Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau-ir BUAB) „Inasa“ ieškinį atsakovui R. S. dėl 83 174,30 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus procesinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

1.3. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytas turtas administratorei nebuvo perduotas, taip pat nebuvo perduoti jokie dokumentai, kurie patvirtintų šio turto panaudojimą, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo, neperduoto turto, t. y. pinigų ir piniginių ekvivalentų dydžio žalą, nes dėl jo kaltės ieškovei ir jos kreditoriams buvo padaryta žala.

2. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovės UAB „Angorela“ įgaliotas atstovas M. M. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo 83 174,30 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus procesinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

3. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, t. y. jam asmeniškai. Atsiliepimo į ieškinį atsakovas nepateikė. 2019-02-18 dieną gautas atsakovo prašymas bylą 2019-02-22 teismo posėdyje nagrinėti jam nedalyvaujant (Nr. DOK-3292). Kadangi prašymas buvo gautas prieš pat parengiamąjį 2019-02-22 posėdį, todėl buvo paskirtas teismo posėdis 2019-03-26 bei dar vienas posėdis paskirtas 2019-05-07, siekiant sudaryti atsakovui galimybę pasiruošti bylai, pateikti nuomonę dėl ieškinio pagrįstumo bei pasirūpinti teisine pagalba. Atsakovas į teismo posėdžius neatvyko, daugiau jokių prašymų teismui neteikė. Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį taip pat nepateikė.

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

4. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei 2018-06-04 UAB „Inasa“ kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 3 nuspręsta pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka (priedas Nr. 3). UAB „Inasa“ bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Angorela“. UAB „Inasa“ direktoriui R. S. nustatytas 15 dienų terminas paskirtam bankroto administratoriui perduoti turtą, dokumentus, bei vykdyti kitus teisėtus administratoriaus reikalavimus. Duomenų, kad direktorius tinkamai įvykdė visus šiuos įpareigojimo byloje nėra. Pagal UAB „Inasa“ kasos knygos duomenis laikotarpiu nuo 2018-04-01 iki 2018-04-18 kasos likutis periodo pabaigoje nurodytas 83 174,30 Eur (priedas Nr. 4). Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovės kasos knygoje užfiksuota tiksli atsakovo paimtų ir negrąžintų lėšų suma - 83 174,30 Eur. VĮ Registrų centro išrašo su istorija duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2016-09-03 iki 2018-06-04 UAB „Inasa“ direktoriumi buvo R. S. (priedas Nr. 5). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo, 83 174,30 Eur žalos, kurią sudaro neperduotų piniginių lėšų suma.

5. Žalos sąvoka apibrėžta CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Joje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, samprata apibrėžta CK 6.248 straipsnio 3 dalyje - laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Vadovaujantis CK 6.247 straipsniu, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010). Civilinei atsakomybei kilti pakanka ir netiesioginio priežastinio ryšio, t. y. kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet kai šie veiksmai yra pakankamai susiję su žalingais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2012).

6. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą analizuoti juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės klausimai. Įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Vadovas privalo būti maksimaliai atidus bei rūpestingas ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad būtų užtikrinti įmonės ir jos akcininkų interesai. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų bei nesupriešinti įmonės ir visuomenės interesų. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011).

7. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Šiuo atveju byloje nustatyta, jog atsakovas 2018-08-24 sudarė įmonės turto balansą, jame nurodė 83 174 Eur pinigų ir piniginių ekvivalentų sumą ataskaitiniu laikotarpiui 2018-06-04, kuri, kaip minėta anksčiau, yra nurodyta ir UAB „Inasa“ kasos knygoje, tačiau šio turto administratoriui neperdavė, t. y. atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, netinkamai vykdė savo pareigas ieškovei, neįvykdė jam įstatymų ir teismo nutartimi nustatyto įpareigojimo. Ieškovės patirtą žalą sudaro neperduotų piniginių ekvivalentų suma, iš kurios įmonė bankroto procese būtų galėjusi tenkinti kreditorių reikalavimas. Taigi atsakovas pažeidė taip pat ir įmonės kreditorių teises bei teisėtus interesus. Tarp netinkamo pareigų vykdymo ir ieškovei atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryšys, nes akivaizdu, jog dėl to, kad nebuvo perduotas įmonės balanse nurodytas turtas, t. y. piniginių ekvivalentų suma, buvo apribotos įmonės galimybės patenkinti kreditorių reikalavimus bankroto proceso metu. Nustačius visas deliktines atsakomybės sąlygas, atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovei žalą, atsiradusią dėl jo neteisėtų veiksmų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 6.246 - 6.249 straipsniai).

8. Sprendžiant dėl ieškinio tenkinimo taip pat turėtina omenyje, kad atsakovui įteikus ieškinį pastarasis tampa aktyvus ir privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (LR CPK 7 str.). Tuo tarpu atsakovas R. S. atsiliepimo į BUAB „Inasa“ ieškinį neteikė, į teismo posėdžius neatvyko, jokių paaiškinimų ir savo pozicijos dėl ieškinio teismui neteikė.

9. Esant šioms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteistina 83 174,30 Eur žalos ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistinos 83 174,30 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-11-09) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

10. Ieškovė, kaip bankrutuojanti įmonė, yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl mokėtina žyminio mokesčio suma – 1 473, tenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistina valstybei (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263?270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

ieškovei bankrutavusiai uždarajai bendrovei „Inasa“, įmonės juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), priteisti 83 174,30 Eur (aštuoniasdešimt tris tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus 30 centų) žalos, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 83 174,30 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018-11-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 473 Eur (tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio valstybei.

2018 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi atsakovo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki visiško sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.