- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-21
- Bylos Nr.
- e2A-317-585/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01037-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Vytautas Zelianka, Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- D. Ž., E. B., S. B.
- Ieškovas
- Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Aldonos Tilindienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-667-640/2019 pagal ieškovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ieškinį atsakovams E. B., S. B. ir D. Ž. dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už paimtą žemę nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama Žemės įstatymo nustatytais terminais (47 straipsnio 6 dalis), ne vėliau kaip per 7 dienas nuo žemės savininkės paaiškinimų pateikimo arba termino, nustatyto tokiems paaiškinimams pateikti, pabaigos, išspręsti klausimą, ar leidžiama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) direktoriaus 2018 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. IP-178-(1.17E.) iš atsakovų E. B., S. B., D. Ž. paimtą 0,0466 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti jį naudoti šiame sprendime nurodytiems tikslams, t. y. krašto kelio Nr.171 Bukiškis-Sudervė-Dūkštos 0,00-9,00 km ruožui rekonstruoti; nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą bendrą 28 479 Eur atlyginimo dydį atsakovams mokamą taip: 1) atsakovams E. B. ir S. B. už žemės sklypo 257/466 dalis ir kitus nuostolius – 11 117 Eur; 2) atsakovei D. Ž. už žemės sklypo 209/466 dalis ir kitus nuostolius – 17 362 Eur.
2. Ieškovė nurodė, kad žemės paėmimo projekto rengimo metu atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatyta, kad iš žemės sklypo savininkų atsakovų visuomenės poreikiams būtų paimama 0,0466 ha dydžio žemės sklypo dalis. Pagal bendraturčių sudarytą naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarką, įregistruotą Nekilnojamo turto registre, visuomenės poreikiams paimama žemės sklypo dalis faktiškai padalinta į dvi skirtingo dydžio dalis. Todėl visuomenės poreikiams paimame žemės sklype 257/466 dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo atsakovai E. B. ir S. B., o 209/466 dalį asmeninės nuosavybės teise valdo atsakovė D. Ž.. Ieškovė nurodė, kad Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo parengtoje atsakovų žemės sklypo dalies įvertinimo ataskaitoje iš atsakovų paimamos žemės sklypo dalies bendra vertė buvo nustatyta 28 479 Eur.
3. Atsakovė D. Ž. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepagrindė būtinumo visuomenės poreikiams paimti būtent 0,0466 ha žemės sklypo, o ne kitokio dydžio. Be to, atsakovė D. Ž. apie paėmimą nebuvo informuota. Turto vertinimas atliktas netinkamai.
Atsiliepimas
4. Atsakovai E. B. ir S. B. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad turto vertinimo ataskaita yra klaidinga ir neatitinka realybės. Atsakovai taip pat nurodė, kad dėl sklypo paėmimo visuomenės reikmėms neprieštarauja, tačiau tikėjosi tinkamo nuostolių atlyginimo. Todėl prašo ieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi leido Kelių direkcijai NŽT direktoriaus 2018 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. IP-178-(1.17E.) iš atsakovų E. B., S. B., D. Ž. paimtą 0,0466 ha dydžio žemės sklypą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti jį naudoti šiame sprendime nurodytiems tikslams, t. y. krašto kelio Nr. Nr.171 Bukiškis-Sudervė-Dūkštos 0,00-9,00 km ruožui rekonstruoti. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartį paliko nepakeistą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino ir nustatė už visuomenės poreikiams paimtą E. B., S. B., D. Ž. 0,0466 ha dydžio žemės sklypą bendrą 28 479 Eur atlyginimo dydį pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. balandžio 11 d. įsakymą Nr. IP-178-(1.17E.) atsakovams mokamą taip: 1) atsakovams E. B. ir S. B. už žemės sklypo 257/466 dalis ir kitus nuostolius – 11 117 Eur; 2) atsakovei D. Ž. už žemės sklypo 209/466 dalis ir kitus nuostolius – 17 362 Eur.
7. Teismas nustatė, kad VĮ Valstybės Žemės fondo turto vertintojo A. T. ir vertintojo asistento A. B. vertinimo ataskaitoje Nr. TVA-2015-215 ir jos priede Nr. S-8751 (toliau – ir Turto vertinimo ataskaita) yra nurodyta, jog atsakovams E. B. ir S. B. už visuomenės poreikiams paimamą jų žemės sklypo dalį (257/466) ir kitus nuostolius būtų atlyginama iš viso 11 117,00 Eur; atsakovei D. Ž. už visuomenės poreikiams paimamą jos žemės sklypo dalį (209/466) ir kitus nuostolius būtų atlyginama viso 17 362,00 Eur, iš jų: 5 391 Eur už žemės sklypo dalies vertę, 11 971,00 Eur už kitus nuostolius, susijusius su žemės sklypo paėmimu (tai yra naikinamų želdinių, tvoros, grindinio, atraminės sienutės, šiltnamio vertė).
8. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad už paimtą žemės sklypo dalį jai turėtų būtų atlyginta pirkimo metu buvusi sklypo kaina – 20 900 Eur. Teismas pažymėjo, kad netekto turto vertė yra nustatoma ne jo pirkimo dieną, o paėmimo visuomenės poreikiams dieną. Atsakovė nepateikė argumentų ir įrodymų, kuriais būtų paneigta Turto vertinimo ataskaitoje nurodyta paimamo žemės sklypo vertė.
9. Teismas taip pat atmetė atsakovės argumentus, jog Turto vertinimo ataskaita yra parengta neatidžiai, aplaidžiai ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Teismas pažymėjo, jog atsakovė nenurodė konkrečiai, kokie teisės aktai, reglamentuojantys turto vertinimą, buvo pažeisti rengiant Turto vertinimo ataskaitą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovė neprašė skirti ekspertizės byloje nuostolių dydžiui įvertinti, o savo argumentus įrodinėjo rašytiniais įrodymais byloje, t. y. ūkio subjektų komerciniais pasiūlymais, išankstinėmis sąskaitomis, susirašinėjimu elektroniniu paštu, liudytojo parodymais, kurių negalima laikyti pakankamais įrodymais, pagrindžiančiais atsakovės pateiktus argumentus dėl jos realiai patirtų nuostolių.
10. Teismas sprendė, kad atsakovės prašomas įvertinti neturtinės žalos dydis negali būti įtraukiamas į nuostolius, nes neturtinė žala priteistina tik įstatyme numatytais atvejais, o nagrinėjamu atveju įstatymai nenumato, jog į už visuomenės poreikiams paimamą žemę atlyginimo dydį būtų įtraukiama ir neturtinė žala. Be to, atsakovė savo atstovo bei liudytojo paaiškinimų, susijusių su neturtinės žalos faktu, jokiais kitais patikimais įrodymais nepagrindė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliaciniame skunde atsakovė D. Ž. prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Atsakovė buvo pateikusi byloje priešieškinį dėl Turto vertinimo ataskaitos pripažinimo negaliojančia, tačiau teismas priešieškinį nepagrįstai atsisakė priimti.
11.2. Atsakovės sklype buvo komunikacijų įrenginiai, tačiau už juos atsakovė kompensacijos negavo.
11.3. Atsakovės sklypo kaina jo įsigijimo metu buvo 15 000 Lt (4 344 Eur) už 1 arą. Teismas priteisė atsakovei mažesnę kompensaciją už sklypą, nei atsakovė buvo sumokėjusi jį pirkdama.
11.4. Atsakovė neginčijo ieškovės pateiktų inžinierinių tinklų sąmatų, abejonių dėl jų pagrįstumo nekėlė. Ieškovė rėmėsi UAB „Sistela“ kainynu, tačiau nepagrindė, kodėl taikė būtent šitą kainyną.
11.5. Ieškovės pateikta Turto vertinimo ataskaita nėra ekspertizės aktas, todėl jai negali būti teikiamas prioritetas kitų įrodymų atžvilgiu.
11.6. Ieškovė atsakovės nuostolius dėl sklype esančių augalų vertės apskaičiavo, remdamasi 2014 m. lapkričio 27 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-890, kuriame nurodytos kainos skirtos verslininkams, tuo tarpu atsakovė augalus įsigijo mažmeninėmis kainomis.
11.7. Atsakovė patyrė neturtinę žalą, jai pablogėjo sveikata dėl rūpesčių, susijusių su žemės nusavinimu, pablogėjusia gyvenamąja aplinka, sumažėjusia namo verte.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į atsakovės D. Ž. apeliacinį skundą ieškovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos prašo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Teismas išsamiai išnagrinėjo byloje nustatytas faktines aplinkybes, jomis rėmėsi ir aiškiai nurodė motyvus, kuriais remiantis konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų ieškovės pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nustatytą turto vertę.
12.2. Atsakovė nepasinaudojo procesine teise prašyti skirti byloje ekspertizę, nors atsakovę byloje atstovavo advokatas.
12.3. Turto vertinimo ataskaitoje ir jos priede yra aiškiai pasisakyta dėl žemės sklype esančių įrenginių ir žemės ūkio naudmenų. Be to, ataskaitoje yra pateikiami paaiškinimai, kas yra UAB „Sistela“ kainynas, ir kodėl jis buvo taikytas, nustatant turto vertę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemę
14. Byloje nustatyta, kad NŽT direktorius 2018 m. balandžio 11 d. įsakymu 178-(1.17E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) sav., paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės krašto kelio Nr.171 Bukiškis-Sudervė-Dūkštos 0,00-9,00 km ruožui rekonstruoti) Vilniaus rajono savivaldybėje“ iš žemės savininkų atsakovų E. B., S. B. ir D. Ž. šiems visuomenės poreikiams nusprendė paimti nuosavybės teise valdomą 0,0466 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), už bendrą 28 479 Eur atlyginimo dydį, atsakovei D. Ž. už žemės sklypo 209/466 dalis ir kitus nuostolius sumokant 17 362 Eur. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovės 0,0466 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis turėjo (galėjo) būti paimta visuomenės poreikiams. Ginčas byloje kilo dėl tinkamo atlyginimo už atsakovės žemės sklypo visuomenės poreikiams paimamos dalies atlyginimo.
15. Ieškovė pateikė į bylą VĮ Valstybės žemės fondo turto vertintojo 2015 m. spalio 19 d. parengtą Turto vertinimo ataskaitą ir 2015 m. gruodžio 15 d. parengtą jos priedą. Minėtoje ataskaitoje nustatyta, kad atsakovei D. Ž. už visuomenės poreikiams paimamą jos žemės sklypo dalį (209/466) ir kitus nuostolius būtų atlyginama viso 17 362,00 Eur, iš jų: 5 391 Eur už žemės sklypo dalies vertę, 11 971 Eur už kitus nuostolius, susijusius su žemės sklypo paėmimu (tai yra naikinamų želdinių, tvoros, grindinio, atraminės sienutės, šiltnamio vertė). Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinio reikalavimus, konstatavo, kad atsakovė nepateikė argumentų ir įrodymų, kuriais būtų paneigta ieškovės ataskaitoje nurodyta paimamo žemės sklypo vertė.
16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Ši nuostata pakartota bei detalizuota kituose įstatymuose. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.100 straipsnio 1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (CK 4.100 straipsnio 2 dalis). Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, tvarka ir atlyginimas reglamentuojami Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, kurio 47 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) nustatyta, kad paimant privačios žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu jam suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu.
17. Pagal kasacinio teismo praktiką, teisme nagrinėjant ginčą dėl atlyginimo už paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą dydžio nustatymo, tokio žemės sklypo rinkos vertė ir su ja siejamas atlyginimo buvusiam savininkui dydis nustatytini institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014). Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytą individualų turto vertinimą. Paimamų žemės sklypų vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną. Be to, savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto, kuris siejamas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016, 23, 30 punktai; 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-248/2017; 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-611/2018; 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2019).
18. Įvertinusi minėtą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė apeliantei mažesnę kompensaciją už visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo dalį, nei atsakovė buvo sumokėjusi jį pirkdama. Atsižvelgiant į tai, kad visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertė siejama ne su sklypo verte jo įsigijimo metu, o su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams, aplinkybė, kad apeliantė sklypą buvo įsigijusi už ženkliai didesnę kainą, nėra reikšminga nustatant kompensacijos už visuomenės poreikiams paimamo sklypo dalį dydį.
19. Iš skundžiamo sprendimo motyvų matyti, kad nustatydamas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą vertę, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ieškovės pateikta Turto vertinimo ataskaita. Turto vertinimo ataskaitos turinys patvirtina, kad joje nurodyta vertinamo žemės sklypo charakteristika, įvertinti ir sklypo paimamos visuomenės poreikiams dalyje esantys statiniai, įrenginiai ir želdiniai, nurodyta, kas yra UAB „Sistela“ kainynas ir kodėl nekilnojamojo turto vertės ir darbų kainos nustatymui jis naudotas, paaiškinta, kodėl remiamasi lyginamuoju metodu, išvardinti lyginamieji pavyzdžiai, atlikti paskaičiavimai, atliktos žemės sklypo dalies rinkos vertės paskaičiavimai yra išsamūs ir atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatoms, kurio 23 straipsnio 1 dalis numato, kad ataskaita yra pagrįsta tol, kol nėra nuginčyta.
20. Nors nagrinėjamoje byloje atsakovė D. Ž. buvo pareiškusi priešieškinį, kuriuo prašė Turto vertinimo ataskaitą pripažinti negaliojančia, tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi priešieškinį atsisakė priimti. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti priešieškinį, pažeidė šalių rungimosi ir proceso šalių lygiateisiškumo principus, tačiau su tokiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 14 d. nutartyje, kuria atsisakė priimti apeliantės priešieškinį, pažymėjo, kad turto vertinimo ataskaita yra konstatuojamojo pobūdžio aktas, nesukeliantis konkrečių teisinių pasekmių; ji negali būti šios bylos materialinio pobūdžio reikalavimo dalyku ir ginčijama CPK nustatyta tvarka, ji laikytina viena iš įrodinėjimo priemonių, galinčia patvirtinti ar paneigti turinčias reikšmės šiai bylai aplinkybes, todėl vertinama byloje kaip įrodymas pagal įstatymo nustatytas įrodymų vertinimo taisykles (CPK 177 str. 2 d., 185 str.). Šiuo atveju apeliantė, siekdama įrodyti, kad Turto vertinimo ataskaitoje nustatyta vertinamo turto rinkos vertė yra didesnė, galėjo tai padaryti į bylą pateikdama kitus įrodymus, patvirtinančius jos nurodytą turto rinkos vertę. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės pateiktus duomenis (komercinius pasiūlymus, susirašinėjimą elektroniniu paštu bei liudytojo parodymus) negalima laikyti pakankamais įrodymais, pagrindžiančiais atsakovės pateiktus argumentus dėl jos realiai patirtų nuostolių dėl žemės sklypo paėmimo. Be to, pažymėtina, kad atsakovė D. Ž. nepasinaudojo teise siūlyti skirti byloje ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Nesant byloje kitų patikimų įrodymų, kurie patvirtintinų atsakovės nurodomą sklypo vertę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ieškovės pateikta Turto vertinimo ataskaita.
21. Apeliantė, nesutikdama su Turto vertinimo ataskaitoje nustatytu kompensacijos už paimamo visuomenės poreikiams jos sklypo dalį, akcentuoja, kad šiame sklype buvo komunikacijų įrenginiai, tačiau už juos apeliantė kompensacijos negavo. Turto vertinimo ataskaitos 4.1 punkte nurodyta, kad vertinamo žemės sklypo dalyje turto apžiūros metu buvo nustatyta inžinierinių tinklų statinių antžeminės dalys (dangčiai, alsuokliai), tačiau inžinierinių tinklų statiniai nėra pažymėti sklypo plane M 1:500 ir neregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Vertinamoje žemės sklypo dalyje esančių inžinierinių tinklų kadastrinių matavimų duomenys užsakovo vertintojui nėra perduoti ir nėra žinomi. Turto vertinimo ataskaitos priede pažymėta, kad turto vertintojo asistentas 2016 m. rugpjūčio 22 d. gavo iš užsakovo elektroniniu paštu žemės sklype esančių inžinierinių tinklų dokumentacijos kopijas, tačiau ši dokumentacija yra neišsami ir nepakankama, kad būtų galima identifikuoti statinių charakteristikas. Teisėjų kolegija pažymi, kad duomenų apie sklype esančius komunikacijos įrenginius nepateikimas ir neišviešinimas, t. y. neregistravimas registre sąlygojo tai, jog turto vertintojai šių įrenginių vertės nustatyti negalėjo, atitinkamai negalėjo ir apskaičiuoti kompensacijos už šiuos įrenginius. Šiuo atveju atsakovė, siekdama įrodyti, kad žemės sklype taip pat yra ir komunikacijų įrenginiai, už kuriuos kompensacija jai nėra apskaičiuota, turėjo pateikti į bylą tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Byloje nesant duomenų, apie visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo dalyje esančius atsakovės vardu įregistruotus komunikacijos įrenginius, nėra pagrindo sutikti su atsakove, kad jai nepagrįstai nepaskaičiuota kompensacija ir už šiuos įrenginius.
22. Apeliantė taip pat nesutinka su Turto vertinimo ataskaitoje apskaičiuota želdinių verte. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 patvirtintų Žemės paėmimo visuomenes poreikiams taisyklių 17.5 punktą visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas privalo būti vertinamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, numatytus, iki Nekilnojamojo turto registre padaroma žyma apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, neatsižvelgiant į teritorijų planavimo ar plėtros dokumentuose, koncepcijose, planuose ar kituose dokumentuose nustatytas ar jų nulemtas vertinamo žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ar pobūdžio keitimo galimybes. Pagal šių Taisyklių 20 punktą visuomenės poreikiams paimamame žemės sklype esančių želdinių vertė apskaičiuojama vadovaujantis tų metų, kuriais atliekamas vertinimas, biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinėmis kainomis, patvirtintomis žemės ūkio ministro įsakymu, ir Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, patvirtintais aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343. Už šiuos želdinius papildomai atlyginama tik tuo atveju, kai į jų vertę neatsižvelgta Taisyklių 17 punkte nustatyta tvarka apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo rinkos vertę. Kaip matyti iš į bylą pateiktos Turto vertinimo ataskaitos ir jos priedo, joje želdinių vertė apskaičiuota būtent pagal minėtas taisykles, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad želdinių vertė buvo apskaičiuota netinkamai. Be to, apeliantė, nesutikdama su apskaičiuota želdinių verte, ją paneigiančių įrodymų į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Vien apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodomos kitokios augalų ir jų sodinimo darbų kainos, nepagrindžiant jų jokiais įrodymais, nesudaro pagrindo spręsti, kad Turto vertinimo ataskaitoje nurodytos želdinių kainos yra per mažos ir apskaičiuotos netinkamai.
23. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovės prašomas įvertinti neturtinės žalos dydis negali būti įtraukiamas į nuostolius, kadangi neturtinė žala priteistina tik įstatyme numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), o nagrinėjamu atveju įstatymai nenumato, jog į už visuomenės poreikiams paimamą žemę atlyginimo dydį būtų įtraukiama ir neturtinė žala. Kaip jau buvo minėta, visuomenės poreikiams paimant žemės sklypą, jo savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto, kuris siejamas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams. Taigi, šiuo atveju žemės sklypo savininkui yra atlyginami turtinio pobūdžio praradimai, tuo tarpu neturtinė žala į kompensaciją nėra įtraukiama.
Dėl bylos procesinės baigties
24. Apibendrinus išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.