta į priekį, o plaštaka į viršų; dešinė koja ištiesta; kairė koja ištiesta į priekį 45 laipsniu kampu. Ant lavono yra šviesios spalvos liemenėlė, kurios priekinė dalis pakelta į viršų. Lavonas buvo apžiūrėtas vizualiai, ant galvos šonų ir žandikaulio yra kraujosruvos, o už ausies yra žaizda. Virtuvės šiaurės rytiniame kampe, ant grindų, prie šiaurinės pusės lango, 0,57 m. nuo šiaurinės sienos ir 0,38 m. nuo rytinės sienos, rasta raudonos spalvos dėmė panaši į kraują. Virtuvės šiaurės rytiniame kampe, ant grindų, 0,17 m. nuo šiaurinės sienos ir 0,13 m. nuo rytinės sienos, rastas plaktukas. Nuo namo į vakarų pusę yra ūkinis pastatas. Prie ūkinio pastato rytinės sienos yra suolas, ant kurio padėtas kirvis ir gėlės vazonuose (1 t., b. l. 35-71).
VTMT teismo medicinos specialisto išvada (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad J. G. mirė nuo mechaninio uždusimo, suspaudus kaklą ir galimai užspaudus kvėpavimo angas (šnerves ir burną). Į tai nurodo poodinės kraujosruvos apatinėje lūpoje, abiejų skruostų srityse, kaklo srityje, krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje kairėje pusėje, pogleivio kraujosruvos lūpose, odos nubrozdinimai nosies srityje, dešinio skruosto srityje, taškinės kraujosruvos akių junginėse, širdies paviršiuje, po plaučių krūtinplėvėmis, lūpų gleivinėje, liežuvio srityje, antgerklio srityje, lūžęs poliežuvinio kaulo didysis ragas kairėje, skystas tamsus kraujas, histologiškai patvirtinta vidaus organų veninė pilnakraujystė, histologinio tyrimo metu miego arterijos aplinkiniuose minkštuosiuose audiniuose smulkios infiltruojančios kraujosruvos be ląstelinės reakcijos. Jos mirtis galėjo įvykti prieš ne mažiau kaip 1,5 – 2,5 paros iki lavono teismo medicininio tyrimo pradžios 2021-07-12 9.15 val. Į tai nurodo silpnas lavoninis raumenų sustingimas, III lavondėmių stadija, padrumstėjusios ragenos. J. G. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. J. G. rastos poodinės kraujosruvos dešinio antakio srityje, abiejų akių vokuose (su minkštųjų audinių patinimu), kaktos srityje, kairio smilkinio srityje, kairės ausies srityje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, abiejose šlaunyse, nugaros srityje, odos nubrozdinimai kaktos srityje; minkštųjų audinių kraujosruvos abiejose smilkininėse srityse, dešinėje momeninėje, pakaušinėje srityse galėjo būti padaryti kietais bukais (bukabriauniais) daiktais ar paviršiumi, galimai tokiais suduodant, į tokius atsitrenkiant, ar panašiai, prieš 1-2 paras iki mirties, į ką nurodo violetinė poodinių kraujosruvų spalva, rausvos spalvos žemiau aplinkinės odos lygio be šašo odos nubrozdinimų pobūdis. Gyviems asmenims dėl tokių sužalojimų sveikata sutrikdoma nežymiai, jie jokios įtakos mirčiai neturėjo. Plėštinė žaizda kairio užausio srityje padaryta kietu buku daiktu, galimai spaudžiant, tempiant ausies sritį, ar panašiai. Dėl tokio sužalojimo gyviems asmenims sveikata sutrikdoma nežymiai, jis taip pat jokios įtakos mirčiai neturėjo (2 t., b. l. 136-141).
Iš VTMT teismo medicinos specialisto išvados (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. D. po įvykio rasta poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje, odos įdrėskimai dešinėje plaštakoje, kairiame dilbyje, krūtinėje. Sužalojimai padaryti kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, 4 trauminiais poveikiais, paros laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuoti kaip nežymus jos sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 146).
Iš 2022-04-04 Bendrojo pagalbos centro rašto (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad apie įvykį R. L. pranešė 2021-07-10 06:28:27 val. Jis nurodė, kad (duomenys neskelbtini), tarp dviejų kaimynių bobučių įvyko mirtinas konfliktas, iš kurių viena galimai negyva, o kitai negerai su psichika (2 t., b. l. 37-41).
2021-11-16 apžiūrėjus vaizdo ir garso įrašus iš tarnybinės vaizdo ir garso kameros „Body“ Nr. (duomenys neskelbtini) šio įvykio, nustatyta, kad:
- garso ir vaizdo įraše „2021_0710_084011_002“ matyti, kaip policijos pareigūnai kieme bendrauja su moterimis. Viena jų aiškina, kad sudraskyta M. suknelė, kad langai nedarinėjami, sunkiai atsidarantys, stebisi kaip moteris amžiuje turėjo sveikatos atplėšti langą. Kiti aiškina, kad nukentėjusioji anksti užsikabindavo iš vidaus, tačiau tą vakarą pjovė žolę ir baigė apie 23 valandą. R. sakė, kad jam mama skambino apie 2.30 val., bet nekalbėjo, girdėjo tik kažkokį šnarėjimą. Po to jis pats perskambino mamai, bet ji neatsiliepė. Moteris pasakoja, kad mama rasta nuoga, nors ji niekada nuoga nemiegodavo. Nors buvo karščiai, tačiau mamai visada būdavo šalta. M. apie 6 ryto skambino broliui ir sakė, kad plėšė vieną langą, negalėjo įlipti, tada plėšė kitą langą;
- garso ir vaizdo įraše „2021_0710_084510_003“ matyti, kaip tęsiasi pareigūnų pokalbis su moterimis, esančiomis kieme. Atėjusi moteris pareigūnei atsako, kad yra dukra (L. L.), kurios klausia ar ji (E. D.) dabar jau susigaudo kas atsitiko. Moteris atsakė, kad ji (E. D.) susigaudė ir anksčiau, tačiau norėjo, kad visi dar pamiegotų, kad nežino kas jai užėjo. Atėjusi moteris sako, kad su ja (E. D.) kalbėjo iš vakaro telefonu, kad sakė sveikata gera, niekuo nesiskundė, užsiminė, kad kieme pjovė žolę, ją tai suerzino, nes kelias naktis nemiegojo dėl to, kad jai nutraukė vaistus ir viskas matomai susimaišė. Ji senai sirgo depresija, (duomenys neskelbtini). Ji sakė, kad po šio įvykio parėjusi norėjo pasikarti, aiškino, kad susistumdė su kaimyne;
- garso ir vaizdo įraše „2021_0710_085009_004“ matyti, kad pareigūnei moteris (L. L.) aiškina, kad jai (E. D.) aiškino „mes susistumdėm, mamai perplėšta suknelė, ji nugriuvo, o aš klūpėjau šalia jos, apsišlapinau, šlapimas nebelaikė, paklūpėjau, paklūpėjau, matau, kad nieko ir parėjau namo“. Ji (E. D.) neatsimena kaip viskas įvyko, tik buvo viskas naktį, nesupranta kaip ji galėjo taip padaryti, kad tapo žmogžude. Pareigūnei moteris prisistato L. L.. Pareigūnai L. L. prašo pateikti suplėšytus mamos drabužius;
- garso ir vaizdo įraše „2021_0710_090506_007“ matyti, kad R. G. nurodo pareigūnei, kad jam mama skambino naktį, girdėjosi šnarėjimas, bet niekas nekalbėjo ir išjungė. Tada jis skambino, tačiau niekas nekėlė ragelio, pagalvojo, kad mama susimaišė;
- garso ir vaizdo įraše „2021_0710_091553_009“ matyti, kad namo viduje yra dvi moterys, iš kurių viena yra L. L. Kita moteris yra senyvo amžiaus, tai E. D.. Ji pasakoja, kad jai depresija, kad (duomenys neskelbtini). Medikai jai paskyrė vaistus (duomenys neskelbtini), nuo kurio jai viskas turėjo praeiti. Ji (duomenys neskelbtini) geria 10 metų ryte ir vakare, o dabar jį panaikino, todėl būna, kad ji nemiega naktimis. Ji negali užmigti, o jie suvažiavo žolės pjauti, su traktoriumi, su „gitara“ (trimeriu). Ją kaip negalinčią miegoti, tai suerzino, bet kas buvo po to nelabai atsimena. Pamena, kad ji lipo pradžioje pro langą nuo gatvės pusės, tačiau negalėjo įlipti. Tada atlėkė į kitą pusę, kur išmušė langą su ranka. Pareigūnė apžiūri jos rankas – ant kairės rankos krumplio matyti nubrozdinimas, o ant dešinės rankos vidinės dilbio pusės matyti guzas, ant krūtinės kažkoks įbrėžimas. L. L. nurodė, kad ji mamai nuplovė kojas, tačiau ant jų sužalojimų nebuvo. Moteris nurodo, kad kaimynė buvo nenuoga, o kuo apsirengusi neatsimena. Į klausimą pareigūno kas įvyko viduje, moteris nurodo „nežinau kaip ten buvo, kad ji nugriuvo“.
- garso ir vaizdo įraše „2021_0710_092053_010“ matyti, kad ta pati moteris toliau pasakoja „Maniau, kad ji užsigavo, kažku dariau dariau ir pati neatsimenu ko dariau“. L. L. klausia ar prieš tai stumdėtės ? Moteris atsako: „gal ji nuo kėdės nugriuvo“ (2 t., b. l. 43 – 51).
Iš 2022-01-20 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021-07-10 02:21:45 val. iš J. G. abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skambinta R. G. į abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini). Jis mamai perskambino kelis kartus – 02:23:13 val., 02:24:17 val., 02:25:49 val., 02:27:53 val. 2021-07-10 02:24:17 val., 02:25:49 val., 02:27:53 val., 06:48:42 val., 06:55:18 val. iš J. G. abonentinio numerio buvo skambinta į UAB „Telia“ techninį numerį, pokalbiai truko keletą sekundžių. 2021-07-10 02:25:38 val. ir 02:25:52 val. į J. G. abonentinį numerį buvo atsiųsti SMS pranešimai iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priklausomybė tyrimo metu nebuvo nustatyta (2 t., b. l. 66-68).
Iš 2022-04-21 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusioji D. G. iš keturių jai pateiktų atpažinti plaktukų atpažino plaktuką, kuris įvykio vietos apžiūros metu buvo rastas virtuvėje ant grindų prie lango. Pasak jos, šis plaktukas panašus į mamos J. G. turėtą, įprastai plaktukas buvo laikomas priemenėje ant palangės (2 t., b. l. 103-106).
2021-07-10 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas patvirtina, kad E. D. pareigūnų prašymu pateikė savo suknelę (2 t., b. l. 110-115).
2021-12-16 LTEC specialisto išvada (duomenys neskelbtini) įrodo, kad: 1) ant E. D. suknelės rastos dvi stiklo dalelės, kurių stiklas yra vienodas su tirti pateiktų stiklo šukių nuo rytinio lango ir nuo šiaurinės namo pusės lango stiklu; 2) ant E. D. suknelės rastos vienos dalelės stiklas skiriasi nuo tirti pateiktų rytinio lango ir nuo šiaurinės namo pusės lango šukių stiklo; 3) ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo namo šiaurinio lango rėmo ir staktos, nėra pluoštų iš E. D. suknelės; 4) ant tirti pateiktos E. D. suknelės ir ant lipnios juostos su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo namo šiaurinio lango rėmo ir staktos, nėra vienodų pašalinių pluoštų, nepriklausančių tirti pateiktos suknelės pluoštinei sudėčiai; 5) ant tirti pateiktos E. D. suknelės rasta rusvai baltos spalvos ir baltos spalvos dažų mikrodalelių, vienodų su rusvai baltos spalvos ir baltos spalvos dažais, esančiais ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo namo šiaurinio lango rėmo ir staktos; 6) ant E. D. suknelės ir ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo namo šiaurinio lango rėmo ir staktos, yra vienodų pašalinių augalinės ir gyvulinės kilmės mikrodalelių – smulkių pakitusių (sutrūnijusių) paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) ir paprastosios eglės (Picea excelsa Link.) medienos dalelių, samanos – visliosios pilezijos (Pylaisia polyantha (Schreb.)) lapelių, vienaskilčių augalų stiebelių ir lapų dalių, dviskilčių augalų stiebelių dalių, pavienių vabzdžių kūno dalių fragmentų (2 t., b. l. 172-183).
2021-12-22 LTEC specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tirti pateiktoje suknelėje yra trys audeklo pažeidimai: du plėštiniai – pjautiniai pažeidimai krūtinės srityje ir vienas plėštinis kairiojo peties srityje, einantis per siūlę. Abu pažeidimai krūtinės srityje padaryti plėšimo, tempimo su pjovimu būdu, daiktu (daiktais) turinčiu aštrią briauną. Nustatyti pažeidimų mechanizmą negalima, nes užsifiksavę požymiai yra bendro pobūdžio ir konkretaus atidalinimo būdo, konkretaus daikto, padariusio pažeidimus, tuo pačiu, ar pažeidimai padaryti stiklo šukėmis, nenurodantys (3 t., b. l. 2-4).
2022-01-14 LP KTC specialisto išvada (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad : 1) ant tirti pateiktų dviejų tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 1 (nuo palangės) ir Nr. 2 (nuo grindų), su nuoplovomis, padarytomis 2021-07-10 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su E. D. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas asmuo, kurio genotipas identiškas ištirtų E. D. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2x10-23; 2) ant tirti pateiktų E. D. dešinės rankos nagų nuokarpų rasta susimaišiusių dviejų moterų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR. Negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant E. D. dešinės rankos nagų nuokarpų rastas žmogaus kraujas. Ant E. D. dešinės rankos nagų nuokarpų gauto mišraus DNR profilio alelių rinkinio sudėtyje yra E. D. genotipą sudarantis alelių rinkinys. Tikimybė, kad egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipai sudarytų alelių rinkinį, sutampantį su ant E. D. dešinės rankos nagų nuokarpų nustatytu alelių rinkiniu, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 6×10-13; 3) ant tirti pateiktų E. D. kairės rankos nagų nuokarpų rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų vieno asmens, moters, tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su E. D. genotipu. Negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant E. D. kairės rankos nagų nuokarpų rastas žmogaus kraujas (3 t., b. l. 13-18).
2022-02-23 – 2022-03-28 E. D. atlikus ambulatorinę teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizę nustatyta, kad įvykio metu ji turėjo psichikos sutrikimą – (duomenys neskelbtini), dėl kurio ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Ekspertizės atlikimo metu jai konstatuotas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), dėl kurio ji supranta savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti (3 t., b. l. 76-83).
Iš 2023-02-09 – 2023-02-22 atliktos stacionarinės teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizės akto (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. D. įvykio metu (2021-07-10) nesirgo ir šiuo metu neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, nebuvo ir nėra silpnaprotystės ar kitoje patologinėje būsenoje. Jai nustatyta (duomenys neskelbtini), kas įvykio metu netrukdė jai visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu jai diagnozuota (duomenys neskelbtini), kas jai netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. 2020-2021 metais jai koreguotas medikamentinis gydymas esminės įtakos jos veiksmams įvykio metu, jos galimybei prisiminti įvykio aplinkybes ir duoti apie jas parodymus, neturėjo. Šiuo metu ji neserga sunkiu nepagydomu psichikos sutrikimu, dėl savo psichinės būklės ji gali atlikti realią laisvės atėmimo bausmę (4 t., b. l. 86-97).
Iš 2023-05-02 ekspertizės akto (duomenys neskelbtini) matyti, kad pagal ekspertei pateiktus medicininius dokumentus E. D. nenustatyta sunki nepagydoma liga, dėl kurios jai būtų per sunku atlikti realią laisvės atėmimo bausmę (4 t., b. l. 107-110).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas
Byloje esančia teismo medicinos specialisto išvada objektyviai nustatyta ir nekelia abejonių tai, kad J. G. mirė nuo mechaninio uždusimo, suspaudus kaklą ir galimai užspaudus kvėpavimo angas (šnerves ir burną). Į tai nurodo specialisto išvadoje išvardinti J. G. padaryti sužalojimai ir histologinio jos vidaus organų tyrimo rezultatai. Nėra jokių abejonių ir dėl to, kad tai padarė kaltinamoji E. D., 2021-07-10 naktį per virtuvės (namo šiaurinės pusės) langą patekusi į nukentėjusiosios namo vidų, prieš tai išlaužusi lango išorinį rėmą ir išdaužusi šio lango stiklą. E. D. nors ir labai nenoriai, bet pripažino, kad naktį atlėkusį pas kaimynę, ji iš pradžių išdaužė svetainės (namo rytinėje pusėje) lango stiklus, bet per jį nelipo. Po to ji nuėjo prie virtuvės lango, išlaužė jį ir pateko į vidų. Būtent ant šio lango palangės ir virtuvėje, ties šiuo langu ant grindų, buvo rasta jos kraujo. Ant E. D. suknelės, kurią ji vilkėjo įvykio metu, specialistai aptiko stiklo dalelių, kurių stiklas yra vienodas su stiklo šukėmis nuo rytinio lango ir nuo šiaurinės namo pusės lango; dažų mikrodalelių ir vienodų specialisto išvadoje nurodytų pašalinių augalinės ir gyvulinės kilmės mikrodalelių, nurinktų ant lipnios juostos nuo namo šiaurinio lango rėmo ir staktos.
Pasak kaltinamosios, virtuvėje ji susikibo su J. G., ši jai stvėrė už suknelės priekio ir abi pargriuvo virtuvėje ant grindų. Ji atsidūrė ant J. G., jai iš viršaus. Kaltinamoji E. D. viso proceso metu tvirtino nepamenanti, kad ji būtų rankomis spaudusi kaimynės kaklą, laikiusi užspaudusi jai nosies šnerves, taip ją uždusindama. Tačiau teismo medicinos specialistas kategoriškai nustatė, kad būtent mechaninis uždusimas ir buvo J. G. mirties priežastis. Bet E. D. teigė prisimenanti, kad jai būnant ant nukentėjusiosios, ši garsiai sukriokė ir nustojo kvėpuoti. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad J. G. buvo sulaužytas poliežuvinio kaulo didysis ragas kairėje. Tai svarbios aplinkybės rodančios, kad E. D. nukentėjusiąją rankomis smaugė stipriai, ir ją smaugdama siekė jos mirties, t. y. spaudė jai kvėpavimo organus iki tol, kol ji nebegalėjo įkvėpti. Pati E. D. parodė supratusi, kad J. G. smaugiama nustojo kvėpuoti, nes pamačiusi tai dar bandė ją gaivinti – daužė per veidą, ausis, bandė pasodinti. Tai rodo tiesioginę kaltinamosios tyčią nužudyti J. G..
Žemesnės instancijos teismas
Iš kaltinimo E. D. šalinama tai, kad ji įvykio metu padarė J. G. poodines kraujosruvas dešinio antakio srityje, abiejų akių vokuose (su minkštųjų audinių patinimu), kaktos srityje, kairio smilkinio srityje, kairės ausies srityje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, abiejose šlaunyse, nugaros srityje, bei odos nubrozdinimus kaktos srityje, minkštųjų audinių kraujosruvas abiejose smilkininėse srityse, dešinėje momeninėje, pakaušinėje srityse, nes pasak teismo medicinos specialistės S. M., šie sužalojimai nukentėjusiajai atsirado prieš 1 – 2 paras iki jos mirties. Ir be to, jie jokios įtakos mirčiai neturėjo.
Iš kaltinamosios parodymų (jos apklausa 2022-04-27, 3 t., b. l. 120-122, bei apklausa 2023-06-02 teisiamajame posėdyje) matyti, kad suvokusi, jog kaimynė jau yra mirusi, E. D. elgėsi pakankamai ramiai ir apgalvotai – ji ant stalo padėjo ant grindų buvusį nukentėjusios telefoną, iš kaimynės namo išėjo iš vidaus atsikabinusi durų kablį, grįžo į namus, persirengė suplėšytą suknelę, kiek palaukė ryto ir tik tuomet paskambino bei apie įvykį pranešė savo broliui B. V. ir dukrai L. L. Ikiteisminio tyrimo pradžioje (apklausta 2021-11-18, 3 t., b. l. 115-116) ir teisiamajame posėdyje 2022-10-26 E. D. neigė bet kokią savo kaltę, neigė iš viso buvusi pas kaimynę įvykio naktį, tvirtino nieko nepamenanti dėl depresijos, esanti išprotėjusi, kaltino medikus, kurie jai keletą savaičių prieš įvykį pakeitė vaistus, dėl ko ji negalėdavo užmigti ir pailsėti. Kaip pagrindinę savo neteisėto elgesio priežastį ji nuolat akcentavo ir triukšmą, kurį iš vakaro 2021-07-09 kėlė kaimynės teritorijoje žolę traktoriumi ir trimeriu pjovę G. G. ir N. B.. Būtent dėl to, pasak kaltinamosios, jai sutriko psichika, ji susinervavo ir „išlėkė basa“ laukais. Tačiau, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek jau teisiamajame posėdyje atliktos teismo psichiatrinės – psichologinės ekspertizės išvados visiškai paneigė E. D. keliamą versiją, kad ji kaimynę nužudė dėl pakrikusios psichikos – patyrę, didelę darbo praktiką turintys ekspertai vienareikšmiai pripažino, kad kaltinamoji įvykio metu buvo pakaltinama, o jai nustatyti psichikos sutrikimai neturėjo lemiamos įtakos jai suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Stacionarinio teismo psichiatrinio – psichologinio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) ekspertiniame skyriuje, ekspertai, išanalizavę visus kaltinamosios medicininius duomenis, įvertinę kitus jau byloje ištirtus duomenis apie jos sveikatos būklę ir jos medikamentinio gydymo eigą (apie tai davė parodymus kaltinamąją gydę A. M., D. M.), pripažino, jog 2020-2021 metais jai koreguotas medikamentinis gydymas esminės įtakos jos veiksmams įvykio metu, jos galimybei prisiminti įvykio aplinkybes ir duoti apie jas parodymus, neturėjo.
Vertinant galimą kaltinamosios elgesį įvykio metu (kadangi apie tai jos pačios parodymai nebuvo išsamūs) reikšmingi yra kiti 2023-02-09 – 2023-02-22 atliktos stacionarinės teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyti duomenys. Jame ne tik išsamiai aprašyti E. D. gydymo stacionare ligos istorijos duomenys po įvykio, tačiau ir pačios kaltinamosios pozicija dėl jai inkriminuotų veikų, dėl pačio įvykio eigos. O būtent, iš šio akto matyti, kad gydoma po įvykio 2021-07-10 – 2021-07-16 (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos skyriuje, kaltinamoji naktį paskambino savo dukrai telefonu ir prisipažino nužudžiusi kaimynę. Ji tvirtino, kad nakties aplinkybių nepamena, bet yra įsitikinusi, kad ji yra žudikė. Pasak jos, iš vakaro kaimynai ilgai ir garsiai pjovė žolę, nakties metu ji buvo kaimynės namuose, o po to kažkokiu tai būdu grįžo į namus. Kartojo, kad „visai išprotėjo“, „pribaikit mane“. 2021-07-11 gydančiam gydytojui E. D. nurodė, kad namuose su kaimyne įvyko konfliktas, nes ji apie 23 val. su žoliapjove pradėjo pjauti žolę. Nuėjo pas ją, išmušė langą, įlindo į vidų. Teigė, kad su ja susiėmė, kaimynė nukrito ant grindų. Bandė ją gaivinti, nepavykus grįžo į namus, iškvietė brolį, kuris pranešė policijai. Akte pažymėta, kad kaltinamoji apie įvykį pasakoja pakankamai nuosekliai. 2021-07-13 E. D. buvo ramesnė, miegojo. Psichologinio tyrimo metu ji pakartojo, kad pas kaimynę vėlai vakare traktoriai pjovė žolę, ji negalėjo pakelti triukšmo. Teigė pati nesuprantanti, kodėl basa išlėkė pas kaimynę, išdaužė jos langus ir ją puolė. Pasakojo nepamenanti įvykio, išskyrus tai, kad su kaimyne buvo susiėmusi, kad kaimynė perplėšė jos suknelę. Iki galo negalėjo paaiškinti, kas gi pas kaimynę atsitiko. Suprato, kad gali būti apkaltinta žmogžudyste. Savo santykius su kaimyne (J. G.) įvardino kaip nelabai artimus, „nebuvo geras žmogus“, kaimynė buvo „išgerianti“, kadaise jai grasino su šakėmis. Bet būdavo, kad su ja ir pasikalbėdavo, sutardavo.
Ekspertizės atlikimo metu (duomenys neskelbtini) ekspertiniame skyriuje kaltinamoji apie žuvusią kaimynę taip pat pasakojo nenoriai, teigė, kad „ji gėrė“. Apie įvykį aiškino, kad nieko neprisimena, kad buvo išdurnėjusi. Buvo neramu, pikta, nes tas žmogus pjaudamas žolę kėlė triukšmą, nedavė miegoti. Atrodo, kad lėkė basa su suknele, nežino, kaip atsirado prie to namo. Patraukė langą, rėmas buvo supuvęs ir išbyrėjo stiklas. Pagalvojo, kad ji (E. D.) nemiega, tegu ir ji (J. G.) nemiega. Namo viduje ji griebė už krūtinės, nugriuvo ant žemės, ji (J. G.) stambi buvo, ji (E. D.) nuvirto jai ant viršaus. Tuo metu ji (J. G.) buvo užsigesinusi šviesą. Ji (E. D.) buvo išsigandusi, pati nesuprato ką daro. Jai (J. G.) buvo silpna širdis, buvo širdies virpėjimas ... dar judino, galvojo, kad atsigaus, gal buvo paėmusi ir už kaklo. Teigė, kad nebeldė kaimynei į duris, nes ji niekada negirdėdavo, visada belsdavo į langą. Grįžusi į namus nusirengė suknelę, nes ji buvo šlapia nuo šlapimo. Iš karto paskambino broliui, dukrai, pasakė, kad kaimynė nebegyva. E. D. skundėsi, kad taip atsitiko, nes nuėmė (duomenys neskelbtini), suprato, kad yra teisiama, išsakė kalėjimo baimę. Suprato, kad trys J. G. vaikai reikalauja po 20000, iš viso – 60000, nori pasipelnyti. Psichologinio tyrimo metu kaltinamoji iš esmės pakartojo tas pačias aplinkybes apie santykius su kaimyne, apie patekimą į jos namą (įlipo per langą), kad pyko ant jos, nes negalėjo užmigt, kad pirmoji J. G. sugriebė jai už krūtinės, griuvo, trenkėsi ant grindų, J. G. buvo apačioj, ji buvo iš viršaus. Patikslino, kad iš J. G. namo išėjo pro duris, atsikabinusi kablį. Akte pažymėta, kad apie įvykį E. D. pasakojo ramiai, be ryškesnio jaudulio ar apgailestavimo, išryškėjo jos suinteresuotumas pasirodyti kuo blogiau.
Tokiu būdu, iš šiame ekspertizės akte aprašytų duomenų išryškėja ir kaltinamosios elgesio motyvas nužudant kaimynę, apie kurį ji nenorėjo pasakoti nei tyrimo metu, nei pirmuose teismo posėdžiuose. O būtent, akte yra nurodyti E. D. teiginiai, kad „tas žmogus, pjaudamas žolę kėlė triukšmą, nedavė miegoti, buvo neramu, pikta. <...> Pagalvojau, kad aš nemiegu, tegu ir ji nemiega“. Iš esmės tą pačią savo ėjimo pas kaimynę priežastį ji nurodė ir 2023-06-02 teisiamajame posėdyje. Iš to galima spręsti, kad E. D. elgesį įvykio metu nulėmė elementarus pyktis kaimynei, savotiškas kerštas jai už tai, kad ji vakare negalėjo užmigti dėl kaimynės kieme keliamo triukšmo. O tai yra asmeninės paskatos. Kaltinamosios veiksmai – dviejų langų rėmų išlaužimas, stiklų daužymas, įlipimas pro langą į J. G. namo virtuvę, iš karto sekę smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją, vėliau sekęs jos pasmaugimas, rodo, kad E. D. pas kaimynę ėjo ne siekdama su ja pasikalbėti, kaip kad ji tvirtino teisiamajame posėdyje, o išlieti savo pyktį, jai atkeršyti panaudojant fizinį smurtą prieš ją. Į J. G. namą įvykio metu ji pateko neteisėtai, atvirai, prieš J. G. valią, nes ši jos nenorėjo įsileisti į vidų per duris (durų neatkabino), nors neabejotinai matė kaltinamąją ir suprato jos ketinimą brautis į vidų – J. G. lavonas buvo rastas virtuvėje, nors įprastai ji miegodavo gretimame kambaryje; ji 02:21 val. mobilaus ryšio telefonu skambino savo sūnui R. G., bet nekalbėjo; ketindama gintis nuo įsibrovėlio, atsinešė iš prieangio nenaudojamą plaktuką, kuris įvykio apžiūros metu buvo rastas virtuvėje ant grindų. Be to, ir dūžtančių stiklų, laužomų langų rėmų nebuvo galima negirdėti, nes nukentėjusioji įvykio metu buvo blaivi. Pagaliau, pasak pačios E. D., įprastai kaimynę ji ir kviesdavo belsdama į langą, nes ši prastai girdėjo.
Tokiu būdu byloje surinktais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad E. D. 2021-07-10, laikotarpiu nuo 2.20 val. iki 5.40 val., tiksliau nenustatytu laiku, neteisėtai, atvirai, panaudodama smurtą, prieš J. G. valią per langą įsibrovė į jos gyvenamąjį namą, kur ją tyčia nužudė. Jos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 165 str. 1 d. ir 129 str. 1 d.
Nukentėjusieji R. G., J. M. ir D. G. pareiškė po 20000 Eur kiekvienas jų patirtai neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 105-107). Ieškiniai grindžiami tuo, kad visi jie dėl motinos netekties patyrė emocinį šoką, dvasinį sukrėtimą, šis įvykis pakeitė jų gyvenimus, nes su motina jie palaikė glaudų ryšį, rūpinosi jos sveikata, kartu švęsdavo šeimines šventes. Teisiamajame posėdyje nukentėjusieji prašė priteisti ieškinius iš kaltinamosios.
Ieškiniai tenkinami iš dalies. CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Čia nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.
Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į tai, kad kaltinamoji nužudė nukentėjusiųjų motiną, ir taip sukėlė jiems pasekmes, kurių nebeįmanoma atkurti ar nors kiek sušvelninti. Visiškai realu, kad dėl to jie visi patyrė ir emocinį šoką, ir dvasinį sukrėtimą, kad šis jų motinos kaimynės, kaltinamosios E. D., įvykdytas nusikaltimas, pakeitė jų gyvenimus, nutraukė glaudų ryšį su vienu iš artimiausių žmonių. Tačiau, byloje nėra jokių duomenų, kad motinos mirtis tiesiogiai atliepė nukentėjusiųjų fizinei, dvasinei sveikatai, ar sukėlė jiems kitokias negatyvias pasekmes. Kaltinamoji nusikaltimus padarė veikdama tiesiogine tyčia. Atsižvelgiama ir į tai, kad ji garbaus amžiaus – jai (duomenys neskelbtini) metai, šiuo metu yra pensininkė, nedirba, pragyvena, jos pačios žodžiais, tik iš gaunamos senatvės pensijos, kitokių pajamų neturi – taigi, jos turtinė padėtis nėra gera. Pagaliau, kaltinamoji E. D. nukentėjusiajai J. M. atlygino 2000 Eur sumą, kuria, kaip teismo posėdyje patvirtino jos atstovas advokatas M. Šivickas, turėtų būti mažinamas šios nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys jos patirtai neturtinei žalai atlyginti. Įvertinus visas šias aplinkybes nukentėjusiųjų prašoma atlyginti neturtinės žalos suma mažinama, priteisiant iš kaltinamosios R. G. ir D. G. po 15000 Eur, J. M. – 13000 Eur. Tokios sumos atitinka tiek sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, tiek teismų formuojamą praktiką analogiškose bylose.
Bausmės skyrimas
Už BK 129 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką baudžiama laisvės atėmimu nuo 7 iki 15 metų. BK 165 str. 1 d. sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų.
Skirdamas bausmes kaltinamajai E. D. teismas atsižvelgia į jos padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, jos asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bausmės tikslus, jos atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes ir kitus bausmių skyrimo pagrindus bei sąlygas, numatytus BK 41, 54, 61 straipsniuose.
E. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad ji, pagal savo finansines galimybes, atlygino dalį žalos nukentėjusiajai J. M. (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Kitų jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Ji padarė du tyčinius, baigtus nusikaltimus, kurių vienas (BK 129 str. 1 d.) yra labai sunkus, kitas – nesunkus. Ji neteista, nebausta administracinėmis nuobaudomis, charakterizuojama tik gerai, nėra duomenų, kad būtų konfliktiška, piktnaudžiaujanti alkoholiu. Jau minėta, kad kaltinamoji yra garbaus amžiaus, pensininkė, turi ne tik jai specialistų nustatytus psichikos sutrikimus, bet ir keletą sudėtingų (duomenys neskelbtini) ligų, reikalaujančių gydymo. Kita vertus, ji veikdama tiesiogine tyčia nužudė visiškai niekuo dėtą kaimynę, su kuria ilgą laiką gyveno greta viena kitos. Ši veika yra itin pavojinga, ja buvo sukeltos itin sunkios, nebeatstatomos pasekmės – atimta gyvybė žmogui. Proceso metu kaltinamoji nebuvo nuoširdi, neigė kaltę, bandė dalį kaltės suversti J. G. (kad ji girtaudavo, keldavo triukšmą), kaltino kitus (medikus, jai pakeistus vaistus). Nežiūrint jos amžiaus, ekspertai nustatė, kad dėl turimų psichinės sveikatos problemų bei jai nustatytų ligų, ji gali atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Todėl, už veiką, numatytą BK 129 str. 1 d., ji baudžiama minimalia laisvės atėmimo bausme, o už kitą veiką jai skiriama bausmė be laisvės atėmimo, nes ji teisiama pirmą kartą. Paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p.).
Pagrindų ir sąlygų už tyčinį J. G. nužudymą skirti kaltinamajai švelnesnę bausmę, nei sankcijoje nustatytas jos minimumas, ar parinkti kitą švelnesnę bausmės rūšį, šiuo atveju byloje nėra.
Nukentėjusiųjų R. G., J. M. ir D. G. atstovas advokatas M. Šivickas prašo iš kaltinamosios išieškoti 1000 Eur išlaidas dėl nukentėjusiųjų atstovavimo ikiteisminiame tyrime ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Šią sumą, kurią atstovui sumokėjo J. M., patvirtina byloje esantis pinigų priėmimo kvitas už teisines paslaugas (4 t., b. l. 114). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas M. Šivickas teisines paslaugas jiems teikė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme: susipažino su bylos medžiaga, jų vardu parengė civilinį ieškinį, dalyvavo iš esmės visuose teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, pasakė baigiamąją kalbą. Taigi, nukentėjusiųjų prašoma išieškoti suma pagrįsta bylos įrodymais, ji atitinka advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį. Pagrindo mažinti šias išlaidas nėra. Todėl 1000 Eur suma nukentėjusiajai J. M. išieškoma iš kaltinamosios. Kitų proceso išlaidų byloje nėra.
Kaltinamosios E. D. turtui, esančiam (duomenys neskelbtini) – žemės sklypui ir jame esantiems statiniams, iki 2023-10-27 pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant kaltinamajai turtu disponuoti, leidžiant jį valdyti ir juo naudotis. Ši procesinė prievartos priemonė taikoma siekiant užtikrinti nukentėjusiųjų civilinių ieškinių atlyginimą. O kadangi kaltinamoji ieškinių nėra atlyginusi, pagrindo naikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą jos turtui nėra, jis taikomas iki bus atlyginti civiliniai ieškiniai (BPK 151 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 -307 straipsniais,
nusprendžia:
E. D. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 129 str. 1 d., 165 str. 1 d. ir ją nubausti:
- pagal BK 129 str. 1 d. – laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams;
- pagal BK 165 str. 1 d. – laisvės apribojimu 1 metams, be intensyvios priežiūros.
Pagal BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, skirti jai galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams.
Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. D. sulaikymo dienos vykdant šį teismo nuosprendį. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus nuosprendį vykdyti – ją panaikinti.
Priteisti iš E. D. nukentėjusiems R. G. ir D. G. po 15000 Eur, J. M. – 13000 Eur, jų patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Vadovaujantis BPK 151 str., laikiną nuosavybės teisės apribojimą žemiau nurodytam E. D. turtui palikti galioti iki bus atlyginti civiliniai ieškiniai : (duomenys neskelbtini). Nustatyti dalinį šio turto nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant kaltinamajai E. D. virš nurodytu turtu disponuoti, leidžiant jį valdyti ir naudotis.
Prie bylos esančius daiktinius įrodymus ir kitus bylai reikšmingus daiktus, saugomus (duomenys neskelbtini), šiam nuosprendžiui įsiteisėjus:
- J. G. mobilaus ryšio telefoną „Doro 1360“, IMEI 1 Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI 2 Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Omnitel“, abonento Nr. (duomenys neskelbtini) – grąžinti R. G., arba J. M., arba D. G.;
- kitus daiktus, lyginamuosius pavyzdžius – sunaikinti.
Išieškoti iš E. D. nukentėjusiajai J. M. 1000 Eur proceso išlaidų (už atstovo teisinę pagalbą).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui.